Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-10-24 · Byla Nr. Ik-3561-142/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-10-24
Bylos Nr.
Ik-3561-142/2011
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jūra Marija Strumskienė, Henrikas Sadauskas, Halina Zaikauskaitė
Pareiškėjas
UAB „Alfa property“
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai
Andžela Mirošnikova
Kategorijos
Adm. byla Nr. I-3561-142/11Proc. Nr. 3-61-3-01732-2011-0
Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 4.2; 38; 74 (S)
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko, Jūros Marijos Strumskienės ir Halinos Zaikauskaitės (pirmininkaujanti posėdžiui ir pranešėja), sekretoriaujant Rasai Šimkuvienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovams D. V. ir advokatei Andželai Mirošnikovai, atsakovės atstovei Žanetai Sabockienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Alfa property“ skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (UAB) „Alfa property“ (toliau – ir pareiškėja) padavė teismui skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2011 07 13 sprendimą Nr. 1SS-(10.5)-1168; 2) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atlikti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Palangoje, vidutinių rinkos verčių patikslinimą, remiantis UAB „Causa formalis“ atlikto individualaus turto vertinimo ataskaita; 3) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą atlyginti pareiškėjai žyminio mokesčio išlaidas, taip pat kitas bylinėjimosi išlaidas (už advokato pagalbą).

Paaiškina, kad pareiškėja pagal valstybinių žemės sklypų nuomos sutartis nuomojasi tokius žemės sklypus: žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 0,5856 ha ploto (2006 08 07 valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. (4.12)Ž1-39 (toliau – sklypas Nr. 1); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 0,4212 ha ploto (2006 08 07 valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sklypas Nr. 2); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 0,0566 ha ploto (2006 08 07 valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sklypas Nr. 3).

Už naudojimąsi žemės sklypais pareiškėja privalo mokėti žemės nuomos mokestį, kurio dydžius savo sprendimu nustato savivaldybės taryba. Nurodo Vyriausybės 2003 11 10 nutarimo Nr. 1387 6 punktą, kuris nustato, kad žemės nuomos mokesčio dydį apskaičiuoja pats juridinis asmuo pagal kadastro duomenis. Paaiškina, kad žemės sklypo vidutinė vertė yra kadastro duomuo, kuris įrašomas į nekilnojamojo turto kadastrą nekilnojamojo daikto savininko (ar patikėtinio) iniciatyva. Valstybinių žemės sklypų vidutinės rinkos vertės įrašomos į nekilnojamojo turto registro masinio vertinimo duomenų pagrindu, remiantis patvirtintu žemės verčių žemėlapiu. Ši tvarka reglamentuota Žemės ūkio ministerijos 2002 12 23 įsakymu Nr. 515 „Dėl žemės verčių žemėlapių sudarymo taisyklių patvirtinimo“. Remiasi šių taisyklių 45 punktu, kuriame nurodyta, kad juridinių asmenų pretenzijas bei skundus dėl žemės sklypų vidutinės rinkos vertės dydžio nagrinėja turto vertintojas, o jo sprendimas gali būti skundžiamas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Tuo atveju kartu su skundu juridinis asmuo turi pateikti žemės sklypo individualaus vertinimo ataskaitą su nustatyta sklypo rinkos verte.

Šalies argumentai

Pareiškėja, pasinaudodama nurodyta tvarka, 2011 05 12 kreipėsi į atsakovę su prašymu pašalinti jos nuomojamų valstybinių žemės sklypų vidutinės rinkos vertes, pateikė nepriklausomo turto vertintojo UAB „Causa formalis“ atliktą sklypų su juose esančiais statiniais vertinimo ataskaitą. Atsakovė 2011 07 13 pateikė pareiškėjai sprendimą, kuriuo atsisakė tenkinti prašymą.

Pareiškėja nesutinka su sprendimo motyvais: 1) kad ataskaitoje neteisingai suformuluotas sklypų individualaus vertinimo tikslas ir, 2) kad apžiūrint sklypus nedalyvavo turto savininkas (patikėtinis), kas, atsakovės manymu, prieštarauja Turto vertinimo metodikos, patvirtintos Vyriausybės 1996 02 14 nutarimu Nr. 244, 18 punktui; 3) nepriklausomas vertintojas, atlikdamas vertinimą lyginamosios vertės nustatymo metodu, pasirinko tik tris lyginamuosius objektus, kas neatitinka Metodikos 27 punkto, 33 punkto reikalavimų, Turto vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punkto reikalavimų.

Paaiškina, kad vertinimo tikslas ataskaitoje suformuluotas teisingai – vertinamų žemės sklypų rinkos vertės nustatymas skirtas Nacionalinei žemės tarnybai. Dėl Metodikos 18 punkto reikalavimų, paaiškina, kad šiame punkte nurodyta, kad paprastai vertinant turtą, dalyvauja jo savininkas ar patikėtinis, jis taip pat dalyvauja pasirašant turto apžiūros aktą. Nesant turto savininkui, aktą pasirašo pats užsakovas. Tai dispozityvinė teisės norma, todėl atsakovės atstovo nedalyvavimas, apžiūrint sklypus ir surašant aktą, jokiu būdu nedaro individualaus vertinimo ataskaitos negaliojančia ir todėl negali būti pagrindu atmesti pareiškėjos prašymą.

Pareiškėja yra 3 sklypų teisėta valdytoja, šiuose sklypuose esančių pastatų savininkė. Todėl kaip suinteresuotas asmuo turėjo teisę užsakyti sklypų individualų vertinimą, sudaryti sutartį su nepriklausomu turto vertintoju ir dalyvauti turto apžiūroje. Dėl lyginamosios vertės metodo taikymo paaiškina, kad turto vertintojas naudojo ne tik lyginamosios vertės metodą, bet ir naudojimo pajamų vertės metodą, dėl kurio atsakovė iš viso nepasisakė. Naudojant šiuos du metodus, vertės gavosi labai panašios ir jos žymiai skiriasi nuo vertės, nustatytos masinio vertinimo metodu.

Motyvuojamoji dalis

Nurodo, kad Turto vertinimo pagrindų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad turto vertinimo ataskaita turi juridinę galią ir laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, 25 straipsnyje nustatyta, kad tokių ginčų sprendimas priklauso teismų kompetencijai.

