- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-04
- Bylos Nr.
- 2A-1003-340/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, R.K., A.K., Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Pavilnių, Verkių regioninių parkų direkcija, Č.J., J.R., A.B.
- Atsakovas
- D.K.
- Ieškovas
- Vilniaus apskrities viršininko administracijos
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos tarnyba
- Kategorijos
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės D.K., trečiųjų asmenų R.K. ir A.K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos ieškinį atsakovei D.K. dėl įpareigojimo nugriauti statinį, tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija, Č.J., J.R., A.B., R.K., A.K., institucija, duodanti išvadą byloje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti atsakovę D.K. savo lėšomis per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai pastatytą dviejų aukštų gyvenamąjį namą šalia gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Nurodė, kad atsakovė be nustatyta tvarka parengto ir suderinto projekto, neturėdama nustatyta tvarka išduoto leidimo statybai, pastatė dviejų aukštų gyvenamąjį namą, kurio išmatavimai 6×8 m, atliko statinio statybos konstruktyvinius darbus, uždengė stogą čerpėmis, įstatė langus, duris, atliko pirmo aukšto apdailos darbus. Statybos įvykdytos šalia gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Prie statinių (duomenys neskelbtini) nėra nustatyta tvarka suformuotas ir įregistruotas žemės sklypas. Pažeidėjai šalia gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savavališkai pastačius namą, 2005-11-21 surašytas savavališkos statybos aktas, 2005-11-21 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir 2005-11-22 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje paskirta administracinė nuobauda – piniginė bauda. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2006-02-14 raštu kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas per tris mėnesius, t.y. iki 2006-05-14 nugriauti savavališkai pastatytą statinį. Vilniaus apskrities viršininko 2007-01-23 reikalavimu pakartotinai pareikalauta likviduoti savavališkos statybos padarinius, nustatant terminą iki 2007-05-31. Praėjus terminams, 2007-07-03 statinio apžiūros aktu nustatyta, kad pažeidėja neįvykdė reikalavimų ir nelikvidavo savavališkos statybos. Savavališkos statybos statytoja D.K. statytojo teisę įgyvendino nevaldydama žemės sklypo nuosavybės teise, be parengto ir suderinto statybos techninio projekto ir leidimo statybai, tuo pažeidė Statybos įstatymo 3 str. Teritorija, kurioje įvykdytos savavališkos statybos, yra Verkių regioniniame parke. Atsakovė pažeidė Saugomų teritorijų įstatymo 13 str. 2 d. 4 p., 3 d., Vyriausybės 1996-07-19 nutarimu Nr. 855 patvirtintų Verkių regioninio parko nuostatų 9 p.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašė Vilniaus apskrities viršininko administracijos ieškinį D.K. dėl įpareigojimo nugriauti statinį tenkinti. Nurodė, kad Statybos įstatymo 3 str. nustato, kad teisė būti statytoju įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise, turi nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą ir nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą. Atsakovė teisės aktų nustatyta tvarka nesikreipė į atitinkamas institucijas dėl statybos leidimo išdavimo ir nepateikė reikalingų dokumentų minėtam leidimui gauti; atsakovė neturėjo teisės statyti dviejų aukštų gyvenamojo namo šalia gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija 2005-11-10 raštu informavo Vilniaus apskrities viršininko administraciją apie savavališkas statybas (duomenys neskelbtini), ir pažymėjo, kad atsakovė nesikreipė į minėtą direkciją dėl statybų derinimo. Be to, Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija 2006-01-20 raštu pasiūlė pareikalauti iš D.K. nugriauti savavališkai pastatytą statinį šalia (duomenys neskelbtini).
