- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-11-25
- Bylos Nr.
- e1-3213-1057/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38957-2021-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Kaltinamasis
- G. R.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 21 d. nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymą, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 8 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant: 1) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą; 2) per vieną mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įsidarbinti ir bausmės vykdymo metu toliau dirbti. Išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas);
3) Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu apeliacinis skundas tenkintas iš dalies. Panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 8 d. nuosprendžio dalis, kuria G. R. išteisintas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir priimtas naujas nuosprendis. G. R. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir skirta bausmė - laisvės apribojimas 1 metams 4 mėnesiams, bausmės vykdymo metu įpareigojant: 1) per 1 metus atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą; 2) per vieną mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. R. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis 2021 m. lapkričio 3 d., 18.14 val., (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „RENAULT CANGOO“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atsitrenkęs į kelio ženklą pažymėtą Kelių eismo taisyklėse Nr. 533 ,,Pesčiųjų perėja“ sukėlė eismo įvykį, po ko nefiksuodamas minėto fakto pažeidė Kelių eismo taisyklių 220 punkto reikalavimus bei pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 221 punkto reikalavimus, vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai 2021 m. lapkričio 3 d., 18.52 val., jo iškvėptame ore buvo nustatyta 2,00 promilių etilo alkoholio koncentracija.
Šiais savo veiksmais G. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas G. R. nurodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino. Jo esmė jam suprantama. Savo kaltę pripažįsta. (duomenys neskelbtini) ligoninėje buvo prie (duomenys neskelbtini) mėnesio. Namie tarp jo ir draugės kilo konfliktas, kuriuo metu atvykus policijos pareigūnams sakė, kad (duomenys neskelbtini). Atvykusi GMP jį išvežė į ligoninę (duomenys neskelbtini), kur jį pralaikė 6 paras. Nuo jokių (duomenys neskelbtini) ligų nesigydė. Turėjo (duomenys neskelbtini). Paskutinį kartą prieš (duomenys neskelbtini) metus. Nurodo, kad 2021 m. lapkričio 3 d. vakaro metu (tikslaus laiko pasakyti negali) važiavo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Jam važiuojant (duomenys neskelbtini) (tikslaus adreso nežino), jam priešais jo vairuojamą automobilį iššoko kitas automobilis (jo valstybinių numerių neįsidėmėjo) ir nenorėdamas kliudyti to automobilio, t. y. siekiant išvengti smūgio atsitrenkė į kelio ženklą šalia pėsčiųjų perėjos. Išsigando bei pagalvojo, kad jam yra atimtos teisės ir gali turėti nemalonumų, nusprendė nekviesti policijos pareigūnų ir išvažiavo iš įvykio vietos. Išlipęs iš automobilio nebuvo. Grįžo namo adresu (duomenys neskelbtini). Išlipęs kažkokių didelių automobilio apgadinimų nepastebėjo. Grįžęs namo, net nežino kodėl, atidarė bute buvusį viskio butelį ir išgėrė pusę butelio (kokios talpos butelis buvo, neprisimena). Visai neužilgo į jo buto duris paskambino policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Nurodo, kad vairavo automobilį „RENAULT CANGOO“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)valstybiniais numeriais), kuris priklauso jo draugui M. (pavardės neatsimena), kuris užsiima (duomenys neskelbtini). Dėl savo elgesio labai galisi. Kodėl vartojo alkoholį po eismo įvykio net pats nežino, matyt iš streso. Nurodo, kad sutiktų ikiteisminį tyrimą užbaigti baudžiamuoju įsakymu (b. l. 113).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. V. nurodė, kad 2021 m. lapkričio 3 d. tarnybą pradėjo nuo 18.00 val. poroje su vyriausiuoju patruliu D. I. Patruliuodami tarnybiniu automobiliu V1749, apie 18.20 val. per radijo ryšį iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad į (duomenys neskelbtini) namo kiemą įvažiavo galimai neblaivus vairuotojas su automobiliu ,,RENAULT KANGOO“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Apie 18.33 val. atvykus minėtu adresu į juos kreipėsi pranešėja J. F., kuri paaiškino, kad važiuodama (duomenys neskelbtini) pamatė, kaip ties prekybos centru „(duomenys neskelbtini)“ automobilis ,,RENAULT KANGOO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į stulpą, ji apgadino ir pasišalino. Važiuodama iš paskos, pranešėja pamatė, kad minėtas automobilis ,,RENAULT“ įsuko į (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) namų kiemus. Kas vairavo automobilį pranešėja nematė. Jiems atvykus kieme pastebėjo stovintį automobilį ,,RENAULT KANGOO“ su (duomenys neskelbtini) Respublikos valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo atrakintas, viduje žmonių nebuvo. Automobilio priekinis bamperis buvo apgadintas. Salone ant vairuotojo sėdynės gulėjo atspausdintas galimybių pasas, priklausantis G. R., gim. (duomenys neskelbtini) m. Naudojantis policijos registrais per CDB buvo nustatyta, kad G. R. gyvena (duomenys neskelbtini). Paskambinus į buto duris, jas atidarė G. R., jis atrodė neblaivus, nes iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas ir judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli. Paprašius jo papasakoti, kas atsitiko, jis teigė, kad jokio automobilio nevairavo, gėrė paskutinį kartą prieš 4 valandas darbe. Paklausus, ką jo galimybių pasas daro automobilio ,,RENAULT KANGOO“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), salone, jis sakė, kad tai yra jo darbinė mašina ir jis su ja važinėja uždaroje teritorijoje. Patikrinus alkoholio kiekio matuokliu 18.52 val. G. R. buvo nustatytas 2.00 promilių girtumas. Pakartotinai 19.18 val. buvo nustatytas 2.07 promilių girtumas (b. l. 65).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta J. F. nurodė, kad 2021 m. lapkričio 3 d., apie 18:15 val., ji važiavo automobiliu ,,BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kartu su vyru E. F. Vyras vairavo automobilį, ji sėdėjo priekinėje keleivio pusėje. Važiavo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Ties namu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), priekyje važiavęs automobilis ,,RENAULT CANGOO“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir atsitrenkė į stulpą (įspėjamąjį kelio ženklą, pėsčiųjų perėją) ir jį apgadino. Minėtas automobilis sustojo, tačiau iš jo niekas neišlipo. Praėjus kelioms minutėms automobilis pradėjo važiuoti atbuline eiga ir išvažiavęs ant važiuojamosios dalies važiavo tiesiai link (duomenys neskelbtini). Taip pasišalino iš įvykio vietos. Jie važiavo šiam automobiliui iš paskos tuo metu apie tai pranešė 112. Kiek asmenų buvo automobilyje, nematė, kas vairavo automobilį nematė. Važiuojant paskui automobilį, šis vinguriavo po važiuojamąją kelio dalį, kelis kartus vos neatsitrenkė į kitus automobilius. Automobilis sustojo (duomenys neskelbtini) g. prie namo Nr. (duomenys neskelbtini). Jie sustojo prie namo nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojo elgesys sukėlė įtarimų, kad vairuotojas galimai neblaivus. Toliau sustoję prie (duomenys neskelbtini) namo laukė atvykstančių policijos pareigūnų. Belaukiant viena nuėjo prie minėto automobilio, tačiau jame jokių asmenų nematė, nes prie pat priėjusi nebuvo. Atvykus policijos pareigūnams nurodė minėto automobilio vietą (b. l. 72).
Apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrimas vaizdo įrašas 2021_1103_184433_001 gautas iš ,,Body“ kameros. Matoma, kaip policijos pareigūnai važiuoja tarnybiniu automobiliu. Pareigūnai užeina į daugiabučio laiptinę, kyla laiptais, skambina į buto duris. Pareigūnas: Sveiki. Vyras: Labas vakaras. Pareigūnas: G.mums reikalingas, kuris čia G. Sveiki G., einam su mumis, prisivairavot ,,biški“. Vyras: Gerai tuoj išeis. Vyras 2: Užsidėsiu batus Pareigūnas. Kur raktai nuo mašinos? Vyras 2: Ką? Pareigūnas: raktai nuo mašinos pas Jus? Vyras 2: kokios? Pareigūnas. Jūsų? Vyras 2: Aš neturiu mašinos. Pareigūnas: O galimybių pasas kur Jūsų? Vyras 2: Telefone, užeikit parodysiu. Pareigūnas: Jus apsirenkit, einam į apačią pasiaiškinti reikia. Čia Jūs pastoviai gyvenat? Vyras 2: Kaip sakot? Pareigūnas: Čionai gyvenat pastoviai? Vyras 2: Taip taip. Čia mano gyvenamoji vieta. Pareigūnas: Kada namo grįžot? Vyras 2: Kaip sakot? Pareigūnas: Namo kada grįžot? Apžiūrimas vaizdo įrašas 2021_1103_184733_002 gautas iš ,,body“ kameros. Vyras: Šiandien. Pareigūnas: Šiandien? kelintą valandą maždaug? Vyras: Prieš kiek aš grįžau? prieš valandą? Vyras 2: Kažkur. Pareigūnas: O kur buvot prieš tai? Vyras: Dirbau. Pareigūnas: Tokiam stovyje? Vyras kažką atsako nesuprantamai. Pareigūnas: Kur dirbai? Vyras: Kaip sakot? Pareigūnas: Kur dirbat? Vyras: UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Pareigūnas: Kur jie randasi? Vyras: (duomenys neskelbtini). Ryte turiu būti darbe. Pareigūnas: Iki ryto išsiblaivysit? Vyras: Jo. Pareigūnas. O prieš kiek laiko alkoholį gėrėt? Vyras: Prieš kažkur 4 valandas. Vyras kalba telefonu. Pareigūnas: Papasakosit. Vyras: Galiu viską papasakoti. Pareigūnas: Tuoj po ,,biški“. Vyras: Ne tai visko aš. Nesuprantamai. Vyras: Negaliu vairuot. Pareigūnas: Dabar tai galėjot. Vyras: Ten draugelis gali vairuoti, brolis gali. Nesuprantamai. Pareigūnas 2: Pučiam kaip balioną. Ne ne paimkit į burną.. dar dar biški.. gerai. Apžiūrimas vaizdo įrašas 2021_1103_185032_003 gautas iš ,,body“ kameros. Pareigūnas: Dokumento neturit su savim? Vyras: Namie turiu. Pareigūnas: Dvi promilės lygiai. Vyras: Namie turiu čia neturiu. Pareigūnas: Dokumentą? Vyras: Galiu atnešt. Pareigūnas: Nereikia. Vyksta tyrimui nereikšmingas pokalbis tarp pareigūnų. Pokalbio tarp pareigūno ir vyriškio nesigirdi (tik fragmentais) (b. l. 76-78).
Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021m. lapkričio 3 d. iš Vilniaus OVS budėtojo gavo pranešimą, kad į (duomenys neskelbtini), namo kiemą įvažiavo galimai neblaivus vairuotojas su automobiliu ,,RENAULT KANGOO“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Atvykus minėtu adresu į juos kreipėsi pranešėja, J. F., kuri paaiškino, kad važiuojant (duomenys neskelbtini) ties PC ,,(duomenys neskelbtini)” pamatė, kad automobilis ,,RENAULT KANGOO“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į kelio ženklą ,,pėsčiųjų perėja”, jį apgadino ir pasišalino. Važiuojant iš paskos, pranešėja pamatė, kad automobilis ,,RENAULT“ pasuko į (duomenys neskelbtini), namų kiemus. Kas vairavo automobilį, pranešėja nematė. Jiems atvykus, pastebėjo stovintį automobilį ,,RENAULT KANGOO“ su (duomenys neskelbtini) valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo atrakintas, viduje nieko nebuvo. Automobilio priekinis bamperis buvo apgadintas. Salone ant vairuotojo sėdynės rado atspausdintą galimybių pasą, G. R., vardu. Per CDB buvo nustatyta, kad G. R. gyvena (duomenys neskelbtini). Paskambinus į buto duris, jas atidarė G. R., jis atrodė neblaivus. Paprašius papasakoti, kas atsitiko, jis teigė, kad jokio automobilio nevairavo, gėrė paskutinį kartą prieš 4 valandas darbe. Paklausus ką jo galimybių pasas daro automobilio salone, jis sakė, kad tai darbinė mašina ir jis su ja važinėja uždaroje teritorijoje. Patikrinus G. R. alkoholio kiekio matuokliu 18.52 val. buvo nustatytas 2.00 promilių girtumas. Pakartotinai 19.18 val. buvo nustatytas 2.07 promilių girtumas (b. l. 12).
Šalies argumentai
J. F. pareiškime nurodyta, kad 2021 m. lapkričio 3 d., apie 18.15 val., važiuojant (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) namu, priekyje važiuojantis automobilis ,,RENAULT CANGOO“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir atsitrenkė į stulpą (įspėjamasis kelio ženklas ,,pėsčiųjų perėja“) ir jį apgadino. Minėtas automobilis sustojo, vairuotojas liko sėdėti automobilyje, po kelių minučių automobilis pradėjo važiuoti atbuline eiga ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Jie važiavo iš paskos, apie įvykį informavo bendrąjį pagalbos centrą. Važiuojant paskui automobilį, automobilis vinguriavo po važiuojamąją kelio dalį, kelis kartus vos neatsitrenkė į kitus automobilius. Galiausiai automobilis atvyko adresu (duomenys neskelbtini). Jiems minėto automobilio vairuotojas kėlė įtarimų, jog yra neblaivus (b. l. 13).
Iš neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio Nr. ARKA0026 kvito duomenų matyti, kad 2021 m. lapkričio 3 d. pirmu patikrinimu 18.52 val. G. R. nustatytas 2,00 prom. girtumas, 19.18 val., antru pūtimu nustatytas 2,07 prom. girtumas (b. l. 14-17).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas automobilis ,,RENAULT KONGOO“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Nustatyti daugybiniai išoriniai kėbulo apgadinimai, taip pat apgadintas priekinis bamperis (b. l. 18-33).