Pareiškėja palygina individualaus vertinimo ataskaitoje nustatytas sklypų vertes ir masinio vertinimo būdu nustatytas vertes ir paaiškina, kad jos skiriasi daugiau nei 4 kartus, kas patvirtina, jog pareiškėja pagrįstai reikalauja patikslinti sklypų vertes. Sklypų vertės tiesiogiai įtakoja jos teisėtus interesus, nes atsižvelgiant į sklypo vertę mokamas nuomos mokestis. Mano, kad šiuo atveju būtina vadovautis ir Konstitucinio Teismo 2008 03 15 nutarime, Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 6 dalyje nustatytais teisingumo, protingumo, proporcingumo, sąžiningumo principais.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai palaikė skunde išdėstytus argumentus ir motyvus. Papildomai paaiškino, kad į atsakovę kreipiasi jau antrą kartą, nes pataisė pirmą kartą atmestą turto vertinimo ataskaitą. Prieš tai kreipėsi tiesiogiai į VĮ Registrų centrą, kuris atsisakė priimti prašymą, nurodė, kad reikia paduoti prašymą Nacionalinei žemės tarnybai.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovė, ir Nacionalinė žemės tarnyba) atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka (b. l. 70-75).

Paaiškina, kad pagal 2006 08 07 valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (4.12)Ž1-39 ir Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėja nuomoja valstybinius žemės sklypus (patikėtinis – Nacionalinė žemės tarnyba), esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Palangoje. UAB „Alfa property“ 2011 05 12 kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu patikslinti nuomojamų žemės sklypų vidutines rinkos vertes ir pateikė nepriklausomo turto vertintojo UAB „Causa formalis“ minėtų žemės sklypų su juose esančiais statiniais vertinimo ataskaitą.

Nacionalinė žemės tarnyba 2011 07 13 sprendimu Nr. 1SS-(10.5)-1168 išnagrinėjo pateiktą UAB „Alfa property“ 2011 05 12 prašymą bei UAB „Causa formalis“ atliktus 0,4212 ha, 0,0566 ha ir 0,5856 ha kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties (komercinės paskirties objektų teritorijos) žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Palangoje, vertinimo ataskaitą, kurios tikslas: „Vertinamų žemės sklypų rinkos vertės nustatymas skirtas Nacionalinei žemės tarnybai“. Minėtu raštu Nacionalinė žemės tarnyba nesutiko su UAB „Alfa property“ pateikta UAB „Causa formalis“ parengta vertinimo ataskaita, kurioje neteisingi nurodytas vertinimo tikslas, ir informavo pareiškėją, kad norint patikslinti vidutinę rinkos vertę, individualaus vertinimo ataskaita turėjo būti parengta vidutinės rinkos vertės patikslinimui. Be to, žemės sklypų vidutinė rinkos vertė yra nustatoma masinio žemės vertinimo metu, per teisės aktais nustatytą laikotarpį įvertinant didelį skaičių žemės sklypų, taikant vieningą metodiką ir darbų technologijas. Taip pat Nacionalinė žemės tarnyba minėtame rašte nurodė, kad žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) vertinimas buvo atliktas ne nekilnojamųjų daiktų savininko ar patikėtinio (šiuo atveju Nacionalinės žemės tarnybos) iniciatyva, o UAB „Alfa property“, suinteresuoto žemės sklypų rinkos vertės sumažinimu, kadangi nuo žemės sklypų rinkos vertės priklauso valstybinės žemės nuomos mokestis.

Pateiktame teismui skunde pareiškėja nesutinka su Nacionalinės žemės tarnybos argumentu, kad UAB „Causa formalis“ turto vertės nustatymo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) neteisingai nurodė vertinimo tikslą – vertinamų žemės sklypų rinkos vertės nustatymas skirtas Nacionalinei žemės tarnybai. Pažymi, kad pagal Žemės verčių žemėlapių sudarymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 12 23 įsakymu Nr. 515 (toliau – Taisyklės), 45 punktą nustatyta, kad patvirtinus žemės verčių žemėlapius ir žemės vertinimo masiniu būdu ataskaitas, fizinių ir juridinių asmenų pretenzijas bei skundus dėl žemės sklypų vidutinės rinkos vertės dydžio nagrinėja turto vertintojas, kurio sprendimas per 1 mėnesį gali būti skundžiamas Nacionalinei žemės tarnybai. Šiuo atveju fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę Nacionalinei žemės tarnybai pateikti žemės sklypo individualaus vertinimo ataskaitą su nustatyta žemės sklypo rinkos verte. Tais atvejais, kai rinkos vertė skiriasi nuo vidutinės rinkos vertės daugiau kaip 20 procentų, Nacionalinė žemės tarnyba, įvertinusi sklypo išskirtines savybes ir individualaus vertinimo ataskaitą, priima sprendimą dėl žemės sklypo vidutinės rinkos vertės pataisymo tikslingumo. Žemės sklypo individualus vertinimas turi būti atliktas tam pačiam tikslui kaip ir žemės sklypo masinis vertinimas. Vadovaudamasi šiomis nuostatomis atsakovė daro išvadą, kad norint patikslinti vidutinę rinkos vertę, individualaus vertinimo ataskaita turėjo būti parengta vidutinės rinkos vertės patikslinimui, o ne kaip nurodyta vertinimo ataskaitoje – vertinamų žemės sklypų rinkos vertės nustatymui skirtam Nacionalinei žemės tarnybai. Nesutinka su pareiškėjos skundo argumentais, kad „tokia vertinimo procedūros tikslo formuluotė pilnai atitinka jos turinį ir paskirtį – pateikti ataskaitą kartu su prašymu institucijai, kurios kompetencijai yra priskirti ginčai dėl sklypų vidutinių rinkos verčių“, kadangi vadovaujantis Taisyklių nuostatomis, žemės sklypų individualus vertinimas nėra skirtas Nacionalinei žemės tarnybai. Pagal pateiktą individualaus vertinimo ataskaitą Nacionalinė žemės tarnyba priima sprendimą dėl vidutinės rinkos vertės patikslinimo. Nacionalinei žemės tarnybai priėmus sprendimą dėl vidutinių rinkos verčių pataisymo, turto vertintojas parengia ir pateikia šių Taisyklių 40 punkte nurodytoms institucijoms žemės masinio vertinimo dokumentų papildymus.

Be to, pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – Įstatymas) 6 straipsnį, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra nekilnojamojo turto kadastro duomuo. Pagal šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalį, prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti paduoda nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo. Nagrinėjamu atveju žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) vertinimas buvo atliktas ne nekilnojamųjų daiktų savininko ar patikėtinio (šiuo atveju Nacionalinės žemės tarnybos) iniciatyva, o asmens, suinteresuoto žemės sklypų rinkos vertės sumažinimu.