Atsakovė atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ji kartu su savo motina A.J., broliu Č.J. bei seserimis J.R. bei A.B. prašymą atkurti nuosavybės teisę į tėvui V.J. priklausiusią žemę pateikė 1992 m. 1997-01-15 Vilniaus m. 1 apylinkės teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas V.J. iki nacionalizacijos valdė asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Ši žemė laisva, neužstatyta ir nėra miškas. 1997-10-20 VAVA paprašė savivaldybės suformuoti atsakovės motinai A.J. 0,6552 ha ploto žemės sklypą šalia (duomenys neskelbtini) esančio namo; 2000-11-09 – suformuoti sklypus visiems V.J. paveldėtojams, tame tarpe ir D.K. Nurodė, kad nuolat domėjosi atliekamų veiksmų eiga, teikė raštus, tačiau darbai atlikti nebuvo. Savivaldybės 2004-08-11 ir 2005-02-25 raštai bei VAVA raštai, o taip pat galiojęs Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas suteikė jai teisėtą lūkestį, kad jai bus grąžinta žemė natūra. 2005-07-06 įsigaliojus Vyriausybės nutarimui Nr. 723 „Dėl ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų“, kurio pagrindu grąžintina žemė tapo ypač vertinga ekologiniu požiūriu ir valstybės išperkama, 2006-03-27 pateikė peticiją Vyriausybei su siūlymu pakeisti minėtą nutarimą ir išbraukti iš ekologiniu požiūriu ypač vertingų teritorijų sąrašo tas teritorijas, kurios realiai tokios vertės neturi. Vyriausybės Peticijų komisija 2006-06-08 protokolu peticijoje pateiktą prašymą tenkino, jo pagrindu Vyriausybė 2006-11-22 nutarimu Nr. 1165 pavedė Aplinkos ministerijai iki 2007-08-01 pateikti Vyriausybei Verkių regioninio parko ir jo zonų ribų plano projektą, jį patvirtinus, pakeisti Vyriausybės nutarimą „Dėl ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų“; todėl tikėtina, kad nuosavybės teisė į žemę bus atkurta. Nurodė, jog, kadangi teisė į nuosavybę nebuvo ginčijama, o valstybės tarnautojai vis tikindavo, kad ji vis tiek bus kada nors atkurta, ant atsakovei grąžintinos žemės, 1999-2000 kartu su sūnaus šeima pasistatė namą. Atsakovė ketina įteisinti namą, sutvarkiusi žemės nuosavybės dokumentus bei įrodžiusi juridinę reikšmę turintį faktą, kad toje vietoje stovėjo atsakovės tėvui priklausęs namas, kuris karo metu subombarduotas. 2005-11-21 atsakovės iniciatyva, 2005-10-20 prašymu, buvo surašytas savavališkos statybos aktas, nors toks aktas turėjo būti surašytas 1999 m. Atsakovė turėjo ir tebeturi teisėtą lūkestį susigrąžinti bent dalį žemės natūra ten, kur gimė ir augo. Nugriovus namą, šeimai būtų padaryta didelė materialinė ir moralinė žala, nes name gyvena 7 asmenų šeima.
Tretieji asmenys R.K. ir A.K. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad augina 4 mažamečius vaikus ir kartu gyvena su atsakove pastatytame name, kito būsto neturi. Nugriovus namą, vaikai netektų būsto. VAVA ir Vilniaus miesto savivaldybė nesilaikė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 4 str. reikalavimo žemę grąžinti natūra nedelsiant. Nors žemė laisva ir neužstatyta, ji iki šiol negrąžinta. Tikėtina, kad D.K. bus grąžinta nuosavybė natūra, nes žemė yra laisva. Jei nebūtų vilkinamas žemės grąžinimo natūra procesas ir per protingą terminą būtų grąžinta nuosavybė, kreiptųsi dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad toje vietoje, kurioje dabar stovi D.K. namas, stovėjo D.K. tėvo V.J., prieš tai prosenelio namas. 2005 m. buvo formuojamas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), į kurį pateko ir D.K. namas. Šio sklypo suformavimas buvo derinamas ir su parko direkcija, kuri nurodė sumažinti sklypą iki 1 ha bei pridėjo apribojimus bei sąlygas formuojamam sklypui. Šie reikalavimai ir sąlygos iš esmės nedraudė statybų. Pagal bendruosius teisės principus, griežtesnis įstatymas atgal neturėtų būti taikomas, todėl problema turėtų būti sprendžiama pagal 1999-2001 m. galiojusius įstatymus, kai buvo pastatytas namas. Tuo metu nei vienas nelegalus statinys nebuvo nugriautas.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos tarnybos išvada, namo nugriovimas pažeistų R. ir A. K. vaikų interesus. Statybos teisės aktų pažeidimas padarytas siekiant užtikrinti vaikams normalų gyvenimą. Namo nugriovimas įneštų sumaištį į šeimos gyvenimą, neigiamai atsilieptų vaikams, mažamečiai vaikai to nesuprastų. Šeima neturi tiek pajamų, kad galėtų įsigyti kitas gyvenamąsias patalpas.
Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2008-05-28 sprendimu ieškovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos ieškinį iš dalies tenkino; įpareigojo atsakovę D.K. savo lėšomis per 1 (vienerius) metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai pastatytą dviejų aukštų gyvenamąjį namą šalia gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę; priteisė valstybės naudai iš D.K. 56 Lt žyminio mokesčio. Teismas nustatė, kad šalia gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) pastatytas apie 6×8 m dviejų aukštų silikatinių plytų gyvenamasis namas, kurį savavališkai statė statytoja D.K. 2005-11-21 savavališkos statybos akto pagrindu buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje atsakovei už gyvenamojo namo savavališką statybą neturint leidimo statybai, paskirta 1 000 Lt bauda. Teismas vertino, kad gyvenamojo namo šalia (duomenys neskelbtini), statyba atitinka Statybos įstatymo 2 str. 71 d. pateiktą savavališkos statybos sąvoką. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į savavališkos statybos aplinkybes, ieškovo prašomas taikyti neteisėtos (savavališkos) statybos padarinių pašalinimo būdas laikytinas pagrįstu ir turi būti taikomas. Atsakovė neįvykdė nustatyta tvarka galiojančių ir nenuginčytų VAVA įpareigojimų ir reikalavimų; statyba vykdyta atsakovei nevaldant žemės sklypo nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu, neturint parengto ir patvirtinto statinio projekto ir statybos leidimo, statyba vykdyta Verkių regioninio parko Turniškių kraštovaizdžio draustinio teritorijoje, kuri pagal Verkių regioninio parko zonavimo pagrindinių nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1998-12-10 nutarimu Nr. 1416, 2 p. patenka į konservacinę parko zoną, tuo pažeidžiant Saugomų teritorijų įstatymą bei Vyriausybės nutarimus. Trečiųjų asmenų R. ir A. K. argumentą, kad toje vietoje, kur yra savavališkai pastatytas gyvenamasis namas, statyba galėtų būti leidžiama, nes ten yra buvusi sodyba, teismas atmetė kaip teisiškai nereikšmingą nagrinėjamam ginčui, o be to ir nepagrįstą leistinais įrodymais. Teismas nustatė, kad savavališkai pastatytam gyvenamajam namui žemės sklypas nesuformuotas; byloje nėra jokių įrodymų dėl natūroje išlikusių buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų, sodybos buvimo vietoje, kurioje stovi savavališkai pastatytas statinys, teismas negali įžvelgti ir iš pateiktos planinės medžiagos. Teismo vertinimu, nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procedūra nėra susijusi su šioje byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis; kol atsakovės atžvilgiu nėra priimtas valstybės įgaliotos institucijos sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, atsakovė jokių subjektinių teisių į žemės sklypą neturi; šioje byloje, kaip išeinantys už keliamo ginčo ribų, neturi būti nagrinėjami atsakovės, trečiųjų asmenų argumentai dėl susiklosčiusių atsakovės teisėtų lūkesčių, kad jai bus grąžinta žemė. Teismas pažymėjo, kad Verkių regioninio parko Turniškių kraštovaizdžio draustinio teritorija priskiriama prie ekologiniu požiūriu ypač vertingų teritorijų, dėl to ir žemė, ant kurios neteisėtai pastatytas gyvenamasis namas, pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą yra valstybės išperkama. Hipotezės, kad bus pakeistas minėtas Vyriausybės nutarimas, o tuo pačiu žemės, kurioje stovi neteisėtai pastatytas namas, statusas ar kad ši žemė paklius į formuojamos namų valdos (duomenys neskelbtini), ribas, neturi reikšmės nagrinėjamai bylai, nes tai niekaip nepakeistų byloje nustatytų faktų, jog gyvenamasis namas pastatytas be suderinto projekto ir statybos leidimo, pažeidžiant saugomos teritorijos tvarkymo režimą. Galimybės įteisinti taip pastatyto gyvenamojo namo galiojantys teisės aktai nenumato. Tai, kad savavališkos statybos pradėjimo metu įstatymuose buvo numatyta galimybė įpareigoti statytoją per nustatytą terminą reikiamai patvirtinti projektą, padaryti reikiamus jo pakeitimus, gauti nustatytą leidimą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su statinio statybos dokumentų tinkamu įforminimu, nesuteikė ir negalėjo suteikti atsakovei teisėto lūkesčio, kad būtent toks savavališkos statybos padarinių pašalinimo būdas bus pritaikytas jos atžvilgiu ir kad savavališkai pastatytas statinys nebus nugriautas. Savavališkos statybos pradėjimo metu įstatymai taip pat numatė savavališkai pastatyto statinio nugriovimo galimybę (1964 m. CK 114 str., Statybos įstatymo redakcija iki 2002-07-01, 31 str.). Teismas nustatė, kad gyvenamajame name gyvena atsakovė ir tretieji asmenys A. ir R. K. su 4 mažamečiais vaikais. Teismas nesutiko su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos tarnybos išvada, kad namo nugriovimas pažeistų R. ir A. K. vaikų interesus. Atsakovė ir jos sūnaus šeima savavališkai pastatytame name gyvena ignoruodami CK 4.103 str. 1 d.; statinys, pastatytas be statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų suderinimų, negali būti laikomas atitinkančiu esminius statinio reikalavimus, tarp jų, saugus naudoti. Todėl būtent vaikų gyvenimas savavališkai pastatytame gyvenamajame name, o ne šio namo nugriovimas, pažeidžia vaikų teises, o būtent, teisę į saugią aplinką. Teismas nustatė, kad A. ir R. K. šeima gauna apie 5 500 Lt pajamas per mėnesį, nėra duomenų apie jų netinkamą tėvų valdžios vykdymą, tėvai nepilnamečiais vaikais rūpinasi tinkamai, todėl teismas padarė išvadą, kad priėmus sprendimą nugriauti savavališkai pastatytą namą, vaikų teisės į gyvenamąjį būstą, gyvenimo sąlygas, būtinas jų tinkamam vystymuisi ir kt., nebus pažeistos, nes jais sugebės tinkamai pasirūpinti tėvai. Be to, pagal R.K. paaiškinimus, jų šeima gyventi į namą įsikėlė pakankamai neseniai, taigi suvokė galimas savavališkos statybos pasekmes. Teismas manė, kad 2 mėnesių terminas, kurį prašė nustatyti ieškovas, yra neprotingas, o teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus atitiktų 1 metų terminas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, per kurį atsakovė būtų įpareigota nugriauti statinį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė D.K. bei tretieji asmenys R.K. ir A.K. prašo patenkinti apeliacinį skundą – panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2008-05-28 sprendimą ir VAVA ieškinį atmesti priimant naują sprendimą. Apeliantų nuomone, sprendimas nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas, nes teismas neteisingai aiškino materialinės teisės normas ir jas pritaikė. Nurodo, jog Vilniaus apskrities viršininkui iki galo neišnagrinėjus D.K. prašymo ir kreipusis į teismą buvo pažeistas Viešojo administravimo įstatymas. Ginčytinas teismo teiginys, kad galimybės įteisinti taip pastatyto gyvenamojo namo galiojantys teisės aktai nenumato; byla turėtų būti sprendžiama pagal 1999-2000 m. galiojusius įstatymus, kai buvo pastatytas namas; sprendimas nugriauti namą neatitinka protingumo, proporcingumo ir teisingumo principų, palikus namą stovėti, likusi visuomenės dalis realiai nepajustų jokio skirtumo. Nesutinka su teismo vertinimu, kad nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procedūra nėra susijusi su šioje byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis, kadangi 1997-01-15 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutartimi nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas. Apeliantų nuomone, teismas neatsižvelgė į namo pastatymo motyvus bei priežastis; pažymėtina, kad VAVA kartu su savivaldybe turėjo įvykdyti savo įsipareigojimus, t.y. grąžinti nacionalizuotą turtą bei suformuoti žemės sklypą, dėl to apeliantei D.K. buvo suteiktas teisėtas lūkestis susigrąžinti žemę natūra bei pasistatyti ant jos namą; be to namas pagal CK yra žemės priklausinys, todėl šie dalykai turėtų būti nagrinėjami kartu. Nurodo, jog ekologiniu požiūriu ypač vertingų teritorijų ribos dar nėra tiksliai nustatytos. Nepagrįstai atmestas argumentas, kad toje vietoje, kur