Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2022-03-15 · Civilinė byla Nr. e2YT-742-1142/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-03-15
Bylos Nr.
e2YT-742-1142/2022
Teisminio proceso Nr.
2-25-3-00072-2022-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žilvinas Jaraminas
Pareiškėjas
D. V.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonė „Turto bankas“
Civilinė byla Nr. e2YT-742-1142/2022Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00072-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 5.3.; 3.4.5.2.; 3.2.3.2.; 3.2.6.1.
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 15 d.Kretinga
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjas Žilvinas Jaraminas,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja teismui pateikė pareiškimą, kuriuo prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. V., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinio S. V., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, po jo mirties pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Nurodė, kad pareiškėja yra S. V., mirusio (duomenys neskelbtini) ir V. V., mirusios (duomenys neskelbtini), anūkė. Jos seneliai S. V. ir V. V. susituokė (duomenys neskelbtini). Gyvendami santuokoje jie 1992 m. įsigijo butą (duomenys neskelbtini), kuris viešajame registre buvo įregistruotas V. V. vardu. Po senelio mirties V. V. į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes manė, kad nuosavybės teisėms į turtą viešajame registre esant registruotoms jos vardu jokios papildomos dokumentų tvarkymo procedūros nereikalingos. Testamentų registre nėra įregistruota mirusiojo S. V. palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų, dėl palikimo priėmimo į notaro biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Palikimą po S. V. mirties sudaro ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Kita ½ dalis minėto nekilnojamojo turto priklausė nuosavybės teise V. V. kaip pergyvenusiai sutuoktinį, kadangi turtas buvo įgytas santuokos metu. V. V. po savo sutuoktinio S. V. mirties jam priklausiusią dalį buto valdė ir naudojosi juo kaip savo, rūpinosi turto išlaikymu, priežiūra, mokėjo komunalinius mokesčius, jos dispozicijoje buvo paveldimo turto dokumentai. V. V. liko gyventi tame pačiame bute, kuriame kartu su sutuoktiniu S. V. iki jo mirties gyveno, šiame bute ji buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą nuo 1982-08-17. Tokiu būdu ji priėmė sutuoktinio S. V. palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad S. V. su V. V. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) (santuokos sudarymo įrašas Nr. 18, išduotas 2021-11-03). S. V. mirė (duomenys neskelbtini) (mirties įrašas Nr. 58, išduotas 2021-10-19), jo sutuoktinė V. V. mirė (duomenys neskelbtini) (2021-07-22 mirties liudijimas Nr. 21-49947261). V. V. vardu VĮ Registrų centras nuosavybės teise įregistruotas nekilnojamasis turtas: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuris sutuoktinių įgytas santuokos metu pagal 1992-10-29 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 6180 pagal Lietuvos Respublikos 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374. V. V. po sutuoktinio S. V. mirties liko gyventi minėtame bute ir faktiškai valdė po jo mirties likusią dalį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusio turto. V. V. paskutinė gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta nuo 1982-08-17 iki jos mirties 2021-07-22 buvo adresu (duomenys neskelbtini) (2022-01-19 gyventojų registro pažyma Nr.GR.1A-740). Kretingos rajono trečiojo notarų biuro 2021-11-12 pažymos duomenimis po S. V. mirties iki 2021-11-12 paveldėjimo byla nebuvo vedama, palikėjo palikimas nėra priimtas, testamentų registre nėra įregistruota palikėjo palikimo priėmimo faktų. Nei jo sutuoktinė V. V., nei kiti asmenys mirus S. V. nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu dėl jo palikimo priėmimo, palikėjo S. V. palikimas priimtas nebuvo. V. V. 2008-12-02 testamentu, patvirtintu Kretingos rajono trečiojo notarų biuro, reg. Nr.VK-215, jai priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), paliko vaikaitei pareiškėjai D. V..

Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 str. 1 d. numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Tokiu būdu palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 5.50 str. 2 d. prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje, t. y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis numato, kad teismas vadovaujantis įstatymais įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Vadovaujantis CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad toks faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; ir kt.).

V. V. įstatymo nustatytu terminu nesikreipė dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo po palikėjo sutuoktinio S. V. mirties, tačiau palikimą faktiškai priėmė. V. V. po sutuoktinio mirties faktiškai valdė jam nuosavybės teise priklausiusį turtą, gyveno jame iki savo mirties, naudojosi juo kaip savo, rūpinosi turto išlaikymu, priežiūra, mokėjo komunalinius mokesčius, jos dispozicijoje buvo paveldimo turto dokumentai. Netikėti pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, kad jos senelė po sutuoktinio mirties gyveno jiems bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusiame bute, jį valdė ir prižiūrėjo, teismas neturi pagrindo. Iš teisme ištirtų rašytinių įrodymų teismas daro išvadą, kad V. V., faktiškai pradėdama valdyti turtą po sutuoktinio S. V. mirties, priėmė jo palikimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), todėl yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktą, kuris nustatytinas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Įpėdinis priėmęs kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos. Pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. V. po sutuoktinio S. V. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė visą jo palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė visą jo palikimą faktiniu valdymu.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.

Teisėjas Žilvinas Jaraminas