Dėl UAB „Alfa property“ skundo argumentų, kad Metodikos 18 punktas yra dispozityvus, paaiškina, kad pagal Turto vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 02 14 nutarimu Nr. 244 (toliau – Metodika), 18 punktą, apžiūrėjus turtą, surašomas vertinamo turto apžiūrėjimo aktas arba žiniaraštis, kurį pasirašo turto vertintojas ir turto savininkas (jo įgaliotas asmuo) ar asmuo, turintis patikėjimo teisę į tą turtą. Nesant turto savininko, turto apžiūrėjimo aktą (žiniaraštį) pasirašo užsakovas (užsakovo atstovas). Ši teisės norma yra imperatyvi ir, jeigu apžiūrint turtą, turto savininkas (jo įgaliotas asmuo) arba užsakovas (užsakovo atstovas) ar asmuo, turintis patikėjimo teisę į tą turtą ir nedalyvavo, vertinamo turto apžiūrėjimo aktas arba žiniaraštis vis tiek turi būti pasirašytas turto vertintojo ir turto savininko (jo įgalioto asmens) ar asmens, turinčio patikėjimo teisę į tą turtą. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, paaiškina, kad UAB „Alfa property“ pateikta žemės sklypų individualaus vertinimo ataskaita neatitinka Metodikos 18 punkte išdėstytų reikalavimų.

Atsakovės manymu nepagrįsti yra pareiškėjos skundo argumentai, kad UAB „Causa formalis“ žemės sklypų vidutines rinkos vertes nustatė, naudodama ne tik lyginamosios vertės metodą, bet ir naudojimo pajamų vertės metodą, kadangi Metodikos 27 ir 29 punktuose nurodyta, kad taikydamas palyginamosios vertės metodą, turto vertintojas turi surinkti ir analizuoti kuo daugiau duomenų apie toje vietovėje įvykusius panašių objektų pirkimo-pardavimo sandorius, taip pat apie siūlomus parduoti panašius objektus. Duomenys apie palyginamuosius objektus gali būti ieškomi: turto vertintojo asmeniniame duomenų banke; valstybiniuose ir kituose duomenų bankuose; apklausiant sandorių dalyvius, notarų biurus; apklausiant prekybos firmas ir agentūras; spaudoje ir kitose visuomenės informavimo priemonėse; statistikos ir informacijos tarnybų žinynuose, analitiniuose dokumentuose; biržų, prekybos agentūrų informaciniuose biuleteniuose; kituose informacijos šaltiniuose. Turto vertintojas turi pasižymėti visas nepanašias (skirtingas) vertinamo ir palyginamojo objektų savybes (patikslinimus) ir apskaičiuoti vertinamo objekto vertę. Taip pat Metodikos 30 punktu nustatyta, kad jeigu turto vertintojas turi nepakankamai informacijos apie panašius objektus (analogus) šioje vietovėje, jis turi išstudijuoti palyginamuosius objektus kitose vietovėse ir patikslinti. Individualaus turto vertinimo dokumente turi atsispindėti lyginamųjų objektų paskirtys, sandorių datos bei kiti elementai, neabejotinai turintys įtakos lyginamųjų objektų vertės nustatymui ir vertinamo nekilnojamojo turto vertės nustatymui. Nustatant žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) rinkos vertę, turto vertintojas UAB „Causa formalis“ pasirinko tris lyginamuosius objektus: 0,83 ha ir 0,1 ha kitos paskirties (komercinės paskirties objektų teritorijos) žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g., Palangoje, bei kitos paskirties (žemės sklypo naudojimo būdas nenurodytas) 0,34 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) tako g., Palangoje. Turto vertintojo sprendimas pasirinkti tik tris lyginamuosius objektus, norint patikslinti vidutinę rinkos vertę, kuri nustatyta įvertinus didelį kiekį žemės sklypų, turto vertinimo ataskaitose nėra pagrįstas. Šios ataskaitos 25 puslapyje yra aprašomi 4 pataisos koeficientai, o 11–13 lentelėse, kuriose pateikiami duomenys apie palyginamuosius objektus, naudojami 6 pataisos koeficientai (2 koeficientų dydžių išraiškų pasirinkimas nėra paaiškintas). Šioje atskaitoje vertinami žemės sklypai yra užstatyti, tačiau nėra aišku, ar palyginamuosiuose žemės sklypuose yra statinių. Atsižvelgdama į tai atsakovė paaiškina, kad ši ataskaitos dalis neatitinka Metodikos 27 punkto ir Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punkto reikalavimo.

Atkreipia dėmesį, kad Taisyklių 45 punkte nurodyta, kad vertinamas žemės sklypas turi turėti išskirtines savybes, kurios sudarytų prielaidą svarstyti klausimą dėl šio žemės sklypo vidutinės vertės neatitikimo kitų žemės sklypų atžvilgiu. Paaiškina, kad prie išskirtinių žemės sklypo savybių galima priskirti sudėtingą viso žemės sklypo konfigūraciją ar reljefą, visame žemės sklype nustatytas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas bei servitutus, t. y. tai, kas tiesiogiai sąlygotų sudėtingas arba net neįmanomas projektavimo ir statybos sąlygas bei žemės sklypo patrauklumą ir likvidumą. UAB „Causa formalis“ atliktoje individualaus turto vertinimo ataskaitoje nėra paminėta nei viena konkreti sąlyga ar aplinkybė, t. y. išskirtinė savybė, kuri galėtų turėti įtakos turto vertės sumažėjimui. Šiuo atveju ataskaita neatitinka Taisyklių 45 punkto.

Įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad turto vertė nustatoma vadovaujantis rinkos ekonomikos logika bei kriterijais, rinkos ir ekonominių sąlygų tyrimų bei stebėjimų rezultatais. UAB „Causa formalis“ atlikta turto vertinimo ataskaita nėra objektyvi rinkos atžvilgiu, o turto vertintojo pateikti sandoriai neobjektyviai reprezentuoja rinkos konjunktūrą. Taikant lyginamosios vertės metodą neaptarti ir neapibūdinti vertinamo objekto ir palyginamųjų objektų skirtumai (nėra aišku, kokio naudojimo pobūdžio pasirinkti lyginamieji objektai, kokia veikla juose vykdoma). UAB „Causa formalis“ sprendimas pasirinkti tik keletą lyginamųjų objektų, norint patikslinti vidutinę rinkos vertę, kuri nustatyta įvertinus didelį kiekį žemės sklypų, turto vertinimo ataskaitoje nėra pagrįstas, o pati ataskaita neatitinka Taisyklių 45 punkto, Metodikos 27, 29 ir 33 punktų ir Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punkto reikalavimų.

