Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-09-18 · Civilinė byla Nr. 2S-2200-614/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-18
Bylos Nr.
2S-2200-614/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eglė Surgailienė
Ieškovas
N. K.
Atsakovas
A. K.
Kategorijos
  • 129.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2200-614/2015Procesinio sprendimo kategorijos: 129.14. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės N. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 22 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovės N. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme išnagrinėjus bylą, 2007 m. gruodžio 20 d. buvo priimtas sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys buvo patenkintas iš dalies ir iš atsakovo A. K. priteistas išlaikymas vaikams L. K. ir M. K. periodinėmis išmokomis po 350 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. 2007 m. gegužės 23 d., iki vaikų pilnametystės. Į priteisto išlaikymo dydį įskaičiuota atsakovo A. K. teiktas išlaikymas vaikams po 200 Lt kiekvienam vaikui už 2007 m. gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, gruodžio mėnesius. Vaikams išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja paskirta jų motina N. K.

Šalies argumentai

Pareiškėja N. K. 2015 m. liepos 15 d. pateikė teismui prašymą dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo lenkų kalba.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 22 d. pareiškėjos N. K. prašymo dėl išlaikymo prievolių išrašo (Europos vykdomojo rašto) išdavimo netenkino. Teismas nurodė, jog iš teismo informacinės sistemos Liteko duomenų ir bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjai 2008 m. vasario 13 d. buvo išduoti du vykdomieji raštai. Antstolio Vitalio Milevičiaus 2011 m. rugsėjo 26 d. patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo įvykdžius dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų yra grąžintas. Pareiškėja, prašydama teismo išduoti išlaikymo prievolių išrašą, turėtų teismui grąžinti jai išduotą vykdomąjį raštą. Nagrinėjamu atveju, byloje pareiškėjai išduotas vykdomasis raštas dėl išlaikymo išieškojimo nėra grąžintas. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas pareiškėjos prašymo netenkina.

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėja N. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 22 d. nutartį ir tenkinti N. K. prašymą dėl išlaikymo prievolių išrašo išdavimo. Nurodo, kad teisės aktai nenustato pareiškėjai pareigos grąžinti teismui išduotą vykdomąjį raštą, be to, atitinkamos teisės normos nenurodo ir skundžiamą nutartį priėmęs pirmos instancijos teismas. Pareiškėjai suprantama, kad teismas neturi teisės išduoti dviejų vykdomųjų raštų, kurie gali būti vykdomi Lietuvos Respublikoje, tačiau teisės aktai nedraudžia pareiškėjai siekti, kad iš pareigos nevykdančio buvusio jos sutuoktinio būtų vykdomas išieškojimas vienu metu keliose skirtingose valstybėse. Pareiškėjos turimais duomenimis, šiuo metu A. K. yra įsidarbinęs įmonėje registruotoje Lenkijos Respublikoje. Tačiau pareiškėjai grąžinus teismui jai išduotą vykdomąjį raštą, išieškojimas ir A. K. Lietuvos Respublikoje nebus įmanomas bei jam įgijus turto ar gavus pajamų Lietuvos Respublikoje, iš šio turto išlaikymo prievolių priverstinis vykdymas būtų negalimas. Lietuvoje veikiantys antstoliai nėra įgalioti vykdyti teismų sprendimus Lenkijos Respublikoje. Centrinė Lenkijos Respublikos institucija, veikianti pagal ES Reglamentą Nr. EB 4/2009, nėra įgaliota vykdyti teismų sprendimų Lietuvoje. Todėl siekiant nesudaryti galimybių A. K. sąmoningai išvengti prievolių vykdymo, pareiškėjai teisės aktai neužkerta galimybės vykdyti išieškojimo iš A. K. vienu metu dviejose ar keliose skirtingose valstybėse. Lenkijos Respublikoje teismo sprendimas gali būti vykdomas vadovaujantis ES Reglamentu Nr. EB 4/2009, tačiau centrinei institucijai pareiškėja su kitais būtinais dokumentais privalo pateikti ir teismo išduotą išlaikymo prievolių išrašą. Apeliantė nurodo, jog nėra jokio teisinio pagrindo atsisakyti išduoti jai išlaikymo prievolių išrašą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir naikintina.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė ieškovui išduoti Europos vykdomąjį raštą. Pažymėtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas nesukelia eksteritorialumo savybės, t. y. jis neturi tiesioginės teisinės galios už Lietuvos Respublikos sienų. Užsienio valstybėje teismo sprendimas įgyja teisinę galią ir sukelia teisines pasekmes tik jeigu yra pripažįstamas. Užsienio sprendimai gali būti pripažįstami tarptautinių sutarčių, konvencijų ir abipusiškumo bei geranoriškumo pagrindais. Europos Sąjungos valstybėse narėse teismo sprendimų pripažinimas ir vykdymas nustatytas Reglamentuose, kurie tiesiogiai taikomi nuo Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą, t. y. nuo 2004-05-01.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 647 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal kiekvieną sprendimą išduodamas vienas vykdomasis raštas, tai yra bendroji taisyklė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 590 straipsnio 1 dalimi, jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo pagal šio asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą. CPK 631 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, jog vykdomieji dokumentai išieškotojui grąžinami, kai nustatyta, kad skolininkas Lietuvos Respublikos teritorijoje negyvena, nedirba ir neturi turto ar pajamų. Todėl skundo argumentas, jog teisės aktai nenustato pareiškėjai pareigos grąžinti teismui išduotą vykdomąjį raštą yra nepagrįstas.

Kadangi vadovaujantis CPK 647 straipsnio 1 dalimi, pagal vieną sprendimą išduodamas vienas vykdomasis raštas. Teismas sprendžia, jog šioje byloje išduoti kelis vykdomuosius raštus nebuvo pagrindo, todėl Europos vykdomasis raštas, pareiškėjai negrąžinus ankstesniojo vykdomojo rašto, pagrįstai neišduotinas, o apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta.

Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo teisinius santykius, motyvuotai taikė materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, visapusiškai įvertino byloje pateiktus įrodymus, todėl nutarties nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį, jog pasikeitus aplinkybės, pvz., atsiradus atsakovo turto Lietuvoje, ji turi teisę kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą pakartotinai, remdamasi CPK 647 straipsnio 1 dalimi, kur numatyta, kad jeigu sprendimas turi būti vykdomas skirtingose vietose teismas gali išduoti kelis vykdomuosius raštus, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Eglė Surgailienė