Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Kristinos Minko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje M. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. J. 2020 m. liepos 8 d. apie 18.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su D. R. metu, sudavė kumščiu nukentėjusiajai D. R. į galvos sritį tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių, tačiau ne mažiau kaip 10, tęsdamas savo neteisėtus veiksmus nukentėjusiosios D. R. atžvilgiu, suėmęs rankomis už kaklo ją smaugė, o vėliau sudavė rankomis į įvairias kūno vietas tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai D. R. fizinį skausmą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis M. J. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad apie 10 metų gyvena kartu su D. R. adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. liepos 8 d. vakare, namuose prasidėjo žodinis konfliktas, kurio metu sugyventinė sudavė jam vieną kartą su kažkokiu daiktu į galvą. Bandant ją apraminti, jis nestipriai paėmė ją už sprando. Ji apsiramino ir paprašė palikti ją ramybėje. Apklausiamas papildomai kaltinamasis parodė, kad tą dieną paėmė jos telefoną ir numetė ant grindų, turbūt susidaužė telefono ekranas. D. R. vėliau minėjo dėl problemų su telefono ekranu. Atsimena, kad sudavė jai kumščiu į galvą apie 7-10 smūgių, o vėliau ją suėmęs rankomis už kaklo smaugė ir dar sudavė rankomis jai į įvairias kūno vietas. Kiek tiksliai, nepamena, kadangi abu buvo girti. Dėl įvykio labai apgailestauja ir atsiprašo savo sugyventinės. Pažada, kad atlygins žalą, kurią ji vertina 800 Eur (priedo b. l. 42, 44-45).

Nukentėjusioji D. R. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie 7 metus gyvena kartu su sugyventiniu M. J., sūnumi su drauge, adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. liepos 8 d. apie 18.00 val. M. J. grįžo namo, būdamas neblaivus, ir pradėjo prašyti jos pinigų, nes norėjo eiti dar išgerti. Ji jam pinigų nedavė, pasakė, kad neturi, prasidėjo žodinis konfliktas. Kuo toliau tuo labiau sugyventinis darėsi agresyvus, puolė ją daužyti kumščiais per galvą, smogė gal 10 kartų į įvairias galvos vietas, yra likę gumbai. Gindamasi nuo smūgių, ji paėmė inhaliatorių nuo astmos ir kažkur jam trenkė. Kur pataikė, pasakyti negali, nes tuo metu sugyventinis dar smarkiau pradėjo mušti, trankė į galvą. Paėmęs ir suspaudęs už rankų, parklupdė ją ant kelių priešais save ir paėmęs lėkštę su kepta vištiena pradėjo trinti jai į veidą. Po to jis, suėmęs ranka už sprando, prilenkė galvą prie žemės ir liepė viską išlaižyti, o to nedarant pradėjo vištienos gabaliukus kišti jai į burną. Po kurio laiko, paėmęs plastikinį butelį vandens, pradėjo jai pilti į veidą, sakydamas į „snukį“, į „snukį“, išpylė ant galvos ir daugiau jos nebelietė. Pasiėmusi telefoną išėjo į kitą kambarį, kad pasislėptų nuo jo, kadangi jis smurtauja ne pirmą kartą ir žino, kad pradėjęs smurtauti ilgai nenustoja. Būdama kitame kambaryje, ji bandė įjungti telefone esantį diktofoną, kad galėtų įrašyti garsą, kaip jis smurtauja. Kai sugyventinis atėjo į kitą kambarį, ji sėdėjo ant lovos ir pradėjo kažką šnekėti, jai svaigo galva. M. J., suėmęs rankomis už kaklo, pradėjo smaugti, daužė kumščiais per nugarą, ji rėkė. Kiek kartų trenkė, negali pasakyti, bet, atrodo, trankė ir per galvą. Ji bandė kviestis pagalbos, bet namuose nieko nebuvo, kaimynai nesureagavo taip pat. Sugyventinis jai iš rankų ištraukė telefoną ir paėmęs išėjo, sakė, kad ji niekam nepasiskųs. Telefoną su sudaužytu ekranu rado tik po dviejų dienų, todėl po įvykio negalėjo iškviesti policijos. Sugyventinis, nustojęs mušti, pradėjo tempti ją į kambarį, kuriame ant grindų buvo išmesta vištiena ir liepė laižyti ją nuo žemės. Išeidamas pasakė, kad išeina pas draugus, o kai rytoj grįš, kad viskas būtų sutvarkyta. Pasak nukentėjusios, visą laiką kai sugyventinis ją daužė kumščiais į įvairias kūno vietas ir galvą, smaugė rankomis, ji juto stiprų fizinį skausmą, patyrė sužalojimus, liko mėlynės, gumbai, kreipsis į teismo medikus, kad būtų nustatytas sužalojimų mastas. Apklausiama papildomai nukentėjusioji D. R. parodė, kad liepos 11 d. paskambino 112 ir iškvietė pagalbą. Į teismo medicinos ekspertus kreipėsi tik rugsėjo 2 d., nes negalėjo nuvykti pati, o po apklausos, vykusios rugpjūčio 28 d., tyrėja užrašė pas specialistus. Prašo pripažinti ją civiline ieškove dėl 800 Eur, 200 Eur žala dėl telefono atlyginta, pretenzijų dėl to neturi (priedo b. l. 11, 15-16).