Dėl UAB „Alfa property“ teiginių, kad vertinant buvo taikomas ir naudojimo pajamų vertės metodas, paaiškina, kad Nacionalinė žemės tarnyba 2011 04 06 raštu Nr. 1SS-(10.5)-792, išnagrinėjusi UAB „Alfa property“ prašymą bei UAB „Causa formalis“ atliktą žemės sklypų vertinimo ataskaitą, padarė išvadą ir informavo pareiškėją, kad turto vertintojo parengta žemės sklypų vertinimo atskaita neatitinka Įstatymo bei jį lydinčių poįstatyminių aktų nuostatų.

Mano, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl negali būti naikinamas. Dėl to ir pareiškėjos prašymas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atlikti ginčo žemės sklypų vidutinių rinkos verčių patikslinimą pagal UAB „Causa formalis“ atliktą individualaus turto vertinimo ataskaitą yra atmestinas. Prašo UAB „Alfa property“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir motyvus, prašė skundo netenkinti.

Skundas atmetamas.

Ginčas yra dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 07 13 sprendimo Nr. 1SS-(10.5)-1668 (b. l. 61-64, toliau – ir sprendimas), kuriuo netenkintas pareiškėjos pakartotinis 2011 05 12 prašymas (b. l. 20) dėl žemės sklypų vertės nustatymo. Pareiškėja pateikė Nacionalinei žemės tarnybai prašymą sumažinti nurodytų prašyme sklypų vertes pagal pateiktą nepriklausomų turto vertintojų atskaitą. Kartu pateikė UAB „Causa formalis“ Turto vertės nustatymo pažymą (duomenys neskelbtini) (b. l. 21, 97) ir to paties turto vertintojo Turto vertinimo ataskaitą (b. l. 22-60, 98-151). Pareiškėja paaiškina, kad ginčas kilo dėl to, kad nuo žemės sklypų vertės priklauso žemės nuomos mokestis, kurio pareiškėja jau negali sumokėti. Pareiškėjos nuomone, žemės sklypų vertė buvo nustatyta tuomet, kai nekilnojamojo turto vertė buvo labai didelė, o šiuo metu pareiškėja privalo mokėti žemės nuomos mokestį pagal nepagrįstai padidintą sklypų vertę. Sklypų indeksuota vertė, žemės sklypo vertė ir vidutinė rinkos vertė įrašyta sklypų registro duomenyse, vidutinės rinkos vertės nustatymo data 2007 05 10, kadastro duomenų nustatymo data 2005 07 05 (Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašai, b. l. 7-19). Visi ginčo sklypai pareiškėjos yra nuomojami pagal valstybinės žemės nuomos sutartis, sudarytas su Klaipėdos apskrities viršininko administracija. Šios sutartys yra trys, jos yra 2006 08 07 datos, sutartys Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (4.12.)Ž1-39, Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 93-95). Sutartimis susitarta dėl žemės nuomos mokesčio. Sutarčių 12 punktuose nustatytas žemės nuomos užmokestis (už žemės nuomą metams; maksimalus nuomos mokesčio tarifas 4 procentai nuo žemės sklypo vertės): už 0,0566 ha žemės sklypo dalį, kurios vertė 30 781,34 Lt – mokestis 1 231,25 Lt; už 0,5856 ha sklypo dalį, kurios vertė 318 472,70 Lt – mokestis 12 738,91 Lt; už 0,4212 ha žemės sklypo dalį, kurios vertė 299 065,41 Lt – mokestis 9 162,62 Lt. Žemės sklypo vertė nurodyta sutarčių 11 punktuose. Sutarčių 13 punktuose numatyta užmokestis už sklypo nuomą, mokėjimo terminai ir sąlygos – nuomininkas įsipareigoja mokėti žemės sklypo nuomos mokestį, paskaičiuotą Vyriausybės nustatyta tvarka, nuomos mokestis skaičiuojamas nuo žemės sklypo vertės; nuomininkas įsipareigoja mokestį mokėti Palangos miesto tarybos nustatytais terminais ir sąlygomis; mokesčio tarifas Palangos miesto Tarybos sprendimu kiekvienais metais gali būti tikslinamas. Sutarčių 14 punktuose nustatyta, kad žemės nuomos mokesčio mokėjimo terminai ir sąlygos nustatomi teisės aktų nustatyta tvarka. Sutarčių 19 punktuose nustatyta, kad, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka pasikeitus valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžiui ir jo apskaičiavimo tvarkai bei kitiems reikalavimams, šios sutarties šalys privalo vadovautis priimtais pakeitimais.

Žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą klausimai reglamentuojami Vyriausybės 2003 11 10 nutarimu Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“, taip pat Vyriausybės 1999 03 09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“. Vyriausybės nutarimo Nr. 1387 2 punkte nustatyta, kad žemės nuomos mokesčio tarifas metams yra ne mažesnis kaip 0,1 procento ir ne didesnis kaip 4 procentai žemės vertės, apskaičiuotos Vyriausybės 1999 02 24 nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka. Pagal šio nutarimo 6 punktą, juridiniai asmenys, naudojantys valstybinės žemės sklypus, pagal pateiktus kadastro duomenis patys apskaičiuoja žemės nuomos mokesčio dydį. Pagal šio nutarimo 9 punktą, kadastro duomenys apie naudojamus žemės sklypus pateikiami savivaldybėms ir juridiniams asmenims Vyriausybės 2003 11 04 nutarimo Nr. 1373 „Dėl kadastro duomenų, kurių reikia nekilnojamojo turto mokesčiams apskaičiuoti ir kitiems tikslams, teikimo ir atsiskaitymo už juos taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka.

Vyriausybės nutarime Nr. 260 nustatyta valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo tvarka, taip pat ir nuomos mokesčio nustatymo klausimai: 37.3. punkte nustatyta, kad iki sudarant nuomos sutartį Vyriausybės 1999 02 24 nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka apskaičiuojama išnuomojamo žemės sklypo vertė, o 38.11. p. nustatyta, kad nuomos sutarties projekte turi būti įrašyta žemės sklypo vertė, nuo kurios mokamas žemės mokestis, jo mokėjimo terminai. Nustatyta, kad nuomininkas žemės nuomos mokestį moka pagal savivaldybės tarybos patvirtintą tarifą nuo valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodytos vertės, nustatyta, kad sutartyje turi būti numatyta, kad savivaldybės tarybai pakeitus žemės nuomos mokesčio tarifą, sumažinus žemės nuomos mokestį arba nuo jo atleidus, sutarties šalys privalo vadovautis savivaldybės tarybos sprendimais. Taip pat 38.11. punkte nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti numatyta nuomotojo teisė kas 3 metus Vyriausybės 1999 02 24 nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka perskaičiuoti išnuomoto be aukciono žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis. Išnuomoto valstybinio žemės sklypo vertė perskaičiuojama pagal Vyriausybės 1999 02 24 nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatytas išnuomojamų valstybinės žemės sklypų vertės apskaičiavimo taisykles. Minėtų sutarčių sudarymo momentu galiojo panaši Vyriausybės nutarimo Nr. 260 38.11. punkto nuostata, kad valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti nurodyta nuomotojo teisė kas 3 metus Vyriausybės 1999 02 24 nutarimo Nr. 205 nustatyta tvarka perskaičiuoti išnuomoto be aukciono žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis.