savavališkai pastatytas namas, statyba galėtų būti leidžiama, nes ten yra buvusi sodyba. Nesutinka su teismo teiginiu, kad statinys, pastatytas be statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų suderinimų, negali būti laikomas atitinkančiu esminius statinio reikalavimus, tarp jų saugus naudoti, todėl pažeidžiama vaikų teisė į saugią aplinką, kadangi namas pastatytas pagal projektą, statybos reglamentų reikalavimus, namą statė atestuoti meistrai, pripažinimo naudoti aktas yra formalumas. Nesutinka su teismo išvada, kad nebus pažeistos vaikų teisės. Ieškovas nesikreipė į teismą dėl iškeldinimo, todėl teismas šio klausimo nenagrinėjo, nurodo, jog savo noru iš vienintelio būsto neišsikels.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovo nuomone, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nurodo, jog apeliaciniame skunde nurodyti motyvai, susiję su Viešojo administravimo įstatymo pažeidimu, nėra susiję su skundžiamo teismo sprendimo teisėtumu ar pagrįstumu ir yra nepagrįsti. Pažymi, jog nuosavybės teisių atkūrimo procedūros vykdymo faktas nesuteikia teisės atsakovei įgyvendinti statytojo teisę be nustatyta tvarka parengto statybos techninio projekto ir išduoto statybos leidimo. Teismas pagrįstai nustatė, jog hipotezės, susijusios su ekologiniu požiūriu vertingų teritorijų ribų pakeitimu, ar žemės sklypo statuso pakeitimu, neturi reikšmės bylai, kadangi niekaip nepakeistų byloje nustatytų faktų, kad gyvenamasis namas pastatytas be nustatyta tvarka suderinto statybos techninio projekto ir išduoto leidimo statybai.
Apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminių procesinių pažeidimų ieškinio priėmimo stadijoje, kas sudaro pagrindą panaikinti teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 185, 263 str.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė D.K. be nustatyta tvarka parengto ir suderinto projekto, neturėdama nustatyta tvarka išduoto leidimo statybai, šalia kito gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) pastatė dviejų aukštų gyvenamąjį namą apie 6×8 m, atliko statinio statybos konstruktyvinius darbus, uždengė stogą čerpėmis, įstatė langus, atliko pirmo aukšto apdailos darbus. Prie statybų (duomenys neskelbtini) nėra nustatyta tvarka suformuotas ir įregistruotas žemės sklypas. Savavališkai pastatytame name gyvena pati atsakovė D.K. ir jos sūnaus šeima – A. ir R. K. su 4 mažamečiais vaikais.
Statytojai D.K. 2005-11-21 savavališkos statybos akto Nr. (101)-11.11-132 pagrindu 2005-11-21 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, o 2005-11-22 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje atsakovei už gyvenamojo namo savavališką statybą neturint leidimo statybai, paskirta 1 000 Lt bauda.
Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2006-02-14 ir 2007-01-23 raštais buvo pareikalauta likviduoti savavališkos statybos padarinius, tačiau pažeidėja nevykdė reikalavimų ir nenugriovė savavališkai pastatyto namo. Ieškovas rėmėsi Statybos įstatymo 3 str., kuris nustato, kad teisė būti statytoju įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba jį valdo ir naudoja kitais įstatymo numatytais pagrindais, statytojas turi turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą statinio projektą, taip pat nustatyta tvarka išduota leidimą; visus šiuos reikalavimus statytoja pažeidė. Be to, teritorija, kurioje vykdomos savavališkos statybos, yra Verkių regioniniame parke, ši teritorija tvarkoma pagal Verkių regioninio parko nuostatas. Regioninio parko teisinis režimas kelia normatyviniams statybos techniniams dokumentams papildomus reikalavimus – jie turi atitikti Saugomų teritorijų įstatymo bei Vyriausybės 1996-07-19 nutarimu Nr.855 patvirtintų Verkių regioninio parko nuostatoms.
Šalies argumentai
Ieškovas savo ieškinio reikalavimu prašo įpareigoti atsakovę D.K. savo lėšomis per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai pastatytą dviejų aukštų gyvenamąjį namą ir sutvarkyti statybvietę.
Motyvuojamoji dalis
Kolegija sprendžia, kad ieškinys teismui buvo pateiktas su esminiais trūkumais. CPK 135 str. normos numato, kad teismui pateikiame ieškinyje, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui, turi būti nurodytas faktinis ieškinio pagrindas – aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) ieškovo reikalavimas (dalykas). Ieškinio reikalavimas turėtų būti formuluojamas tiksliai ir aiškiai, jo formuluotė turi atitikti bent vieną iš Civiliniame kodekse numatytų civilinių teisių gynimo būdų, kad būtų galimybė nustatyti, kokio sprendimo ieškovas siekia, pareikšdamas ieškinį ir, kad priėmus teismo sprendimą, būtų aišku, kaip jis turi būti vykdomas (CPK 135 str.).
Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatytos teisiškai reikšmingos faktines aplinkybės – kad savavališkai pastatytame gyvenamajame name faktiškai gyvena pati statytoja ir jos sūnaus šeima su 4 mažamečiais vaikais. R.K. ir A.K. įstojo į bylos nagrinėjimą, teikė ieškovui atsiliepimus, pasiūlymus dėl taikos sutarties sudarymo, faktiškai prisiėmė atsakovų vaidmenį, kas natūralu, nes ieškinio patenkinimas turėtų tiesioginę įtaką jų galimybei gyventi D.K. pastatytame name; šeima netektų gyvenamojo būsto. Ieškovas savo ieškinyje šių teisiškai reikšmingų aplinkybių nenurodė, jų reikšmės neaptarė ir nepatikslino savo ieškinio reikalavimo, net ir po to, kai bylą nagrinėjantis teismas 2008-02-25 nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės ir savo iniciatyva įtraukė į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisų apsaugos tarnybą (b.l. 45-46, t.2). Dėl ydingai suformuluoto ieškinio reikalavimo R.K. ir A.K. liko dalyvauti nagrinėjamoje byloje tik trečiaisiais asmenimis, jokių įpareigojimų išsikelti iš griaunamo namo teismas jiems nepaskyrė, nepriėmė sprendimo dėl jų šeimos iškeldinimo (ir negalėjo priimti, nes tokio reikalavimo teismui nebuvo pateikta). Tokiu būdu statytojai D.K. atsisakius nugriauti namą, spendimo vykdymo tvarkos pakeitimas ir namo nugriovimas ieškovo jėgomis taptų tiesiog neįmanomas (CPK 771 str.).
Pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškinio pareiškimą su esminiais formos ir turinio trūkumais, privalėjo pasiūlyti ištaisyti pareikšto ieškinio trūkumus CPK 115 str. numatyta tvarka; teismas taip pat galėjo pasinaudoti kitu ieškinio trūkumų šalinimo procesiniu mechanizmu – pasiūlyti pašalinti ieškinio trūkumus, trūkumams paaiškėjus po ieškinio priėmimo, bylos nagrinėjimo iš esmės metu CPK 296 str. 1 d. 11 p., 2 d. numatyta tvarka. Bylą nagrinėjantis teismas šių procesinių veiksmų neatliko. Kolegijos vertinimu, šis pareikšto ieškinio procesinis ydingumas sudaro savarankišką pagrindą sprendimui panaikinti, nes pareikšto ieškinio esminių trūkumų negalima pašalinti apeliacinės instancijos teisme (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).
Kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo materialinės teisės normų, reglamentuojančių normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimo civilines teisines pasekmes, aiškinimu ir taikymu. Nagrinėjamoje byloje savavališkos statybos faktas buvo konstatuotas 2005-11-21 aktu, taigi šalių santykiams taikytina CK 4.103 str. redakcija, galiojusi iki šios straipsnio redakcijos, pakeistos 2006-10-17 įstatymu Nr. X-858, įsigaliojusios nuo 2006-10-31, priėmimo, nes būtent ji galiojo šalių teisinių santykių dėl savavališkos statybos pasekmių pašalinimo atsiradimo momentu. CK 4.103 str. 3 d. (red. iki 2006-10-31) numatė tris normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimo pasekmių pašalinimo variantus: teismas galėjo įpareigoti statytoją per nustatytą terminą reikiamai patvirtinti projektą, gauti nustatytą leidimą, ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su statinio statybos dokumentų tinkamu įforminimu; įpareigoti statytoją per nustatytą terminą reikiamai pertvarkyti statinį arba taikyti kraštutinę priemonę – įpareigoti statytoją statinį nugriauti per nustatytą terminą, taigi pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino, kad šalių teisiniams santykiams taikytina CK 4.103 str. redakcija, įsigaliojusi nuo 2006-10-17, kuri nenumato galimybės pašalinti normatyvinių techninių dokumentų trūkumus. Dėl išdėstyto kolegija nesutinka su teismo motyvu, kad, nors savavališkos statybos pradėjimo metu galioję įstatymai numatė galimybę įpareigoti statytoją patvirtinti projektą, gauto statybos leidimą ir pan., bei įteisinti statybas, tačiau atsakovė negalėjo turėti teisėtų lūkesčių, kad tokia įstatymo numatyta išimtis bus taikoma jos savavališkam statiniui. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė paaiškino, jog suvokė, kad pradėjo statybas savavališkai, tačiau, kolegijos vertinimu, toks elgesys buvo sąlygotas išskirtinėmis šios bylos aplinkybėmis. Atsakovė kreipėsi dėl nuosavybės teisių į savo tėvo V.J. išlikusį nekilnojamąjį turtą – žemės (duomenys neskelbtini) atkūrimo dar 1992-03-12 (b.l. 98, t.1). Atsakovė pateikė savo susirašinėjimą su institucijomis dėl žemės sklypo grąžinimo, tačiau duomenų, kodėl klausimas dėl žemės sklypo grąžinimo natūra iki šiol neišspręstas, byloje nėra; atsakovė dar kartą pateikė apeliacinės instancijos teismui Vilniaus apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2008-10-22 raštą Nr. S17-128, kuriuo departamentas patvirtina, kad gavo eilinį pakartotiną D.K. prašymą dėl žemės sklypo suformavimo ir eilinį kartą prašo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direkciją suformuoti žemės sklypą, per tris mėnesius organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir parengti žemės sklypo planą. Pripažinus, kad nagrinėjamoje byloje taikytina CK 4.103 str. redakcija, galiojusi iki 2006-10-17, kuri numato galimybe pašalinti normatyvinių techninių dokumentų trūkumus ir esant tokioms bylos aplinkybėms, kai nuosavybės teisi atkūrimo klausimas nesprendžiamas nuo 1992 m., kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nuosavybės teisų į žemę atkūrimo procedūra nėra susijusi su šioje byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis. Nagrinėjamoje byloje esant teisinei galimybei įtesinti savavališką statybą, atsakovė negali net pradėti statybų įteisinimo procedūros iki nėra išspręstas teisių į žemės sklypą atkūrimo klausimas, taigi nagrinėjamoje byloje atsakovės teisės į nuosavybės atkūrimą ir ieškovo iškelta problema – dėl taikytinų atsakovei normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimo civilinių teisinių pasekmių, yra tiesiogiai tarpusavyje susijusios.
Kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nepilnamečių vaikų gyvenimas savavališkai pastatytame gyvenamajame name, o ne namo nugriovimas pažeidžia trečiųjų asmenų mažamečių vaikų teises. Pirmosios instancijos teismas formaliai konstatavo, kad ginčo namas pastatytas be statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų suderinimų negali būti laikomas atitinkančiu esminius statinio reikalavimus, taip pat saugaus naudojimo ir, kad namą nugriovus, vaikų teisės į gyvenamąjį būstą, gyvenimo sąlygos ir pan. bus užtikrintos, nes vaikų tėvai tinkamai jais rūpinasi ir gauna pakankamai pajamų. Kolegijos vertinimu, išvada apie pastato atitikimą esminiams pastato reikalavimams saugumo, mechaninio patvarumo, priešgaisriniams ir kitiems saugos reikalavimams reikalauja specialių žinių, taigi teismo išvada apie statinio nesaugumą techniniu požiūriu pagrįsta prielaida. Teismo prielaida, kad šeima su 4 mažamečiais vaikais, turinti apie 5 500 Lt pajamų per mėnesį, gali Vilniuje nuomotis butą, užtikrinantį vaikams sąlygas, būtinas jų tinkamam vystimuisi, taip pat neparemta bylos medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gegužės 28 d. sprendimą panaikinti, grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.