Liudytojas I. Z. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. liepos 14 d. pakartotinai tikrinant nepasitvirtinusį pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje adresu (duomenys neskelbtini), bute, buvo bendrauta su pranešėja D. R., kuri liepos 11 d. pranešė, kad liepos 8 d. ją sumušė sugyventinis. Ant moters veido matėsi sumušimo žymės, buvo sumušta kairė akis, matėsi mėlynė, ant kaklo kairėje kaklo pusėje buvo didelė mėlynė. D. R. sakė, kad ji buvo smaugiama, mušama į įvairias kūno vietas rankomis. Jos sužalojimai buvo nufotografuoti, pridedamos fotonuotraukos (priedo b. l. 22-23).

2020 m. liepos 14 d. D. R. pareiškime nurodomos analogiškos aplinkybės, kaip ir jos ikiteisminio tyrimo apklausos metu (priedo b. l. 4).

Iš 2020 m. liepos 15 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad D. R. savanoriškai pateikė garso įrašą, kuris buvo įrašytas į mobilaus ryšio telefoną „Samsung“ 2020 m. liepos 8 d. įvykio metu (priedo b. l. 25).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjo I. Z. 2020 m. liepos 17 d. tarnybiniame pranešime nurodomos analogiškos aplinkybės, kaip ir jo apklausos, vykusios ikiteisminio tyrimo metu (priedo b. l. 49).

2020 m. liepos 27 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrimas D. R. pateiktas garso įrašas, kuriame girdimi vyro ir moters balsai, pokalbis tarp jų, kurio metu girdisi vyriškio vartojami necenzūriniai žodžiai, moters šaukimas „aiiii, gelbėkit, ai, gelbėkit“, pasigirsta jos aimanos ir verksmas. Girdisi vyriškio balsas „va kraujas bėga iš galvos“, moters rėkimas, kad ją smaugia. Po to girdimas pliaukštelėjimas ir moters riksmas, kad ją muša ir minėtų asmenų tarpusavio pokalbis (priedo b. l. 32-33).

Iš 2020 m. rugsėjo 16 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas garso įrašas iš bendrojo pagalbos centro, kaip D. R. kviečia policiją adresu (duomenys neskelbtini), dėl to, kad sugyventinis mušasi, primušė ją, namuose daužo langus, duris. Taip pat D. R. nurodo, kad 9 dieną ją primušė sugyventinis (priedo b. l. 34-35).

Iš 2020 m. spalio 26 d. D. R. civilinio ieškinio ir susitarimo dėl žalos atlyginimo matyti, kad ji pareiškė patikslintą civilinį ieškinį dėl 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei sutinka, kad M. J. sumokės jai po 100 Eur kiekvieną mėnesį ir išmokės per 8 mėnesius visą sumą (priedo b. l. 18-19).

Iš 2020 m. spalio 26 d. M. J. susitarimo matyti, kad jis pažada kiekvieną mėnesį sumokėti po 100 Eur savo sugyventinei D. R. ir per 8 mėn. sumokėti visą 800 Eur sumą (priedo b. l. 50).

Motyvuojamoji dalis

M. J. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad M. J. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinamasis M. J. apklausiamas ikiteisminio tyrimo savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. liepos 8 d. sudavė D. R. kumščiu į galvą apie 7-10 smūgių, o vėliau ją suėmęs rankomis už kaklo smaugė ir dar sudavė rankomis jai į įvairias kūno vietas (priedo b. l. 42, 44-45). Tokie kaltinamojo parodymai esminėse aplinkybėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios D. R. duoti parodymai bei kita rašytinė bylos medžiaga. Štai nukentėjusioji D. R. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu detalizuodama parodė, jog žodinio konflikto metu sugyventinis darėsi agresyvus, puolė ją daužyti kumščiais per galvą, smogė gal 10 kartų į įvairias galvos vietas, yra likę gumbai. Po to, jis pradėjo dar smarkiau mušti, trankė į galvą. Jai išėjus į kitą kambarį, atėjęs M. J. ir suėmęs rankomis už kaklo pradėjo smaugti, daužė kumščiais per nugarą, ji rėkė. Pasak nukentėjusios, visą laiką, kai sugyventinis ją daužė kumščiais į įvairias kūno vietas ir galvą, smaugė rankomis, ji juto stiprų fizinį skausmą, patyrė sužalojimus, liko mėlynės, gumbai (priedo b. l. 11, 15-16). Analogiškas aplinkybes nukentėjusioji nurodė 2020 m. liepos 14 d. rašytame pareiškime (priedo b. l. 4). Pirmiau minėtas nukentėjusios nurodytas aplinkybes patvirtina ir liudytojo-policijos pareigūno I. Z. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog 2020 m. liepos 14 d. atvykus tikrinti pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje adresu (duomenys neskelbtini), D. R. nurodė, kad liepos 8 d. ją sumušė sugyventinis. Pasak liudytojo, ant moters veido matėsi sumušimo žymės, buvo sumušta kairė akis, matėsi mėlynė, ant kaklo kairėje kaklo pusėje buvo didelė mėlynė. D. R. sakė, kad ji buvo smaugiama, mušama į įvairias kūno vietas rankomis (priedo b. l. 22-23). Šiuos liudytojo parodymus patvirtina prie jo apklausos pateiktos fotonuotraukos bei jo tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės (priedo b. l. 49). Be kita ko, minėtas aplinkybes apie įvykusio konflikto metu patirtą fizinį skausmą detalizuoja ir byloje esantys kitų objektų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys (priedo b. l. 32-33, 34-35). Šie įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo ir detalizuoja.