Daroma išvada, kad nurodytuose teisės aktuose yra išsamiai nustatyta tvarka, kaip gali būti perskaičiuojama nuomojamo ne aukciono būdu kitos paskirties valstybinės žemės vertė, naudojama nuomos mokesčiui apskaičiuoti (tarifus nustato savivaldybės taryba). Dėl to vertinant pareiškėjos keliamus reikalavimus, būtina atsižvelgti ir į tai, ar ji tinkamai kreipėsi dėl valstybinės žemės sklypų vertės apskaičiavimo nuomos tikslais. Nors Vyriausybės nutarimu Nr. 260 iki šiol yra nustatyta, kad sklypo vertė gali būti perskaičiuojama tik vadovaujantis Vyriausybės 1999 02 24 nutarimu Nr. 205, kiti teisės aktai, tarp jų ir Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas, nenurodomi, tačiau jie nurodomi nutarime Nr. 205. Šiuo metu galiojančios redakcijos Vyriausybės nutarimo Nr. 205 2.1. punkte nustatyta, kad šiuo nutarimu patvirtinta žemės įvertinimo metodika taikoma tik iki 2008 12 31 apskaičiuojant išnuomojamų be aukciono valstybinės žemės sklypų (išskyrus tuos atvejus, kai išnuomojamų be aukciono valstybinės žemės sklypų vertės apskaičiavimą reglamentuoja kiti teisės aktai) vertes. Vyriausybės nutarimo Nr. 205 5.8. punkte nustatyta, kad nuo 2009 01 01 be aukciono išnuomojamų valstybinės žemės sklypų vertė apskaičiuojama pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius. Šio nutarimo 5.14 punktas nustato, kad tais atvejais, kai parduodamų ar išnuomojamų žemės sklypų vertei apskaičiuoti taikomas individualus turto vertinimas pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, žemės sklypų individualų vertinimą organizuoja ir vertinimo išlaidas apmoka institucijos, parduodančios ar išnuomojančios šiuos žemės sklypus, nuomininkas šias išlaidas apmoka iki nuomos sutarties sudarymo. Tokiu būdu nustatyta vertė taikoma 12 mėnesių nuo ataskaitos parengimo datos. 5.15 punkte nustatyta, kad ginčai dėl žemės sklypų rinkos vertės, apskaičiuotos atlikus individualų vertinimą, sprendžiami Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka, o skundai dėl žemės sklypų vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos pagal žemės verčių žemėlapius, nagrinėjami Žemės verčių žemėlapių sudarymo taisyklių nustatyta tvarka. Iš esmės nutarimu Nr. 205 patvirtintoje tvarkoje kalbama apie žemės vertės nustatymo būdus iki nuomos sutarties sudarymo ir nėra nustatytas vertės pakeitimo mechanizmas. Atsižvelgiant į Vyriausybės nutarimo Nr. 260 38.11. punktą (paskutinė pastraipa dėl nuomininko teisės kas 3 metus perskaičiuoti vertę), nuomos sutarties keitimo tvarka žemės vertės klausimu turėjo būti numatyta žemės nuomos sutartyje. Šiuo atveju pagal atsakovės paaiškinimą išnuomotos žemės vertė buvo nustatyta pagal žemės verčių žemėlapį, t. y. įvertinta masinio vertinimo būdu. Tokiu atveju, kaip minėta, aptartose valstybinės žemės nuomos sutartyse nėra punkto, kuris kaip privalomas nurodytas Vyriausybės nutarimo Nr. 260 38.11. punkte (paskutinė pastraipa). Šis privalomas reikalavimas galiojo ir 2006 metais sudarant sutartis, galioja ir šiuo metu. Dėl to daroma išvada, kad sutartys turėtų būti papildytos, numatant teisę nuomininkui kas 3 metus perskaičiuoti išnuomoto be aukciono žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės mokestis, o nesusitarus, galimai nuomos sutartys gali būti ginčijamos.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja tiesiogiai su turto vertinimo ataskaita kreipėsi į žemės nuomotojo teisių perėmėją Nacionalinę žemės tarnyba, kuri valdo valstybinę žemę patikėjimo teise. Ginčijamame Nacionalinės žemės tarnybos 2011 07 13 rašte Nr. 1SS-(10.5.)-1668 atsisakymo tenkinti prašymą motyvai dėstomi tokie: vadovaujasi žemės ūkio ministro 2002 12 23 įsakymu Nr. 515 patvirtintų Žemės verčių žemėlapių sudarymo taisyklių 45 punkte nustatyta tvarka ir pažymi, kad individualus žemės vertinimas turi būti atliktas tam pačiam tikslui kaip ir žemės sklypo masinis vertinimas; nurodo, kad vertinamas žemės sklypas turi turėti išskirtines savybes, kurios sudarytų prielaidą svarstyti klausimą dėl šio žemės sklypo vidutinės vertės neatitikimo kitų žemės sklypų atžvilgiu; nurodoma Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 21 straipsnio 3 dalis, 2 straipsnio 10 punktas (turi būti dalis); nurodoma Turto vertinimo metodika, patvirtinta Vyriausybės 1996 02 14 nutarimu Nr. 244, 18 punktas ir paaiškinama, kad individualaus vertinimo ataskaitoje nėra vertinamų turto savininko (jo įgalioto asmens) ar asmens, turinčio patikėjimo teisę į tą turtą parašo, daro išvadą, kad užsakovas (užsakovo atstovas) ar asmuo, turintis patikėjimo teisę į tą turtą nedalyvavo apžiūrint turtą, todėl netenkinami Metodikos 18 punkto reikalavimai; nurodomi Metodikos 26, 27 ir 29 punktai, 30 punktas ir konstatuojama, kad vertintojo sprendimas pasirinkti tik tris lyginamuosius objektus, norint patikslinti vidutinę rinkos vertę, kuri nustatyta įvertinus didelį kiekį žemės sklypų, ataskaitoje nėra pagrįstas, ataskaita netenkina Metodikos 27 punkto, Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punkto reikalavimo; nurodoma, kad netenkinamas Metodikos 33 punkto reikalavimas, kuriame nurodyta, kad vertinamo objekto ir palyginamųjų objektų charakteristikos bei skirtumai turi būti aiškiai ir suprantamai apibūdinti; nurodomas Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 6 straipsnis, paaiškinama, kad ataskaita nėra objektyvi rinkos atžvilgiu, o vertintojo pateikti sandoriai neobjektyviai reprezentuoja rinkos konjunktūrą; nurodoma, kad taikant lyginamosios vertės metodą neaptarti ir neapibūdinti vertinamo objekto ir palyginamųjų objektų skirtumai; pažymima, kad vertintojo sprendimas pasirinkti tik keletą lyginamųjų objektų, norint patikslinti vidutinę rinkos vertę, nustatytą įvertinus didelį kiekį žemės sklypų, turto vertinimo ataskaitoje nėra pagrįstas, ataskaita netenkina Taisyklių 45 punkto, Metodikos 27, 29 ir 33 punktų ir Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punkto reikalavimų. Daroma išvada, kad prašymo patikslinti žemės sklypų vidutinę rinkos vertę tenkinti negalima, nes ataskaita neatitinka nurodytų teisės aktų reikalavimų. Nurodoma, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra nekilnojamojo turto kadastro duomuo, o pagal šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalį prašymą įrašyti kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti paduoda nekilnojamojo turto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo. Taip pat nurodoma, kad vertinimas atliktas suinteresuoto asmens užsakymu. Paaiškinama pareiškėjui, kad norint patikslinti vidutinę rinkos vertę, vertinamas sklypas turi turėti išskirtines savybes, tai gali būti sudėtinga viso sklypo konfigūracija, reljefas, visame sklype nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos bei servitutai, t. y. tai, kas tiesiogiai sąlygotų sudėtingas arba neįmanomas projektavimo ir statybos sąlygas bei žemės sklypo patrauklumą ar likvidumą.

