Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Joana Kvaselytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. Z. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Ramutei O. Z. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

- pareiškėjos O. Z. motina M. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio J. Z., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti;

- pareiškėja O. Z. po motinos M. Z. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti.

Pareiškėjos O. Z. reikalavimai grindžiami argumentais, išdėstytais pareiškime. Pareiškėjos tėvai M. Z., mirusi (duomenys neskelbtini), ir J. Z., miręs (duomenys neskelbtini), buvo sudarė santuoką. M. Z. ir J. Z. turėjo du vaikus: pareiškėją O. Z. ir V. Z., kuris yra miręs. Pareiškėjos tėvai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turėjo nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Mirus J. Z., į notarą dėl jo palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, tačiau M. Z. liko gyventi namuose, juos tvarkė, prižiūrėjo ir rūpinosi kaip savo asmeniniu turtu, t. y. priėmė sutuoktinio palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti. Mirus M. Z., į notarą dėl jos palikimo priėmimo niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla nebuvo užvesta, tačiau jos palikimą priėmė pareiškėja O. Z. pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą. Pareiškėja po motinos mirties likusį turtą prižiūrėjo, tvarkė, vasaros metu gyvendavo šiuose namuose, taip pat priėmė likusius daiktus: baldus, namų apyvokos daiktus. Prašomus nustatyti faktus reikalinga nustatyti, tam kad pareiškėja galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą į motinos turtą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad J. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) buvo sudarę santuoką (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvai J. Z. ir M. Z. turėjo du vaikus: pareiškėją O. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. Z., gim. (duomenys neskelbtini), kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Iš Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Kruonio seniūnijos 2019 m. vasario 14 d. pažymos matyti, kad Kruonio apylinkės tarybos ūkinėje knygoje Nr. (duomenys neskelbtini), eilės Nr. (duomenys neskelbtini), M. Z. vardu įregistruoti pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylos (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad adresu: (duomenys neskelbtini)., yra gyvenamasis namas, pastatytas 1946 m., ir ūkiniai pastatai, pastatyti 1954 m. Kadangi nekilnojamasis turtas įgytas santuokos metu, todėl ½ dalis M. Z. vardu registruoto turto priklauso jos sutuoktiniui J. Z.. J. Z. mirė (duomenys neskelbtini), po jo mirties į notarą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas, tačiau sutuoktinė M. Z. toliau liko gyventi jai ir sutuoktiniui priklausiusiame name. M. Z. mirė (duomenys neskelbtini), tačiau po jos mirties į notarą niekas nesikreipė. Iš Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-ojo notarų biuro notaro 2019 m. liepos 8 d. rašto matyti, kad paveldėjimo byla po M. Z. mirties neužvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas.

Dėl J. Z. palikimo priėmimo.

2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Kadangi byloje palikimas atsirado iki 2000 m. CK įsigaliojimo (kodeksas įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d.), o J. Z. mirė (duomenys neskelbtini), tai teisės normos dėl palikimo priėmimo pradedant jį faktiškai valdyti taikytinos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Visais atvejais tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 569 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Pareiškėjos motina M. Z. iš karto po sutuoktinio J. Z. mirties priėmė palikimą savo vardu, nes toliau liko gyventi kartu su sutuoktiniu statytame name, šiuo turtu naudojosi ir jį prižiūrėjo, t. y. palikimą priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 6 mėnesius nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio sutuoktinio turtą negavo. J. Z. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Įvertinus visus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, pripažintina, kad M. Z. turėjo teisę paveldėti (duomenys neskelbtini) mirusio sutuoktinio J. Z. turtą (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ginčo dėl palikimo nėra. Suinteresuoti asmenys neprieštarauja, kad būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjos motina M. Z. mirusio sutuoktinio J. Z. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėdama faktiškai jo turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Dėl M. Z. palikimo priėmimo.

Tiek 1964 m. CK tiek naujasis 2000 m. CK (įsigaliojęs 2001 m. liepos 1 d.) nustatė tokias pačias palikimo priėmimo formas tarp jų ir tai, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (2000 m. CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (2000 m. CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (2000 m. CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Byloje esantys įrodymai ir pareiškėjos nurodomos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja O. Z. iš karto po motinos M. Z. mirties priėmė palikimą savo vardu, nes likusią turtą prižiūrėjo, tvarkė, juo naudojosi, t. y. palikimą priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 3 mėnesius nuo palikėjos mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusios motinos turtą negavo. M. Z. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (2000 m. CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Įvertinus visus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, pripažintina, kad O. Z. turėjo teisę paveldėti (duomenys neskelbtini) mirusios motinos M. Z. turtą (2000 m. CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ginčo dėl palikimo nėra. Duomenų, jog suinteresuoti asmenys prieštarautų, kad būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas, nėra. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja O. Z. mirusios motinos M. Z. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėdami faktiškai jos turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniais ir 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė sutuoktinio J. Z. (gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini)) palikimą po jo mirties faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė motinos M. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini)) palikimą po jos mirties faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti paveldėjimo teisės liudijimams gauti.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.