Taigi, sugretinus aukščiau aptartus duomenis su byloje esančiais įrodymais, teismas konstatuoja, kad šių byloje esančių įrodymų visiškai pakanka konstatuoti, kad M. J. 2020 m. liepos 8 d. prieš nukentėjusiąją D. R. panaudojo fizinį smurtą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Pažymėtina ir tai, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji duodami parodymus patvirtino, jog jiedu yra sugyventiniai. BK 248 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Kadangi M. J. smurtavo prieš savo sugyventinę, pastaroji aplinkybė sudaro pagrindą kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti kaip padarytą prieš šeimos narį. Pirmiau išdėstytų įrodymų ir aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad M. J. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, M. J. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (priedo b. l. 75).

Nukentėjusiajai D. R. buvo išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo ji informuota apie galimybę šį sprendimą apskųsti (priedo b. l. 76). Prašymų, skundų negauta.

Dėl M. J. skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę M. J., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas prieš šeimos narį, veika baigta, nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas, nusikaltimas padarytas namuose, kur nukentėjęs asmuo paprastai turėtų jaustis saugus ir neliečiamas. Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tuo tarpu jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį M. J. – yra vidutinio amžiaus, nevedęs, nedirbantis (priedo b. l. 63), registruotas Užimtumo tarnyboje (priedo b. l. 62), praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs, be kita ko, iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad ir anksčiau kaltinamojo atžvilgiu buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl analogiškos veikos padarymo prieš nukentėjusiąją D. R., tačiau buvo nutraukti (priedo b. l. 65-66, 69-72), veikos padarymo metu buvo baustas administracine tvarka (priedo b. l. 67-68). Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Teismo vertinimu, M. J. nėra išskirtinai neigiama asmenybė ar linkęs sistemingai daryti nusikaltimus, tačiau matyti, jog jam būdingas polinkis smurtauti. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas kaltinamąjį ir jo padarytą veiką apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam M. J. už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis, kartu paskiriant BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte, 5 dalies 4 punkte numatytus įpareigojimą ir draudimą. Taip pat M. J. skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kadangi iš bylos duomenų matyti, kad toks smurtinis elgesys kartojasi ir nėra atsitiktinis. Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė, kartu taikomi įpareigojimas ir draudimas, baudžiamojo poveikio priemonė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra pakankama bausmės tikslams pasiekti.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam M. J. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam M. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (priedo b. l. 47-48) paliktina nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Dėl civilinio ieškinio ir susitarimo dėl žalos atlyginimo

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį 800 Eur neturtinei žalai atlyginti bei sutinka, kad M. J. sumokės jai po 100 Eur kiekvieną mėnesį ir išmokės per 8 mėnesius visą sumą (priedo b. l. 18-19). Iš byloje esančio 2020 m. spalio 26 d. M. J. susitarimo matyti, kad jis pažada kiekvieną mėnesį sumokėti po 100 Eur savo sugyventinei D. R. ir per 8 mėn. sumokėti visą 800 Eur sumą (priedo b. l. 50). Todėl nagrinėjamu atveju, esant minėtam susitarimui, teismas jį tvirtina jame nurodytomis sąlygomis.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voke esančią CD skaitmeninę laikmeną (prisegtą prie bylos viršelio), palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam devynių (9) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti ar būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. J. paskirti galutinę šešių (6) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti ar būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti M. J. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą bausmės atlikimo laikotarpiu šešis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voke esančią CD skaitmeninę laikmeną (prisegtą prie elektroninio bylos priedo viršelio), palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Patvirtinti nukentėjusiosios D. R. ir kaltinamojo M. J. susitarimą dėl žalos atlyginimo tokiomis sąlygomis:

- kaltinamasis įsipareigoja nukentėjusiajai atlyginti jo padaryta nusikalstama veika padarytą 800 Eur žalą, kiekvieną mėnesį sumokant po 100 Eur, visą sumą išmokant per 8 mėnesius.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu (jeigu ji paskirta) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.