- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2011-11-25
- Bylos Nr.
- N-575-2514-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-01-3-04169-2010-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Romanas Klišauskas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 40.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 22 d. nutarimo L. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos specialistė surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą L. M. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 44³ straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, kuriame nurodė, kad L. M., būdama uždarosios akcinės bendrovės „Gintarinė vaistinė“ filialo, kurio adresas (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Vaistinė) farmacinės veiklos vadove, 2010 m. birželio 17 d., neužtikrino tinkamo farmacinės paslaugos teikimo bei receptinių vaistinių preparatų pardavimo (išdavimo) reikalavimų vykdymo – vaistinius preparatus vaistinėje pardavė (išdavė) ne vaistininkas ar Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 7 straipsnio 4 dalies 2 punkte ir 76 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas), nevykdė Vaistų receptų rašymo ir vaistų išdavimo (pardavimo) gyventojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymu Nr.112, 66 punkto reikalavimų. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktų bei 35 straipsnio 9 dalies reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. spalio 22 d. nutarimu už 44³ straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą L. M., pritaikęs ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, skyrė 2 000 litų baudą. Teismas konstatavo, kad padarytą pažeidimą įrodo farmacinės veiklos tikrinimo 2010 m. birželio 22 d. pažyma, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos misterijos atstovės paaiškinimai, vaistininko padėjėjo pareiginiai nuostatai, žiniaraščio duomenys, vaistininko praktikos licencija, receptų duomenys ir kita bylos medžiaga. Teismas nurodė, kad pažeidėjos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pavojingumą ir pobūdį, tai, kad pažeidimu žala nepadaryta, byloje nėra duomenų apie pažeidėjos administracines nuobaudas.
II.
L. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 22 d. nutarimą ir bylą nutraukti. Apeliantė pažymi, kad iš administracinio teisės pažeidimo protokolo neįmanoma nustatyti pažeidimo padarymo laiko ir tikslių aplinkybių, nes administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog pažeidimas padarytas 2010 m. birželio 17 d., protokolas surašytas tik 2010 m. birželio 29 d., o prie protokolo pridėtos Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos įmonių inspekcijos Farmacinės veiklos tikrinimo pažymos (toliau – ir Pažyma) data – 2010 m. birželio 22 d., todėl apeliantei kyla abejonių dėl pažymoje ir administracinio teisės pažeidimo protokole išdėstytų aplinkybių ir jų tikrumo. Nurodo, kad byloje surinkti įrodymai ir pateikti paaiškinimai nepatvirtina Pažymoje nurodytų aplinkybių. Atkreipia dėmesį, kad N. P. veikla vaistinėje visada buvo kontroliuojama ir atliekama licencijuoto darbuotojo (vaistininko) priežiūroje. Paaiškina, kad N. P. vardas ir pavardė ant receptų ir kvitų bei parašas atsirasdavo tada, kai ji įmušdavo į kasą sumą, išduodant vaistinius preparatus vaistininkas tikrindavo ir ant receptų savo parašu patvirtindavo N. P. veiksmų tinkamumą, todėl vaistinius preparatus išduodavo vaistininkas, o ne N. P., kuri atlikdavo tik techninį darbą vaistininko priežiūroje – suvesdavo duomenis į kompiuterį ir pasirašydavo. Nurodo, kad N. P. pareigos ir atliekamos funkcijos buvo apibrėžtos vaistininko padėjėjo pareiginiuose nuostatuose, patvirtintuose UAB „Gintarinė vaistinė“ vadovo įsakymu Nr. ĮS 02/01. Priduria, jog byloje pateikti N. P. išduoto magistro diplomo ir vaistininko praktikos licencijos nuorašai patvirtina, kad N. P. negalėjo vykdyti farmakotechniko (vaistininko padėjėjo) pareigų pagal Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymą, o atliko vaistininko padėjėjo praktiką, ruošdamasi tapti vaistininke.
Atsiliepimas
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Institucija) atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 22 d. nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas vadovaujantis Pažymos duomenimis. Pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodyta N. P. vaistininko praktikos licencija Institucijos išduota 2010 m. birželio 30 d., t. y. po Institucijos 2010 m. birželio 17 d. atlikto Vaistinės tikrinimo, taigi, iki 2010 m. birželio 30 d. N. P. kaip vaistininkė neturėjo teisės parduoti (išduoti) gyventojams vaistinius preparatus. Pažymi, kad pagal N. P. pareiginius nuostatus vaistinius preparatus vaistininko padėjėjas parduoti gali tik su licencijuoto farmacijos specialisto priežiūra. Atkreipia dėmesį, jog Institucijos 2010 m. birželio 17 d. atlikto Vaistinės tikrinimo metu ant receptų, nurodytų Pažymoje ir apeliaciniame skunde, buvo tik N. P., kaip išdavusios vaistus, žymos. Įrašų, kad N. P. suteikta farmacinė paslauga buvo kontroliuojama, tikrinimo metu ant receptų nebuvo. Tai parodo, kad N. P. pagal receptus vaistinius preparatus išdavė (pardavė) gyventojams, nors tuo metu neturėjo teisės to daryti nei savarankiškai, nei kontroliuojama vaistininko.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Administracinėn atsakomybėn traukiama asmuo L. M. kaltinama padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 44³ straipsnio 4 dalyje, nes būdama vaistinės farmacinės veiklos vadove, 2010 m. birželio 17d., neužtikrino tinkamo farmacinės paslaugos teikimo bei receptinių vaistinių preparatų pardavimo (išdavimo) reikalavimų vykdymo – vaistinius preparatus vaistinėje pardavė (išdavė) ne vaistininkas ar Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 7 straipsnio 4 dalies 2 punkte ir 76 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas).
ATPK 44³ straipsnio 4 dalyje numatyta, kad vaistų (vaistinių preparatų) pardavimo (išdavimo) gyventojams sąlygų nesilaikymas užtraukia baudą farmacinės veiklos vadovams nuo dviejų tūkstančių iki aštuonių tūkstančių litų su nušalinimu nuo darbo (pareigų) ir vaistų (vaistinių preparatų) konfiskavimu ar be konfiskavimo.
L. M. apeliaciniame skunde neigia savo kaltę padarius minėtą pažeidimą, argumentuodama tuo, kad išduodant vaistinius preparatus vaistininkas patikrindavo ir ant receptų savo parašu patvirtindavo N. P. veiksmų tinkamumą, byloje nėra surinkta pakankamų ir patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog L. M. veiksmuose buvo jai inkriminuoto pažeidimo sudėtis.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus principus, patikrino byloje esančius įrodymus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir faktines bylos aplinkybes, padarė nepagrįstą išvadą, kad L. M. veikoje buvo administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 44³ straipsnio 4 dalyje, sudėtis.
Pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).
Teisėjų kolegijos nuomone, Pažymoje suformuluotas teiginys, jog peržiūrint vaistinėje paliktus receptus ant jų buvo žymos, kad vaistus išdavė vaistininko padėjėja N. P. ir parašas, tačiau įrašų, įrodančių, kad N. P. suteikta farmacinė paslauga buvo kontroliuojama, nerasta, neįrodo, jog ant receptų nebuvo vaistininko antspaudų ir parašų. Atkreiptinas dėmesys, kad Pažymoje nenurodyta, kokie įrašai, be N. P. parašo, receptuose buvo užfiksuoti, be to, Institucijos darbuotojai paties vaistų pardavimo (išdavimo) fakto nematė, todėl nepaneigta apeliantės versija, jog N. P. veiksmų tinkamumas buvo tikrinamas ir vaistinių preparatų pardavimo (išdavimo) metu patvirtinamas vaistininko antspaudu ir parašu. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog apeliantės pateiktų receptų kvitų kopijos neatitinka tikrovės, jų tikrumas patvirtintas (b. l. 23). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus daro išvadą, jog L. M. iškelta versija bylos duomenimis nepaneigta. Todėl sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-216/2011; 2011 m. vasario 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-619/2011). Remiantis tuo, laikytina, kad L. M. kaltė padarius jai inkriminuojamą ATPK 44³ straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, nagrinėjamu atveju nebuvo įrodyta. Todėl administracinio teisės pažeidimo byla L. M. atžvilgiu nutraukiama, nenustačius jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
L. M. apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 22 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą L. M. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.