Teismas vertina pirmiausiai atsakovės sprendime nurodytus teisės aktus ir jų taikymą ginčo santykiams. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad masinis turto ar verslo vertinimas – toks turto vertinimo būdas, kai konkretaus turto vertė nėra nustatoma, o surinktos informacijos apie vertinamąjį turtą analizės būdu nustatomos verčių ribos, apimančios vertinamojo turto vertę, duomenys renkami, analizuojami ir apskaičiavimai atliekami sisteminimo pagrindu, šiuo vertinimo būdu yra vertinami turto objektai, kurie turi daug panašumų.

Žemesnės instancijos teismas

Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punkte yra reikalavimas, kad turto vertinimo ataskaitoje turi būti turto vertės nustatymo pagrindimas.

Turto vertinimo principai nustatyti Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 6 straipsnyje, 7 straipsnyje nustatyti turto vertinimo metodai, taip pat nurodyta, kaip turi būti taikomas lyginamosios vertės metodas. Atsakovė rėmėsi Vyriausybės Metodika, nurodė, kuriems Metodikos punktams neatitinka pateikta Turto vertinimo ataskaita. Šiam ginčui administracinės procedūros prasme turi būti taikomos Taisyklės, nes į jas nukreipia Vyriausybės nutarimo Nr. 205 5.15 punktas. Taisyklių 45 punkte nustatyta, kad, patvirtinus žemės verčių žemėlapius ir žemės vertinimo masiniu būdu ataskaitas, fizinių ir juridinių asmenų pretenzijas bei skundus dėl žemės sklypų vidutinės rinkos vertės dydžio nagrinėja turto vertintojas, kurio sprendimas per 1 mėnesį gali būti skundžiamas Nacionalinei žemės tarnybai; šiuo atveju asmenys turi teisę pateikti žemės sklypo individualaus vertinimo ataskaitą su nustatyta žemės sklypo rinkos verte; tais atvejais, kai rinkos vertė skiriasi nuo vidutinės rinkos vertės daugiau kaip 20 procentų, Nacionalinė žemės tarnyba, įvertinusi sklypo išskirtines savybes ir individualaus vertinimo ataskaitą, priima sprendimą dėl žemės sklypo vidutinės vertės pataisymo tikslingumo; žemės sklypo individualus vertinimas turi būti atliktas tam pačiam tikslui kaip ir žemės sklypo masinis vertinimas. Aiškinant šį punktą, svarbu atsižvelgti į tai, kad Taisyklės reglamentuoja būtent ne bet kokį žemės vertinimą, o žemės vertinimą sudarant žemės verčių žemėlapius, taigi ir vertintojas čia yra suprantamas kaip subjektas, kuris sudaro ir tvirtina tokius verčių žemėlapius. Taisyklių 2 punkte tai ir nurodyta – turto vertintojas – įmonė, turinti kvalifikacinį atestatą, suteikiantį teisę verstis turto vertinimo veikla, ir pagal sutartį su valstybės institucijomis atliekanti masinį žemės vertinimą ir sudaranti žemės verčių žemėlapius. Dėl šių Taisyklių tinkamo taikymo šiame ginče daromos išvados. Visų pirma, pareiškėja Taisyklėse nurodytu būdu neginčijo žemės verčių žemėlapio sudarytojo (vertintojo) veiksmų, neteikė jam pretenzijų, po to neskundė atsisakymo pakeisti vertinimą Nacionalinei žemės tarnybai. Pareiškėja aiškina, Turto vertinimo ataskaitą teikusi VĮ Registrų centrui, tačiau VĮ Registrų centras jos nepriėmęs, bet pareiškėja tokio VĮ Registrų centro sprendimo Nacionalinei žemės tarnybai neskundė (paprastai masiniu būdu nekilnojamąjį turtą vertina būtent VĮ Registrų centro filialai). Tuomet pareiškėja Nacionalinei žemės tarnybai tiesiogiai pateikė individualaus turto vertinimo ataskaitą, tam, kad Nacionalinė žemės tarnyba, kaip turto valdytojas, pakeistų masiniu būdu nustatytą vertę kadastro duomenyse. Antra, joks teisės aktas neįpareigoja Nacionalinę žemės tarnybą bet kuriuo atveju priimti sprendimą pagal individualaus vertinimo ataskaitą keisti kadastro duomenį – sklypų vertę, nustatytą masinio vertinimo būdu ir skirtą nuomos mokesčiui apskaičiuoti, kai individualaus vertinimo būdu nustatyta vertė skiriasi 20 procentų. Minėta, kad Taisyklių 45 punkte yra dar viena sąlyga – turi būti nustatytos sklypo išskirtinės savybės. Šis punktas reiškia, kad Nacionalinė žemės tarnyba neprivalo teisme nuginčyti individualaus vertinimo ataskaitos, bet gali ją vertinti ta prasme, ar tokia ataskaita yra pakankamas pagrindas keisti masiniu būdu nustatytas vertes. Be to, šiuo konkrečiu atveju žemės nuomos sutartyse nebuvo numatyta nuomotojo teisė kas 3 metus tikslinti žemės vertę, taigi ir sutartys neįpareigoja Nacionalinę žemės tarnybą tikslinti žemės vertę. Trečia, 45 punkte nustatyta sąlyga – Nacionalinė žemės tarnyba privalo įvertinti sklypo išskirtines savybes, o tai reiškia, kad tokios savybės turi būti nurodytos individualaus vertinimo ataskaitoje ar kitame dokumente (pvz. registro išrašuose). Išskirtinės sklypo savybės turi patvirtinti, kad masiniu būdu nustatyta vertė šiam sklypui negali būti taikoma, nes jis išsiskiria iš panašių sklypų tam tikromis savybėmis, šiuo atveju savybėmis, mažinančiomis sklypo vertę. Tai gali būti ypatinga sklypo konfigūracija, reljefas, nustatytos specialios naudojimo sąlygos, draudžiančios bet kokią veiklą ir pan. Apie jokias išskirtines vertinamų sklypų savybes lyginant su kitais Palangoje esančiais žemės sklypais duomenų nėra nei pareiškėjos pateiktoje individualaus vertinimo ataskaitoje, nei kituose dokumentuose. Taisyklių 46 punktas nustato, kad patvirtinti žemės verčių žemėlapiai gali būti tikslinami Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu tik gavus Finansų ministerijos pritarimą, o dėl to galima daryti išvadą, kad tokio pritarimo reiktų ir įvertinant valstybei nuosavybės teise priklausiantį sklypą individualiu būdu, nes tokiu atveju būtų keičiami masinio vertinimo duomenys. 47 punktas nustato galimybę tikslinti masinio vertinimo duomenis kiekvienais metais. Tai reiškia, kad Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas mažinti sklypų vertę turi būti tinkamai motyvuotas, o šiuo atveju pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje nėra pateikiama motyvacija (dėl sklypų išskirtinumo), kuri atitiktų Taisyklių 45 punkto reikalavimus.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą Nacionalinė žemės tarnyba galėtų nagrinėti skundą, paduotą dėl žemės masinio vertinimo vertintojo veiksmų, kai jis atmeta juridinio asmens pretenziją ir jo pateiktą individualaus vertinimo ataskaitą ar motyvuotą prašymą. Masiniu būdu atlikęs vertinimą vertintojas, atmesdamas pretenziją, turėtų nurodyti motyvus, patvirtinančius, kad masiniu vertinimu sklypai įvertinti tiksliau nei individualaus vertinimo ataskaitoje, pasisakytų dėl kitų pretenziją pareiškusio juridinio asmens argumentų. Šiuo atveju toks skundas nebuvo nagrinėjamas (kaip numato Taisyklių 45 punktas), todėl procedūrų prasme pareiškėja dėl vertės pakeitimo kreipėsi netinkamai. Pareiškėja pateikė teismui duomenis iš tinklapio www.registrucentras.lt (b. l. 65-67) apie vidutinių verčių paiešką pagal unikalų numerį. Gautuose išrašuose nurodyta, kad klausimus ir pastabas dėl vidutinių rinkos verčių prašoma siųsti paštu VĮ Registrų centrui, taigi pretenzijų teikimo tvarka yra nurodyta paskelbiant viešai. Šiuose išrašuose nurodyta, kad vertinimas atliktas pagal 2010 08 01 rinkos būklę. Dėl to daroma išvada, kad Nacionalinė žemės tarnyba iš esmės negalėjo tenkinti pareiškėjos prašymo, nes ji neturi pareigos tiesiogiai, nepasisakius tuo klausimu subjektui, atlikusiam masinį žemės vertinimą, keisti jau išnuomoto valstybinės žemės sklypo vertę pagal individualų vertinimą. Minėti teisės aktai leidžia Nacionalinei žemės tarnybai tik iki sudarant nuomos sutartį pačiai užsakyti individualų žemės vertinimą ir taip nustatyti išnuomojamo sklypo vertę, žemės nuomotojui tik apmokant individualaus vertinimo darbus (Nutarimo Nr. 205 5.14 punktas). Tokiu pat būdu Nacionalinė žemės tarnyba gali pakeisti išnuomoto turto vertę, tačiau individualų vertinimą užsakyti turi Nacionalinė žemės tarnyba.

Kadangi Nacionalinė žemės tarnyba atsisakymą grindė ne tik pirmiau nurodytais argumentais, o ir ataskaitos neatitikimu teisės aktų reikalavimams, šis klausimas taip pat teismo tiriamas.

Pareiškėjos pateiktoje UAB „Causa formalis“ vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad turto vertinimo tikslas – vertinamų žemės sklypų rinkos vertės nustatymas skirtas Nacionalinei žemės tarnybai, tačiau papildomai nurodyta, kad vertinimo atvejis skirtas galiojančių verčių žemėlapių koregavimui (skyriuje Bendroji informacija). Todėl Nacionalinė žemės tarnyba nepagrįstai teigia, kad vertinimo tikslas nurodytas neteisingai. Esmė yra tame, kad ataskaitą pirmiausiai turėjo išnagrinėti masinį vertinimą atlikęs turto vertintojas (nors pagal Taisykles (45 punktas) jam pretenziją galima pateikti ir nepateikiant turto vertinimo ataskaitos), o ataskaitoje taip ir nurodyta, kad ji skirta verčių žemėlapių koregavimui (tuos žemėlapius sudariusiam turto vertintojui).

Aprašant ataskaitoje vertinamą turtą 1, 2 ir 3 lentelėse nurodyta informacija apie vertinamus sklypus, jų paskirtį, juose esančius pastatus ir specialias naudojimo sąlygas, vertinamas turtas išsamiai aprašytas įvertinant ir vietovę, detalųjį planavimą. Aprašant vertinimo metodo nustatymą, nurodyta, kad tikslinga vartoti naudojimo pajamų vertės metodą ir lyginamosios vertės metodą. Nacionalinė žemės tarnyba nesutinka su tuo, kad lyginamosios vertės metodas taikytas tinkamai. Iš tiesų, vertinant visus tris sklypus, parinkti 3 palyginamieji objektai (10 lentelė), apie kuriuos iš esmės nėra tų duomenų, kurie yra pateikti apie vertinamus sklypus – nėra nurodyta nei tai, ar juose yra pastatai, kokie pastatai, kokios specialiosios sąlygos sklypams nustatytos. Lyginamųjų sklypų dislokacija aprašyta tik kaip „sąlyginai blogesnė“, tačiau jokių konkrečių duomenų apie šiuos sklypus (tokių, kaip turimi duomenys apie vertinamus sklypus) nėra. Taip pat ataskaitoje nėra nurodomi jokie išskirtiniai, ypatingi vertinamų sklypų duomenys, dėl kurių masiniu būdu nustatyta vertė jiems netinka, nes yra per didelė. Todėl Nacionalinė žemės tarnyba pagrįstai nurodė, kad pateikta ataskaita neatitinka Metodikos 26, 27, 29 ir 33 punktų reikalavimų. Nacionalinė žemės tarnyba neturėjo pretenzijų vertės nustatymui naudojimo pajamų vertės metodo taikymui, tačiau pirmiau paminėti lyginamojo metodo taikymo trūkumai neįpareigojo Nacionalinė žemės tarnybą lyginti vertes, gautas taikant šiuos du metodus.

Dėl Metodikos 18 punkto taikymo. Turto vertinimo pažymą (duomenys neskelbtini) pasirašė tik turto vertintojai (b. l. 21, ataskaita pateikta ir atskira knyga). Pareiškėjos pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje (atskira knyga) vertinamo turto apžiūros ir vertės nustatymo aktą (ataskaitos 38 lapas), pasirašė ir užsakovo UAB „Alfa property“ atstovas, bet jo pavardė nenurodyta. Nacionalinės žemės tarnybos pateiktoje ataskaitos kopijoje (b. l. 97-151) iš viso nėra užsakovo parašo ir 38 ataskaitos lapo, o pareiškėjos su skundu pateiktoje ataskaitos kopijoje (b. l. 21-60), 38 lape nėra užsakovo parašo ir antspaudo. Dėl to yra pagrindas teigti, kad Metodikos 18 punkto reikalavimų nesilaikyta, nes praktiškai visus dokumentus pasirašė tik turto vertintojai. Be to, šiame punkte nurodyta, kad apžiūrint turtą paprastai dalyvauja turto savininkas (jo įgaliotas asmuo) arba užsakovas ar asmuo, turintis patikėjimo teisę. Ataskaitos 3 lape I dalyje „Bendroji informacija“ tik deklaratyviai nurodyta, kad: „turtas buvo profesionaliai apžiūrėtas turto vertintojo S. L. 2010 m. lapkričio mėn. 14 d. dalyvaujant vertinamo turto savininkui arba jo įgaliotam asmeniui“. Tai nepagrįstas teiginys, nes turto savininkas ar jo įgaliotas asmuo turto vertinime nedalyvavo. Ar dalyvavo užsakovas, duomenų nėra, tačiau ataskaitos 4 lape (1.5. p. „Turto vertintojai“) nurodyta, kas dalyvavo apžiūroje – tai turto vertintojas ir jo asistentas. Nei užsakovo atstovas, juo labiau nei savininko atstovas, turto apžiūroje nedalyvavo. 18 punkte nurodyta, kas turi dalyvauti apžiūrint turtą, ir čia nenurodomi vertintojai, o nurodomi turto savininkas, užsakovas, patikėtinis. Šie asmenys turto apžiūroje nedalyvavo, todėl Metodikos 18 punktas buvo pažeistas. Negalima teigti, kad Metodikos 18 punktas yra tik formalumus numatanti norma. Turto savininkas ar patikėtinis turi turėti galimybę dalyvauti turto apžiūroje, teikti savo pastabas, pasiūlymus, todėl jam apie vertinimą turėjo būti pranešta iš anksto. Šis punktas pažeistas ir dėl reikiamų parašų nebuvimo, nes, kas pasirašė už užsakovą Vertinamo turto apžiūros ir vertės nustatymo akte (ataskaitos 38 lapas), nustatyti iš šio dokumento neįmanoma.

Pareiškėja dar nurodo, kad Turto vertinimo pagrindų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad turto vertinimo ataskaita turi juridinę galią ir laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, 25 straipsnyje nustatyta, kad tokių ginčų sprendimas priklauso teismų kompetencijai. Visų pirma, šiuo atveju ataskaita neturi juridinės galios, nes atlikta pažeidžiant reikalavimą dėl turto apžiūros, dėl parašų. Antra, šio ginčo esmė ne tame, ar ataskaita turi juridinę galią, o tame, kad ją vertinti Nacionalinė žemės tarnyba pagal paminėtus teisės aktus gali ir gali jos nepanaudoti pareiškėjos prašomam tikslui tiek dėl procedūrinių pažeidimų, tiek dėl to, kad ataskaitoje nenurodytos išskirtinės aplinkybės, kurios būtų pagrindu taisyti masinio vertinimo duomenis.

Pareiškėja prašo taikyti ABTĮ 4 straipsnio 6 dalyje nustatytus teisingumo, protingumo, proporcingumo, sąžiningumo principus. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ABTĮ 4 straipsnio 6 dalis taikoma tik tais atvejais, kai nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį. Šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į tai, kad ginčas susijęs su žemės nuomos sutartimis, o tokių sutarčių sąlygas reglamentuoja tiek Civilinis kodeksas, tiek šiame sprendime paminėti teisės aktai, nustatantys valstybinės žemės nuomos sutarčių ypatumus. Tuo pačiu turto vertinimą taip pat reglamentuoja Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas ir jo pagrindu priimtas Vyriausybės nutarimas. Todėl taikomi ginčo santykius reglamentuojantys teisės aktai.

Atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad visi pareiškėjos reikalavimai yra nepagrįsti, todėl turi būti atmesti. Šiame sprendime aprašyta tvarka pareiškėja gali ginčyti tiek masinį turto vertinimą, pateikdama pretenziją masinį vertinimą atlikusiam ir verčių žemėlapį sudariusiam turto vertintojui, po to skundą Nacionalinei žemės tarnybai, tiek turi galimybę ginčyti nuomos sutartis dėl to, kad jose nėra numatyta teisės aktuose nurodyta sąlyga dėl turto vertės tikslinimo kas treji metai.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,

nusprendė:

Pareiškėjos UAB „Alfa property“ skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Henrikas SadauskasJūra Marija StrumskienėHalina Zaikauskaitė