- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-30
- Bylos Nr.
- PK-2077-369/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-3-00140-2015-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Pareiškėjas
- R. K.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas, susipažinęs su pareiškėjo R. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), privataus kaltinimo pareiškimu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas, R. K. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašydamas patraukti J. L., gyv. (duomenys neskelbtini), baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 str. 2 d., 168 str. 1 d., pripažinti jį civiliniu ieškovu byloje ir priteisti iš J. L. 4000 eurų padarytai neturtinei žalai atlyginti.
R. K. pareiškime nurodė, kad 2014-11-25 būnant jo bute LNK televizijos laidos „(duomenys neskelbtini)u“ žurnalistui ir operatoriui, kilus triukšmui bendrame koridoriuje, televizijos laidos kūrėjai išėjo pasidomėti, kas vyksta. Operatorius pradėjo bendrauti su J. L., kuri nusivedė jį į savo butą ir kompiuteryje rodė nuotraukas, kuriose jis buvo be sąmonės, ištiktas epilepsijos priepuolio 2014 m. pavasarį. J. L. padarė šias nuotraukas be jo sutikimo ir jas parodė LNK televizijos laidos „Kakadu“ operatoriui, kuris tai nufilmavo. 2014-12-01 per LNK televiziją 19.30 val. rodomoje televizijos laidoje „(duomenys neskelbtini)“ J. L. jį apšmeižė bei, be jo sutikimo nufotografavusi jį bejėgiškos būklės, paviešino nuotraukas per visuomenės informavimo priemonę. Dėl tokių J. L. veiksmų jis jaučiasi pažemintas, paniekintas, jam buvo sutrikusi sveikatos būklė, padidėjęs kraujospūdis.
Motyvuojamoji dalis
Skundą atsisakytina priimti ir jis grąžintinas padavusiam asmeniui.
Iš teismui paduoto dokumento turinio matyti, jog pareiškėjas siekia pradėti privataus kaltinimo procesą. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 408 straipsnio 1 dalį, privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis. Teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusą.
BPK 412 straipsnio 2 dalyje imperatyviai teigiama, kad privataus kaltinimo skunde ar pareiškime turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Skundas turi būti pasirašytas nukentėjusiojo.
BPK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad privatus kaltintojas, dalyvaudamas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, palaiko kaltinimą, pateikia įrodymus ir dalyvauja juos tiriant, dalyvauja baigiamosiose kalbose, pateikia pasiūlymų dėl teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų vertinimo, baudžiamųjų įstatymų taikymo, bausmės rūšies ir dydžio, nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarime teigiama, jog privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduodamo skundo (pareiškimo) paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas: tokiu skundu (pareiškimu) asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, kad būtų nagrinėjamas teisme, todėl tokiems skundams (pareiškimams) keltini didesni formalūs reikalavimai negu kreipimuisi, pagal kuriuos ikiteisminis tyrimas dar bus atliekamas.
