- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2008-11-27
- Bylos Nr.
- 2-871/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Alė Bukavinienė, Konstantinas Gurinas
- Atsakovas
- R. W., R., G. S. H.
- Ieškovas
- Didžiosios Britanijos, Šiaurės Airijos
- Trečiasis asmuo
- Thornaby Limited
- Kategorijos
- 110.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alė Bukavinienė (pirmininkė ir pranešėja), Konstantinas Gurinas ir Gintaras Pečiulis,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. W. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo R. W. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, civilinėje byloje Nr. 2-1386-578/2008 pagal ieškovo Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinės Karalystės įmonės Baltic Tiger Limited ieškinį atsakovams R. W. ir G. S. H., tretysis asmuo Thornaby Limited, dėl sumokėto depozito ir avanso priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinės Karalystės įmonė Baltic Tiger Limited kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo R. W. sumokėtą 1 527 240 Lt depozitą ir 8 683 330 Lt avansą bei 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, be to, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovo pinigines lėšas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. sausio 30 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą – areštavo atsakovui R. W. nuosavybės teise priklausantį 10 210 570 Lt vertės turtą (CPK 144 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Atsakovas R. W. pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriuo prašė pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartimi, - areštuoti atsakovo R. W. turtines teises į 9 936 955 Lt dydžio pinigines lėšas, esančias pas UAB „J9 Investicijos“ 2007-08-08 ir 2007-08-17 paskolos sutarčių pagrindu, uždraudžiant atsakovui priimti įvykdymą pagal minėtas paskolų sutartis ir disponuoti turimomis turtinėmis teisėmis, kylančiomis iš šių paskolų sutarčių, o trūkstant atsakovui priklausančių minėtų turtinių teisių, areštuoti atsakovui priklausantį kilnojamąjį turtą ir/ar pinigines lėšas, esančias Lietuvos banko sąskaitose, leidžiant iš areštuotų lėšų mokėti darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo ir kitus privalomus mokėjimus socialinio draudimo fondo biudžetui, sveikatos draudimo fondo biudžetui, valstybės ir savivaldybės biudžetams, taip pat atsiskaityti su paslaugų teikėjais ir ieškove, ir tik nesant ar trūkstant atsakovui priklausančių turtinių teisių, kilnojamųjų daiktų ar piniginių lėšų, aprašyti atsakovo nekilnojamąjį turtą, uždraudžiant tokį turtą perleisti ar įkeisti (3 t., b. l. 63 -65). Nurodė, kad antstolis V. Milevičius, vykdydamas Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartį, aprašė atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį 2 134 100 Lt vertės turtą. AB bankas „Hansabankas“ informavo atsakovą apie tai, kad dėl atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto aprašymo nei atsakovui, nei įmonėms, kuriose jis yra akcininku, nei kitiems su juo susijusiems fiziniams ar juridiniams asmenims nesuteiks jokių paskolų. Todėl atsakovo vykdoma ūkinė - komercinė veikla yra paralyžiuota. Atsakovo teigimu, pakeistos laikinosios apsaugos priemonės užtikrintų šalių teisingą interesų pusiausvyrą bei leistų atsakovui atkurti bendradarbiavimą su AB banku „Hansabankas“.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartimi atmetė atsakovo R. W. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (3 t., b. l. 89, 90). Teismas nurodė, kad atsakovo nurodytas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo būdas yra nelygiavertis, negalintis užtikrinti ieškovo pareikštų reikalavimų įvykdymo. Atsakovas R. W. atstovavo UAB „J9 Investicijos“ kaip šios bendrovės direktorius, todėl nėra jokių garantijų, kad su minėta įmone atsakovo sudarytos 2007-08-08 ir 2007-08-17 paskolos sutartys bus įvykdytos (paskolos grąžintos atsakovui), todėl atsakovo nekilnojamojo turto arešto panaikinimas, areštuojant jo turtines teises į 2007-08-08 ir 2007-08-17 paskolos sutartis, realiai neužtikrins galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymo. Teismo teigimu, atsakovas galėjo (ir tebegali) pasinaudoti CPK 146 straipsnyje numatyta galimybe įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą ieškovės reikalaujamą sumą arba pateikti garantiją.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas R. W. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir patenkinti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (3 t., b. l. 93 – 99). Savo skundą apeliantas motyvuoja tuo, kad:
1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovo R. W. prašomas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas nelygiavertis pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms ir negali užtikrinti ieškovo reikalavimų (CPK 145 str. 1 d. 3 p.). R. W. priklausančių turtinių teisių pagal 2007-08-08 ir 2007-08-17 paskolos sutartis vertė lygi 9 936 955 Lt dydžio paskolos UAB ,,J9 investicijos“ sumai, ką patvirtina UAB ,,Žia Valda Real Estate“ atlikto vertinimo ataskaita, o pripažįsta ieškovo atstovas V. K. ir antstolis V. Milevičius.
2. Thornaby Limited, valdanti 51 proc. UAB ,,J9 Investicijos“ akcijų susijusi su verslo partneriu ieškovu Baltic Tiger Limited, dabartinis UAB ,,J9 Investicijos“ direktorius G. S. yra tuo pačiu ir ieškovo direktorius, todėl lėšų pagal 2007-08-08 ir 2007-08-17 paskolos sutartis grąžinimas priklauso išimtinai nuo ieškovo valios, o atsakovas R. W. negalės įtakoti jų grąžinimo.
3. Teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo bei interesų pusiausvyros principą, nes atsakovui pateikus įrodymus apie jo stabilią finansinę padėtį, laikinosios apsaugos priemonės vis tiek buvo pritaikytos, be to, teismas atsisakė užtikrinti jo nuostolių, atsirasiančių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą bei atmetė atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas Baltic Tiger Limited prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartį (3 t., b. l. 3 - 6), motyvuodamas tuo, kad:
1. Paskolos davėjas negali reikalauti, kad paskolos gavėjas paskolą grąžintų prieš terminą (pagal 2007-08-08 ir 2007-08-17 paskolos sutartis šis terminas yra 2011 m. gruodžio 31 d.), todėl iki paskolos grąžinimo termino suėjimo paskolos davėjas neturi realios prievolinės (ir turtinės) reikalavimo teisės (CK 6.870 str., 6.34 str. 2 d., 6.873 str. 4 d.). Būsimojo reikalavimo teisės areštas negali būti laikomas tinkama laikinąja apsaugos priemone.
2. Ta aplinkybė, jog Thornaby Limited yra ieškovo Baltic Tiger Limited verslo partneriu, o dabartinis UAB ,,J9 Investicijos“ direktorius G. S. yra tuo pačiu ir ieškovo direktorius, neįrodo UAB ,,J9 Investicijos“ gebėjimo grąžinti paskolą atsakovui R. W. .
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 str., 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str. 1 d., 338 str.). Apelianto skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta pakeisti laikinąją apsaugos priemonę, absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 str., 329 str. 2 d.).
Pagal CPK nuostatas teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, kurių pobūdis turi būti susijęs su ieškinio reikalavimais, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, remdamasis ekonomiškumo ir kitais civilinio proceso principais (CPK 3 str. 1 d., 17 str., 144 str. 1 d., 145 str. 2 d.). CPK 146 straipsnio pirmoji dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų pagrįstu prašymu gali pakeisti byloje pritaikytą vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Taikant laikinąsias apsaugos priemones ar jas keičiant kitomis, teismas turi užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, t. y. užtikrinti ir ieškovo, ir atsakovo teisių bei turtinių interesų apsaugą.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovo R. W. prašomos pakeisti laikinosios apsaugos priemonės – turtinių teisių pagal 2007-08-08 ir 2007-08-17 paskolos sutartis areštas nėra pakankamas užtikrinti būsimo galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymą, nes nėra garantijų, kad šios sutartys bus įvykdytos. Be to, kaip matyti iš šių sutarčių turinio (2007-08-08 paskolos sutarties 2 p. ir 2007-08-17 paskolos sutarties 1 p., b. l. 74 - 76, 84 - 86), paskolų pagal jas grąžinimo terminas baigiasi 2011 m. gruodžio 31 d., todėl tik suėjus šiam terminui atsakovas R. W. įgytų reikalavimo teisę į paskolos sutartyse numatytas sumas (CPK 144 str. 1 d., 146 str. 1 d., CK 6.870 str., 6.34 str. 2 d., 6.873 str. 1 d., 4 d.).
Pastarųjų išvadų nepaneigia atskirojo skundo argumentai dėl Thornaby Limited, valdančio 51 proc. UAB ,,J9 Investicijos“ akcijų, verslo ryšių su ieškovu Baltic Tiger Limited, ar tas faktas, kad dabartinis UAB ,,J9 Investicijos“ direktorius G. S. yra tuo pačiu ir ieškovo direktorius. Minėtos Thornaby Limited, UAB ,,J9 Investicijos“ ir ieškovo Tiger Limited sąsajos nesudaro pagrindo teigti, jog 2007-08-08 ir 2007-08-17 paskolos sutartys bus įvykdytos ar keisis jų įvykdymo terminas, netgi tokiu atveju, jeigu šių sutarčių vykdymas nepriklausytų nuo atsakovo R. W. valios.
Dėl šių motyvų nagrinėjamoje byloje neturi reikšmės atskirojo skundo argumentai dėl pagal 2007-08-08 ir 2007-08-17 paskolos sutartis atsakovui R. W. priklausančių turtinių teisių vertės, todėl apeliacinės instancijos teismas jų išsamiau netiria ir dėl jų nepasisako.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliantas nepagrįstai teigia, jog nagrinėjamoje byloje teismas, atmesdamas atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, pažeidė šalių lygiateisiškumo bei interesų pusiausvyros principą (CPK 17 str., 145 str. 1 d., 2 d.., 146 str. 1 d.). Pažymėtina, kad pareiga atsižvelgti į šiuos principus teko ir Vilniaus apygardos teismui, taikiusiam prašomas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones 2008 m. sausio 30 d. nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi, o apeliacinis procesas dėl pastarosios nutarties nutrauktas Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. kovo 20 d. nutartimi.
Apeliacinės instancijos teismas, išlaikydamas atskirojo skundo nagrinėjimo ribas, neturi pagrindo vertinti atsakovo argumentų dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo (CPK 338 str., 320 str. 1 d., 263 str. 1 d., 302 str.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovo R. W. galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo klausimas išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 13 d. nutartimi, kuri palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartimi. Tačiau šio klausimo išsprendimas neužkerta kelio atsakovui tuo atveju, kai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsiranda atsakovui nuostolių ar kyla reali grėsmė nuostoliams atsirasti, įstatymo nustatyta tvarka vėl prašyti teismo pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones kitomis ar, pagrindus įrodymais galimų nuostolių pobūdį ir preliminarų dydį, kreiptis į teismą su prašymu dėl tokių nuostolių atlyginimo užtikrinimo (CPK 146 str., 147 str. 1 d.). Be to, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys būtų atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 147 str. 3 d.).
Dėl nurodytų motyvų nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuri pagrįsta ir teisėta, todėl paliktina nepakeista (CPK 338 str., 329 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
n utaria:
Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartį.