- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-06
- Bylos Nr.
- 1S-716-594/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Antanaitis (pirm.), Rimas Švirinas, Svetlana Jurgaitienė
- Nuteistasis
- T. J.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Albino Antanaičio, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Rimo Švirino, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjusi nuteistojo T. J. (toliau – T. J.) skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Eglės Kirpienės skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. balandžio 6 d. nutarimo Nr. 386 taikyti nuteistajam T. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, patenkintas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. J. 2013 m. gruodžio 19 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 2 d. 8 p. (2 veikos) ir 284 str. 1 d. (2 veikos) bei nuteistas subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d., ši bausmė, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu T. J. paskirta ir neatlikta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, paskiriant T. J. galutinę subendrintą laisvės atėmimo 4 (ketveriems) metams bausmę.
Bausmės pradžia – 2013 m. gegužės 4 d., bausmės pabaiga – 2017 m. gegužės 4 d..
2016 m. balandžio 6 d. nutarimu Nr. 386 Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam T. J., tačiau, nesutikdama su priimtu sprendimu, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė E. Kirpienė Marijampolės rajono apylinkės teismui pateikė skundą, kuris 2016 m. gegužės 3 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi buvo patenkintas, atsisakant patvirtinti 2016 m. balandžio 6 d. Komisijos nutarimą Nr. 386 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos T. J..
Šalies argumentai
Skundu apygardos teismui nuteistasis T. J. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą Nr. 386 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nuteistojo teigimu, kaip ir numatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) 157 str. 1 d., jis įgyvendino visus įstatyme numatytus reikalavimus dėl lygtinio paleidimo taikymo jo atžvilgiu, ką pripažino ir Komisija, nutarusi taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tuo tarpu teismui, pasak T. J., nepriskirta funkcija svarstyti, ar nuteistasis jau yra pasitaisęs, tokia pareiga priskirta Komisijai, kurios išvados duomenimis, T. J. jau yra pasiruošęs gyventi pilnavertį socialinį gyvenimą laisvėje. Pritardamas šiai išvadai, T. J. nurodo, jog jis yra pakankamai jauno amžiaus - 25 metų, turi gyvenamą vietą, draugę N. M., su kuria susilaukė dukrytės, jo sugyventinei šiuo metu ypatingai reikalinga nuteistojo parama ir pagalba, o dukrytei – jo meilė ir tėviškas dėmesys.
Skundu nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl ankstesnių T. J. teistumų, nurodant, kad ši aplinkybė, paskiriant jam laisvės atėmimo bausmę, kurią jis šiuo metu ir atlieka, jau buvo įvertinta, o dvigubas baudžiamumas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos įstatymais, nėra galimas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo T. J. skundas atmetamas.
BVK 157 str. 1 d. įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. J. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nepakanka. Sutinkamai su aukščiau aptartomis BVK 157 str. 1 d. nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. 2016 m. kovo 23 d., atlikus nuteistojo T. J. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 92 balus, kas prilyginama vidutinei rizikos grupei, todėl šiuo atveju nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).
Remiantis apygardos teismui pateiktais duomenimis, T. J. prašymas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra svarstomas ne pirmąjį kartą. Paskutinio jo lygtinio paleidimo svarstymo metu – 2015 m. gruodžio 4 d., jo prašymas buvo atmestas 4 (keturiems) mėnesiams, nustatant nuteistajam šiuos įpareigojimus: tęsti pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą, dalyvauti „Kitoks“ ir „Mano kelias 2“ programose bei gerai elgtis, nepažeidinėti režimo reikalavimų. Per nuteistajam nustatytą 4 (keturių) mėnesių terminą, T. J. elgėsi gerai, režimo reikalavimų nepažeidinėjo, buvo paskatintas. Dalyvavo elgesį keičiančiose programose „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“, „Mano kelias 2“, „Kitoks“ ir jas baigė. Tokiu būdu, atlikti nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo tyrimai „OAZys Du“ parodė T. J. pakartotinio nusikalstamumo rizikos mažėjimą: 2014 m. birželio 28 d. tyrimas parodė 103 balus (aukšta rizika), 2015 m. lapkričio 18 d. – 98 balus (vidutinė rizika), o 2016 m. kovo 23 d. – 92 balus (vidutinė rizika). Ir nors, sutinkamai su 2016 m. kovo 24 d. Socialinės tyrimo išvados duomenimis, T. J. nusikalstamo elgesio pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir stengsis nenusikalsti, tačiau, įvertinus komentuojamoje išvadoje užfiksuotus nuteistojo elgesį bei mąstymą charakterizuojančius duomenis, sutikti su tokia Komisijos išvada, kaip teisingai analizuojamu atveju konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, teisinio pagrindo nėra.
Nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis nustatyta, kad praeityje už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamas veikas T. J. buvo teistas net penkis kartus. Pirmuosius tris kartus nuteistajam buvo skiriamos švelnesnės, su realiu laisvės atėmimo bausmės atlikimu nesusijusios, bausmės – laisvės apribojimas su tam tikrais įpareigojimais, tačiau, įvertinus tai, kad teismo parodyto pasitikėjimo nuteistasis neparodė ir vėl nusikalto, už ketvirtąjį T. J. teistumą (už sunkų nusikaltimą – išžaginimą), jam buvo paskirta jau reali laisvės atėmimo bausmė. Nors ankstesni nuteistojo teistumai, kaip teisingai savo skundu pažymi T. J., ir negali būti laikomi pagrindu atsisakyti jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, tiek kiek jie atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinami. Juo labiau nagrinėjamu atveju, įvertinus dar ir tai, kad T. J. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, per gana trumpą laiką (bausmę atlieka nuo 2013 m. gegužės 4 d.) net tris kartus pažeidė režimo reikalavimus, įskaitant ir itin šiurkštų drausmės pažeidimą – mobilaus ryšio telefono turėjimą, kas, aukštesniojo teismo vertinimu, neabejotinai parodo nuteistojo polinkį pažeidinėti visuomenėje priimtas elgesio taisykles bei atskleidžia, jog T. J. nėra linkęs teigiamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laiką.
Šiame kontekste akcentuotina, kad šiuo metu T. J. jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka už viešosios tvarkos pažeidinėjimus ir nesunkius sveikatos sutrikdymus, įvykdytus nuteistajam būnant apsvaigimo nuo alkoholio būsenoje, kas, Socialinio tyrimo išvados duomenimis, rodo, kad T. J., būdamas neblaivus yra linkęs pažeidinėti viešąją tvarką, smurtauti. Šią aplinkybę patvirtina ir pats nuteistasis, teigdamas, kad laisvėje jis vartodavo alkoholį, dėl ko, yra turėjęs problemų. Siekdamas sumažinti šios savo problemos įtaką tolimesniam nusikalstamumui, 2015 m. ketvirtajame ketvirtyje T. J. dalyvavo anoniminių alkoholikų programoje, tačiau, duomenų apie pasikeitusį nuteistojo požiūrį į alkoholio vartojimą, skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra, todėl teigti, kad šis, T. J. pakartotinį nusikalstamumą neabejotinai galintis paskatinti kriminogeninis veiksnys, šiuo metu nėra aktualus, teisinio pagrindo vis tik nėra.
Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, įvertinus tai, kad praeityje T. J. buvo teistas ir už nusikaltimus nuosavybei, o šiuo metu turi ieškinių net 13314,50 eurų sumai, atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo darbo patirtį bei darbinę jo motyvaciją. 2016 m. kovo 24 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis yra įgijęs 10 klasių išsilavinimą, jo teigimu, bausmės atlikimo metu Pravieniškių pataisos namuose jis įgijo baldų apmušėjo ir pynėjo specialybes, tačiau, būdamas laisvėje, nėra dirbęs, todėl nei darbinių įgūdžių, nei darbo stažo neturi. Atvykęs į Marijampolės pataisos namus, darbinės motyvacijos T. J. taip pat neturėjo, nedirbo, duomenų apie nuteistojo sveikatos problemas, dėl kurių šis negalėtų būti įdarbintas, apygardos teismui pateiktoje medžiagoje nėra. Tuo tarpu sutinkamai su BVK 111 str., nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Savo ruožtu BVK 125 str. 1 d. numato, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Nagrinėjamu atveju T. J. požiūris į darbą, atsižvelgiant į jo motyvacijos darbui stoką bei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotas aplinkybes, verčia abejoti, kad jis laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti bei sėkmingai įsilieti į visuomenę. Juo labiau, kad nuteistasis paleistas į laisvę dėl įdarbinimo, jo paties teigimu, kreiptųsi į darbo biržą.
Šių duomenų kontekste įvertintinos ir nuteistojo asmeninės savybės bei su jomis susijusi nuteistojo pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Sutinkamai su apygardos teismui pateiktais duomenimis, nuteistasis yra linkęs pasiduoti kitų žmonių įtakai bei manipuliuoti artimų žmonių santykiais bei draugyste, kas iš esmės sumenkina T. J. skundo argumentus, dėl artimų socialinių ryšių su savo artimaisiais ir neleidžia manyti, jog nuteistojo šeima analizuojamu atveju veiks kaip apsauginis faktorius nuo pakartotinio T. J. nusikalstamumo. Įvertintina ir tai, kad nuteistasis savo gyvenimui nekelia jokių tikslų (nekėlė ir ankščiau), yra linkęs rizikuoti, nors ir mąsto logiškai, tačiau ne visuomet suvokia galimas savo elgesio pasekmes, turi problemų dėl impulsyvaus ir agresyvaus elgesio bei savitvardos trūkumo, dėl savo padarytų nusikaltimų bei drausmės pažeidimų yra linkęs kaltinti jam nepalankiai susiklosčiusias aplinkybes. Be to, pastebėta, jog T. J. turi kriminalinio elgesio nuostatų, laikosi nerašytų kriminalinio elgesio taisyklių, kas vėlgi neabejotinai jį charakterizuoja neigiamai.
Sumažėjęs nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatas, aukščiau išdėstytų nuteistąjį iš esmės neigiamai charakterizuojančių aplinkybių kontekste, pakankamo pagrindo lygtinio paleidimo taikymui T. J. atžvilgiu taip pat nesudaro. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo vertinimas vis dar išlieka vidutinis, yra artimas aukštam (nuo 100 balų), tuo tarpu statinis (nekintamas) nuteistojo rizikos vertinimas atitinka vos 40 balų, kas leidžia pagrįstai teigti, jog pakitęs nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo vertinimas nuo 103 iki 92 balų, t. y. vos 11 balų per pakankamai ilgą laikotarpį (nuo 2014 m. birželio 28 d. iki 2016 m. kovo 23 d.), vis dar nėra pakankamas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tokios pozicijos laikomasi vieningai šiuo klausimu formuojamoje teismų praktikoje, ji atsispindi ir BVK 157 str. 1 d. nuostatų turinyje, todėl sutikti su nuteistojo skundo argumentais, jog teismas negali spręsti apie nuteistojo elgesio pasikeitimus, teisinio pagrindo nėra. Šiuo atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, aukštesniojo teismo įsitikinimu, išvadai, kad T. J. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, nepakanka, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir nuteistojo teiginiai, jog aukščiau aptartų duomenų pagrindu netaikant jo atžvilgiu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, jis yra baudžiamas pakartotinai. Atmetant šiuos T. J. teiginius, vis tik pažymėtina, kad netenkinus jo skundo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuosprendžiu jam paskirta bausmė nekeičiama, jo padėtis nėra sunkinama, dėl ko, teigti, jog šiuo metu jis teisiamas antrą kartą už tą patį, teisinio pagrindo nėra. Neabejotina, jog sprendžiant klausimą dėl nuteistajam taikytino lygtinio paleidimo įvertintinos ne tik asmenį charakterizuojančios aplinkybės, buvusios iki jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo (kas įvertinama bausmės skyrimo atveju priimant nuosprendį), bet ir aplinkybės, apibūdinančios nuteistojo elgesį jam atliekant paskirtą bausmę, todėl nesikeičiant nuteistojo elgesiui, nesant ženklios nuteistojo pažangos jį koreguojant, bausmės paskyrimo metu įvertintos aplinkybės nepakinta, todėl jų vertinimas atsispindi ir sprendžiant asmeniui taikytino lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau teigti, jog tai atitinka dvigubo baudžiamumo principą, teisinio pagrindo nėra.
Tokiu būdu, nėra pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam T. J. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo T. J. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.