Kauno apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarimo A. K. (A.) administracinių teisės pažeidimų byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 187 straipsnio 1 ir 2 dalis bei vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi jam paskirta galutinė nuobauda – 144 Eur bauda už tai, kad 2016 m. spalio 20 d., apie 4.32 val., adresu (duomenys neskelbtini), esančiuose „(duomenys neskelbtini)“, būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,24 promilių girtumas, vyriausiuosius patrulius A. Š. bei E. R. iškeikė necenzūriniais žodžiais, neleido iš įvykio vietos išvesti kitą sulaikytą pilietį, užstodamas išėjimą iš kambario, nereagavo į teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus nutraukti neteisėtus veiksmus, netrukdyti, o bandant asmenį patraukti į šoną, griebė pareigūnui už rankos ir ėmė stumdytis. Prieš sodinant A. K. į tarnybinį automobilį, neleido atlikti dalinės apžiūros, muistėsi, stumdėsi kūnu, bandė ištrūkti. Tokiais veiksmais įžeidė pareigūnų garbę ir orumą, nevykdė jų teisėtų reikalavimų, pasipriešino sulaikymo metu ir pažeidė nustatytą valdymo tvarką.A. A. apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarimą panaikinti.Skunde nurodo, jog jis į teismo posėdį pirmosios instancijos teisme nebuvo kviečiamas, negavo jokio pranešimo, nebuvo iškviesti ir policijos pareigūnai, kurie jo atžvilgiu ėmėsi aiškiai per daug iniciatyvos ir viršijo savo įgaliojimus. Apeliantas nurodo, jog jis žinojo visas jam gresiančias pasekmes, nes buvo paleistas lygtinai su intensyvia priežiūra ir buvo prižiūrimas Kauno probacijos skyriaus, nes dėvėjo apykoję, todėl nebuvo jam tikslo siekti pakenkti sau ir nesilaikyti „(duomenys neskelbtini)“ galiojančios tvarkos bei vidaus tvarkos taisyklių, vartoti alkoholinius gėrimus, nepaklusti policijos pareigūnams. Apeliantas, įvertinęs bylos duomenų visumą, mano, kad vyrauja neteisėtumas. Apeliantui buvo siunčiami dokumentai ne į tą vietą kurioje jis gyveno, taip pat jam nebuvo sudaryta galimybė išsakyti teismui savo poziciją apie tos dienos įvykių visumą, kaip policijos pareigūnai aiškiai viršijo savo įgaliojimus, kokiu būdu klastojo alkotesterio duomenis, nes apeliantas net nepūtė į alkotesterio matuoklį, o gavosi, jog jis neblaivus. Apeliantas aiškiai matė pareigūnų savivalę ir galimai neteisėtus jų veiksmus kitų asmenų, gyvenančių bendruomenėje, atžvilgiu. Buvo atvykę ir medikai, kurie paliudytų visa tai.Skunde nurodo, kad apylinkės teismo teisėja vienasmeniškai išnagrinėjo bylą ir vadovavosi bylos rašytine medžiaga, tačiau liudytojų nekvietė, kad būtų priimtas objektyvus ir teisingas nutarimas, kuris yra neteisėtas, netinkamai suformuluotas bei neatitinkantis faktinių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje A. A. savo apeliacinį skundą palaikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.A. A. nubaustas pagal ATPK 187 straipsnio 1 ir 2 dalis, kadangi 2016 m. spalio 20 d., apie 4.32 val., adresu (duomenys neskelbtini), esančiuose „(duomenys neskelbtini)“, būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,24 promilių girtumas, vyriausiuosius patrulius A. Š. bei E. R. iškeikė necenzūriniais žodžiais, neleido iš įvykio vietos išvesti kitą sulaikytą pilietį, užstodamas išėjimą iš kambario, nereagavo į teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus nutraukti neteisėtus veiksmus, netrukdyti, o bandant asmenį patraukti į šoną, griebė pareigūnui už rankos ir ėmė stumdytis. Prieš sodinant A. K. į tarnybinį automobilį, neleido atlikti dalinės apžiūros, muistėsi, stumdėsi kūnu, bandė ištrūkti. Tokiais savo veiksmais apeliantas įžeidė pareigūnų garbę ir orumą, nevykdė jų teisėtų reikalavimų ir pasipriešino sulaikymo metu. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą A. A. buvo pranešta, bet jam neatvykus ir nepateikus prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, teismas administracinių teisės pažeidimų bylą išnagrinėjo ir nustatė, jog A. K. (dabartinė pavardė A.) kaltę, padarius ATPK 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse teisės pažeidimus įrodo byloje esanti medžiaga, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolas, tarnybiniai pranešimai, administracinio sulaikymo protokolas, pristatyto asmens testo alkoholiui protokolas, kur A. K. nustatytas 1,24 promilės girtumas, patikros sertifikato kopija ir kita bylos medžiaga, apylinkės teismas nurodytus dokumentus analizavo ir įvertino juos siejant į vieną visumą, kur padaryta teisinė išvada, jog administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotas kaltinimas įrodytas ir kaltininkas baustinas.Apeliantas kelia abejones dėl teismo atlikto surinktų įrodymų vertinimo ir mano, jog teismas nebuvo aktyvus, kadangi į bylos nagrinėjimą nekvietė proceso šalių, taip užkirto jo teisę tinkamai apsiginti ir priėmė neobjektyvų, ir neteisingą sprendimą.Analizuojant pateikto skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas, siekiant tinkamai įgyvendinti ATPK 272 straipsnio nuostatas bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės į teisingą bylos nagrinėjimo procesą, surengė žodinį apeliacinio skundo nagrinėjimą ir užtikrino apeliantui teisę duoti paaiškinimus dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų teisme. Apeliantas teismui paaiškino, jog 2016 m. spalio 20 d. gyveno labdaros fondo „(duomenys neskelbtini)“ name, išgirdo triukšmą gretimose patalpose ir atėjęs pamatė stovinčias medicinos seseles, kurios matė įvykį. Apeliantas matė, kad pareigūnai viršijo savo įgaliojimus kambaryje, nes laužė rankas D. L., kuris jiems nesipriešino ir jį spardė, nors D. L. buvo beveik be sąmonės, daug išgėręs. Apeliantas pareigūnus filmavo savo telefonu, o tai jiems nepatiko. Tvirtina, kad buvo tuo metu blaivas. Pareigūnai liepė jam atsistoti prie sienos, jis atsistojo, nesipriešino. Paklausė už ką pareigūnai A. A. suima, jam buvo atsakyta, už tai, kad priešinasi policijos pareigūnams. A. A. išvedė į lauką, ant žemės užlaužė rankas, liepė ištraukti iš kišenės telefoną ir ištrinti filmuotą medžiagą. Buvo jam suduota policijos pareigūno batu per sprandą. Pareigūnai pamatė, kad A. A. nešioja apyrankę ant kojos, tuomet ir pasakė, kad dabar tai jam padarys. Kai nuvežė jį į policijos komisariatą liepė pūsti, bet jis nepūtė, nes jam padavė ne naują vamzdelį. Gerai pamena, kad buvo visiškai blaivas, o iš kur nustatė 1,24 promilės jo girtumo turėtų pasakyti pareigūnai. Savo katės A. A. nepripažįsta.Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytoju policijos pareigūnas E. R. 2016 m. spalio 20, įvykio neatsiminė, teisėjas perskaitė jo tarnybinį pranešimą (b. l. 3), kurį liudytojas patvirtino. Nurodė, jog perteklinės jėgos nebuvo panaudota, nes apeliantas užstojo savo kūnu praėjimą ir trukdė dirbti, todėl turėjo teisę panaudoti fizinę jėgą, nors prieš tai buvo 2 kartus įspėtas. A. A. nuvežė į Kauno apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyrių ir ten turėjo tikrinti jo blaivumą. Nurodė, kad jei tarnybiniame pranešime nurodyta, kad alkoholio kvapas buvo, tuomet jis ir buvo. Liudytojas negalėjo prisiminti ar buvo užlaužė A. A. rankas ir liepė ištrinti vaizdo medžiagą. Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas A. Š. nurodė, jog 2016 m. spalio 20 d. buvo gautas iškvietimas į bendruomenės „(duomenys neskelbtini)“ namus, tačiau konkrečių aplinkybių nepamena, todėl buvo perskaitytas ir jo tarnybinis pranešimas (b. l. 4), kurį liudytojas patvirtino. Papildomai nurodė, kad D. L. turėjo sulaikyti, jis priešinosi ir įvyko grumtynės kambaryje, liudytojo tarnybinė liemenė buvo iškruvinta. Kambaryje buvo 2 asmenys, vienas kruvinas, kurį norėjo apklausti ir vienas agresyvus pilietis. Paskui pribėgo A. A.. Viskas buvo, kaip nurodyta tarnybiniame pranešime. Jam uždėjo antrankius, nes jis nevykdė teisėtų reikalavimų, pareigūnai turėjo išvesti sulaikytą asmenį ir A. A. jiems užstojo kelią. Ne vieną kartą jis buvo perspėtas, kad pasitrauktų. Jis sakė niekur nesitrauks ir draugas nebus išvestas. Jo blaivumą turėjo nustatyti Kauno apskrities VPK OVS patalpose. Liudytojas patvirtino, kad jis A. A. girtumo nenustatinėjo, bet jis atrodė akivaizdžiai neblaivus.Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas R. A. teismui paaiškino, jog administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį matęs ne kartą, įvykio dieną apeliantas ir kitas asmuo buvo atvežtas į Operatyvaus valdymo skyrių už pasipriešinimą ir pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą, galimai pas apeliantą ant kojos buvo sekimo įrenginys, buvo patikrintas jų blaivumas, surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai ir paleisti. Asmenys atrodė neblaivūs, agresyvūs, o 1,24 promilės A. A. girtumas nustatytas alkotesterio pagalba.Taip pat teisme buvo apklaustas ir liudytojas G. B., kuris dirba Kauno apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus vyr. postiniu, paaiškino, jog įvykio nelabai pamena, tačiau neneigė, jog jis įrašė vardą ir pavardę bei anketinius duomenis, promilių pats koreguoti negali. Prieš matuojant blaivumą duodami šiaudeliai, o ne antgaliai, jie kiekvienas atskirai būna įvilkti į plėvelę. Jei A. A. nebūtų pūtęs į alkotesterį, tai nebūtų galima pildyti pristatyto asmens testo alkoholiui protokolo, jis būtų vežamas į gydymo įstaigą ir vis tiek būtų tam tikri duomenys dėl asmens blaivumo. ATPK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasipriešinimą policijos, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnui ar policijos rėmėjui, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, o to paties straipsnio 2 dalį – už policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento, valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu. Šių normų paskirtis yra sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas, saugoti jų garbę ir orumą. Vertinant ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinės teisės pažeidimą, svarbu nustatyti pasakytų žodžių prasmę, t. y. ar jie buvo nukreipti asmeniškai į pareigūnus, siekiant juos įžeisti, pažeminti jų orumą. Kaip matyti, vyriausiąjį patrulį A. Š. bei E. R. apeliantas iškeikė necenzūriniais žodžiais, kurie nurodyti pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, jo elgesys buvo neteisėtas ir pareigūnams pareikalavus jį nutraukti, apeliantas nepakluso, trukdė policijos pareigūnams išvesti sulaikytą asmenį, norint jį patraukti nuo išėjimo durų, jis pradėjo stumdytis, griebė pareigūnui už rankos ir todėl jo veiksmai teisingai inkriminuoti ATPK 187 straipsnio 2 dalies prasme. Be to, nepaneigtos ir faktinės aplinkybės, kurias patvirtina bylos rašytinė medžiaga betarpiškai įvertinant ją teismo posėdžio metu ne tik pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinės instancijos teisme, liudytojų parodymai, kur nepaklusus policijos pareigūnų