- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-01-06
- Bylos Nr.
- e2YT-781-948/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-03784-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Jusevičienė
- Pareiškėjas
- R. O.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Edita Jusevičienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjos R. O. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – VĮ Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama tikslu paveldėjimo teisės liudijimui gauti nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji per įstatymo nustatytą terminą priėmė palikimą, likusį po savo brolio F. A. K. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama jį valdyti.
Pareiškėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos R. O. brolis F. A. K., kurio paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėja po brolio mirties nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau jo paliktą turtą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti. F. A. K. (duomenys neskelbtini), grįžęs iš įkalinimo įstaigos, apsigyveno su sesers R. šeima, kuri augo dvi dukras – R. ir A. (duomenys neskelbtini) jis buvo priregistruotas adresu (duomenys neskelbtini), tėvų pasistatytame namo (duomenys neskelbtini) bute, vadinamame tėvų bute. Brolis apsigyveno tėvų buto sandėlyje ir gyveno ten iki mirties. Po brolio mirties liko kelios jo asmeninės gėrybės – pirkti baldai, dviratis, taip pat auginti triušiai. Šiuo turtu pareiškėja naudojosi, kol jis buvo tinkamas naudoti. Ji savo lėšomis brolį laidojo ir iki šiol prižiūri jo kapavietę, tai patvirtinta (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) pažyma. Tėvų bute pareiškėja gyveno, jį prižiūrėjo ir išlaikė iki (duomenys neskelbtini), po to leido jame gyventi dukros šeimai – šiuo metu tėvų bute gyvena ir jį prižiūri A. J. Pastaroji įsivedė vandenį, moka už komunalines paslaugas, tai patvirtina pridėti dokumentai. Paveldimą brolio turtą jo mirties dienai sudarė ne tik minėti kilnojamieji daiktai, bet ir paveldėjimo teisė, kurią jis įgijo (duomenys neskelbtini) kreipdamasis į notarą dėl tėvo E. K. ((duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini)) palikimo priėmimo. Dėl tėvo palikimo priėmimo į notarą kreipėsi taip pat seserys D. J., G. J. ir mama J. K., ką patvirtina (duomenys neskelbtini) notarų biuro (duomenys neskelbtini) liudijimas (Nr. (duomenys neskelbtini)). Liudijime nurodyta, kad paveldėjimo teisės liudijimas tėvo E. K. vardu nėra išduotas. E. K. vardu iki šiol registruotas nekilnojamasis turtas, sudarytas iš: 51/227 pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ¼ sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); šiltnamio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – turtas). Kadangi turtas įgytas santuokoje, po tėvo mirties teisę paveldėti jo dalį įgijo vaikai – D., G. ir F. A. – bei sutuoktinė J. Kiekvienam teko po ¼ tėvui priklausiusios dalies, t. y. po 1/8 viso turto. Sesuo G. J. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi R. O. padovanojo 1/8 turto dalį. Mamos J. K. 1/8 turto dalį, kaip ir 1/2 turto, kuris jai priklausė pagal santuoką, paveldėjo R. O., tai patvirtina (duomenys neskelbtini) liudijimas, (duomenys neskelbtini) teismo sprendimas ir (duomenys neskelbtini) testamentas. Brolio F. A. K. paveldėjimo teisė sudaro 1/8 turto. Pagal (duomenys neskelbtini) notarų biuro (duomenys neskelbtini) liudijimą – paveldėjimo byla dėl F. A. K. palikimo nebuvo užvesta. Notarų biuras nurodo, kad nei testamentiniai, nei įstatyminiai įpėdiniai nesikreipė. Brolis turėjo du sūnus – E. ir S., kurių gyvenamoji vieta nežinoma. Jų rasti nepavyko net 2016 m., kai teismas nagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-30-632/2016 dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, kad J. K. priėmė sutuoktinio palikimą, o R. O. – po motinos mirties faktiškai valdė turtą.
Suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimus, dėl pareikšto reikalavimo prieštaravimų nereiškia.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11 - 5.14 straipsniai). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi, palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau, jeigu įpėdinis palikimo nurodytais būdais nepriėmė, įstatymo įtvirtintas dar vienas, lygiavertis paminėtiems, palikimo priėmimo būdas – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo daiktus, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktus paėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų paėmimo, daiktų paėmimo aplinkybes ir pan.
Pateikti duomenys rodo, kad R. O. tėvai yra J. K. ir E. K.. F. A. K. mirė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirė J. K.. (duomenys neskelbtini). mirė E. K.. (duomenys neskelbtini) liudijimo duomenimis R. O. priėmimė palikimą po J. K. mirties. (duomenys neskelbtini) liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis R. O. priėmimė palikimą po E. K. mirties. Paveldėjimo byla pradėta (duomenys neskelbtini). pagal D. J., G. J., F. A. K. ir J. K. pareiškimus palikimui priimti bei (duomenys neskelbtini) R. O. pareiškimą palikimui priimti. Liudijime nurodyta, kad paveldėjimo teisės liudijimas tėvo E. K. vardu nėra išduotas. (duomenys neskelbtini) Dovanojimo teisių dovanojimo sutartimi G. J. dovanojo R. O. visas paveldėjimo teises į E. K. palikimą. (duomenys neskelbtini) testamentu J. K. jai priklausančią dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), garažo, sandėliuko ir žemės sklypo paliko R. O.. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis 51/227 pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ¼ sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); šiltnamio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso E. K.. (duomenys neskelbtini) išrašė R. O. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už objektui (duomenys neskelbtini), tiektą elektros energiją. 2012 m. birželio 5 d. A. J. ir UAB (duomenys neskelbtini) sudarė šalto vandens pirkimo-pardavimo ir nuotekų šalinimo ir valymo sutartį (objektas (duomenys neskelbtini)). 2022 m. birželio 14 d. R. O. sudarė su (duomenys neskelbtini) elektros energijos tiekimo adresu (duomenys neskelbtini), sutartį. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-30-632/2016 nustatyti juridinę reikšmę turintys paveldėjimo teisėms įgyvendinti faktai, kad J. K., gimusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio E. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė visą jo palikimą, o R. O. a. k. (duomenys neskelbtini) po mamos J. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė visą jos palikimą. (duomenys neskelbtini) A. J. gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) notarų biuro (duomenys neskelbtini) liudijimo duomenimis paveldėjimo byla dėl F. A. K. palikimo nebuvo užvesta.
Įvertinus visus aptartus byloje esančius rašytinius įrodymus teismas sprendžia, jog po palikėjo F. A. K. mirties (duomenys neskelbtini) R. O. nesikreipė į notaro biurą dėl F. A. K. turto paveldėjimo, tačiau R. O. faktiškai priėmė ir valdė jo turtą ir rūpinosi kaip savo turtu, todėl, atsižvelgiant į CK 5.51 straipsnio nuostatas, laikytina, kad R. O. priėmė brolio F. A. K. palikimą faktiškai jį valdydama ir šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270, 448, 578 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po brolio F. A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.