VšĮ ,,EMPRREKIS“ duomenimis nustatyta, kad vidutinė automobilio ,,RENAUT CANGOO“ rinkos kaina su PVM yra 1740 Eur. (b. l. 37).
Iš pirkimo - pardavimo sutarties matyti, kad 2021 m. sausio 25 d. automobilį ,,Renault Kongoo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nusipirko UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (b. l. 38-42).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai
BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Iš BK 2811 straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad ši nusikalstama veika gali būti padaroma trimis alternatyviais veiksmais, t. y.: 1) vairavus transporto priemonę arba mokius praktinio vairavimo, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; 2) vengus neblaivumo patikrinimo, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3) vartojus alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi atsakomybei kilti pakanka, kad būtų atliktas bet kuris vienas aukščiau paminėtas veiksmas.
KET 221 punkte numatyta, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti.
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo G. R. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.
Kaltinamasis G. R. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. lapkričio 3 d. vakaro metu važiavo namo adresu (duomenys neskelbtini). Jam važiuojant (duomenys neskelbtini), jam priešais jo vairuojamą automobilį iššoko kitas automobilis ir siekiant išvengti smūgio atsitrenkė į kelio ženklą šalia pėsčiųjų perėjos. Išsigando bei pagalvojo, kad jam yra atimtos teisės ir kad gali turėti nemalonumų, nusprendė nekviesti policijos pareigūnų ir išvažiavo iš įvykio vietos. Grįžęs namo, net nežino kodėl, atidarė bute buvusį viskio butelį ir išgėrė pusę butelio. Be paties kaltinamojo prisipažinimo, G. R. kaltę įrodo ir liudytojų parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio kvitų duomenys bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.
Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes teismas konstatuoja, kad kaltinamojo G. R. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu G. R. pareiškė, kad sutinka su bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 123,124).
Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Dėl skirtinos bausmės
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas). Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad nustatyta G. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius G. R. apibūdinančius duomenis – vieną kartą teistas (b. l. 107-109), administracine tvarka baustas (b. l. 92-106), dirbantis (b. l. 89-91). Nors kaltinamasis apklausos metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ligoninėje buvo prieš (duomenys neskelbtini) mėnesio, tačiau duomenų apie gydymą Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje ar VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra.
Teismas atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – baudą. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkaus nusikaltimo padarymą gali būti skiriama nuo 50 MGL iki 2 000 MGL dydžio bauda. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 120 MGL dydžio bauda šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga bausmė.
Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.
BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis (BK 68 straipsnio 2 dalis).
Pagal teismų praktiką BK 67 ir 68 straipsniuose esančios teisės normos nesieja uždraudimo asmeniui naudotis specialia teise su tuo, ar jis turėjo teisę vairuoti automobilį. Neturint teisės vairuoti transporto priemones faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti tam tikram laikui turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti suteikiama tik tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).
Kaltinamasis G. R. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti transporto priemonę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, jog kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vairavo transporto priemonę miesto teritorijoje, sukėlė eismo įvykį ir pasišalino, iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį po ko jam nustatytas 2,00 prom. girtumo laipsnis. Taigi jis padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui galimybę toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2021 m. lapkričio 8 d. (b. l. 118-119).
Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo G. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir konfiskuoti automobilio ,,RENAUT CANGOO“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1740 Eur iš kaltinamojo valstybės naudai.
Kaltinamojo įvykio metu vairuoto automobilio ,,RENAUT CANGOO“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bylos duomenimis, valdytojas – savininkas yra UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 38-42). Vadovaujantis BK 72 straipsniu, šis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kadangi minėtas automobilis priklauso trečiajam asmeniui, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, automobilio vertę atitinkanti pinigų suma yra konfiskuotina iš kaltinamojo valstybės naudai. Iš byloje esančio VšĮ „Emprekis“ išrašo matyti, kad automobilio ,,RENAUT CANGOO“, kaina Lietuvoje su PVM 1740 Eur. Pažymėtina, kad konfiskuotino turto vertė turi būti skaičiuojama su PMV (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020), todėl iš G. R. konfiskuotina automobilio ,,RENAUT CANGOO“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 1740 Eur.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – specialios teisės sustabdymas (b. l. 118-119) –paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus panaikinama.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 116-117) –paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus panaikinama.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
G. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 120 MGL dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 80 MGL (4000 Eur) (keturių tūkstančių eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, G. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. lapkričio 8 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3, 5 dalimis, iš G. R. išieškoti automobilio ,,RENAUT CANGOO“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1740 Eur ( vieną tūkstantį septynis šimtus keturiasdešimt eurų) valstybės naudai.
G. R. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialios teisės sustabdymą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
1. Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, AB bankas Luminor (buvęs DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, AB bankas Luminor (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.