Pažymėtina, kad privataus kaltinimo bylų procese nukentėjusiojo skundo dalis apie nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, aplinkybes turi būti suformuluota aiškiai ir suprantamai, turi atsispindėti esminiai nusikaltimo sudėties požymiai ir elementai, nes privataus kaltinimo procese nukentėjusiojo skundas turi kaltinamojo akto reikšmę, t. y., apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas (BPK 255 straipsnis) ir yra tas šaltinis, iš kurio kaltinamasis sužino, kuo yra kaltinamas, kokiais duomenimis šis kaltinimas yra grindžiamas. Kaltinamasis aktas yra dokumentas, kuriuo aprašoma nusikalstama veika, nurodomi duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, ir baudžiamasis įstatymas, numatantis tą veiką. Esant netinkamai suformuluotam kaltinimui, pažeidžiamos asmens teisės būti nuodugniai informuotam apie pareikšto kaltinimo pobūdį bei pagrindą (BPK 44 straipsnio 7 dalis), žinoti, kuo yra kaltinamas (BPK 22 straipsnio 2 dalis), be to kaltinamasis neturi galimybės tinkamai realizuoti savo teisės į gynybą, nes nesant aiškaus kaltinimo, tokios teisės įgyvendinimas taptų neįmanomas. Šio straipsnio reikalavimų neatitinkantis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
Privatus kaltintojas R. K. skunde tiksliai nenurodė galimai jo atžvilgiu įvykdytų nusikalstamų veikų vietos ir laiko. Teismui pateiktame skunde pažymėta, kad 2014 m. lapkričio 25 d. J. L. parodė neįvardintam televizijos operatoriui nuotraukas, kuriuose jis (privatus kaltintojas) buvo užfiksuotas bejėgiškos būklės, o 2014-12-01 19.30 val. televizijos laidoje „(duomenys neskelbtini)“ J. L. šias nuotraukas paviešino. Tokiu būdu teismui lieka neaišku, ar nusikalstamos veikos galimai buvo padarytos R. K. gyvenamojo vietoje, ar televizijos studijoje ir kada tai buvo padaryta, ar 2014-11-25 ar 2014-12-01. Kaip jau minėta, BPK 412 straipsnyje imperatyviai nurodoma, jog skunde be kita ko, turi būti nurodyti ir ta informacija, kuri bus būtina, siekiant išnagrinėti asmens pateiktą teismui skundą, o būtent – liudytojų vardai, pavardės, gyvenamosios vietos, duomenys, kurie patvirtina skunde išdėstytas aplinkybes. R. K. teismui perduotame skunde pateikia informaciją tik apie vieną asmenį – asmenį, prieš kurį siekiama pradėti privataus kaltinimo procesą, tačiau skunde nėra pateikiami duomenys apie televizijos operatorių, kuriam, kaip nurodoma skunde, ir buvo pateikta tikrovės neatitinkanti, šmeižianti informacija taip pat ir fotonuotrauka. Akivaizdu, kad šio asmens parodymai gali būti itin svarbūs ir reikšmingi, siekiant ištirti skunde nurodomas aplinkybes, todėl teismui nėra suprantama, kodėl pareiškėjas – privatus kaltintojas, suprasdamas, jog jis pradeda procesą privataus kaltinimo tvarka, teismui nepateikia bent minimalių tokio asmens duomenų (vardas, pavardė, gimimo data ir pan.), taip šio asmens paiešką permesdamas teismui. Taip pat pareiškėjas teismui pateiktame skunde nurodė, kad fotonuotraukos, kurios buvo parodytos per visuomenės informavimo priemones, buvo padarytos 2014 m. pavasarį po jį ištikusio epilepsijos priepuolio, po kurio jis greitosios medicinos pagalbos buvo pristatytas į gydymo įstaigą, tačiau, pareiškėjas, vėlgi priešingai nei reikalauja BPK 412 straipsnio 2 dalies nuostatos, nepateikia teismui duomenų, patvirtinančių minėtas aplinkybes (medicininių dokumentų išrašų, iš kurių būtų matyti, jog jam tikrai buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba ir dėl kokios priežasties tai buvo padaryta, duomenų apie tai, kas iškvietė specialiąsias tarnybas ir pan.). Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad R. K. pareiškimas neatitinka BPK 412 straipsnio 2 dalyje išdėstytų reikalavimų.
Esant išdėstytiems skundo trūkumams, konstatuotina, kad pareiškimas neatitinka įstatymo nustatytų reikalavimų. Kadangi įstatymas nenumato tokio pobūdžio skundo ar pareiškimo trūkumų šalinimo galimybės, skundą atsisakytina priimti ir jis grąžintinas skundą padavusiam asmeniui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnio 2, 3 dalimis, teisėjas:
nutaria:
Atsisakyti priimti R. K. skundą ir grąžinti jį pareiškėjui.
Išaiškinti, kad pareiškimo grąžinimas neatima teisės pašalinus trūkumus kreiptis į teismą pakartotinai.
Nutartis per 7 dienas nuo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.