nurodytiems teisėtiems reikalavimams nutraukti savo veiksmus, prieš sodinant į policijos tarnybinį automobilį, A. A. neleido atlikti jo dalinės asmens apžiūros, muistėsi, stumdėsi kūnu, bandė ištrūkti ir tokiu būdu priešinosi sulaikymo metu. Sulaikymo pagrindo teisėtumas pagrįstas, todėl apelianto atlikti veiksmai, kurių metu buvo trukdoma policijos pareigūnams atlikti savo įstatymo numatytas tarnybines pareigas, laikytini teisingai inkriminuoti ir pagrįsti bylos ištirta objektyvia medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundą žodinio proceso tvarka ir atlikęs įrodymų tyrimą konstatuoja, kad skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas ATPK prasme. Kauno apylinkės teismo išvados pagrįstos byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei surinktais įrodymais. Abejoti tokiu apylinkės teismo sprendimu, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas neturi teisinio pagrindo. Ginčijamas atliktas teismo įrodymų vertinimas neprieštarauja administracinių teisės pažeidimų kodekso normoms, kurios galiojo bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme. Analizuotinu atveju aukštesnysis teismas, išklausius administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus bei liudytojų parodymus, kur liudytojai neneigė savo tarnybiniuose pranešimuose nurodytų aplinkybių nagrinėjamo aspektu, o tai, kad teismo posėdyje detalių ir konkrečių aplinkybių neprisiminė, vertintina kaip natūralus procesas, kadangi nuo įvykio iki teismo posėdžio praėjo daugiau kaip 7 mėnesiai. Taigi, abejoti bylos rašytine medžiaga bei faktines aplinkybes patvirtinančiais duomenimis pagrindo nėra, šios aplinkybės nepaneigtos ir apeliacinės instancijos teisme, o tai, kad apeliantas įvykio situaciją vertina kitaip nei teismas, nėra pagrindo abejoti priimto nutarimo pagrįstumu ir teisėtumu. Iš bylos medžiagos ir liudytojų paaiškinimų nenustatyti pareigūnų atliktų veiksmų įgaliojimų neatitikimai įstatymo nuostatoms, konkrečių aplinkybių ir jas patvirtinančių dokumentų byloje nepateikta, jų nenurodė ir apeliantas, nurodytų klastojimo faktų tiriant bylos medžiaga bei betarpiškai aiškinantis aplinkybes dėl proceso eigos ir veiksmų, tikrinant tiek apelianto, tiek asmenų atžvilgiu blaivumą, nenustatyta. Nurodytos aplinkybės, jog visą situaciją matė ir medikai, medicinos seselės, tačiau apklausus liudytojus teisme, prašymo kviesti minėtas liudytojas, kurios įvykio dieną buvo bendruomenės namuose, apeliantas neišreiškė. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai ir teiginiai dėl apelianto blaivumo prieštarauja objektyviai bylos medžiagai, kuri išsamiai ir visapusiškai ištirta, todėl aukštesnysis teismas konstatuoja apeliacinio skundo nepagrįstumą.Pažymėtina, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas, todėl šiame kontekste aukštesnysis teismas nurodo, jog dar kartą ištyrus ir įvertinus faktines aplinkybes dėl ATPK 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų pažeidimų, apelianto neteisėti veiksmai įrodyti ir nepaneigti, todėl manytina, jog jis nubaustas tinkamai pritaikius administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatas ir tinkamai individualizavus nuobaudos skyrimą skundžiamo nutarimo priėmimo proceso metu, galiojant ATPK normoms. Nors A. A. teisės pažeidimus padarė dar galiojant ATPK, tačiau Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (galiojanti redakcija, 2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) 3 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šią įstatymo nuostatą, A. A. padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje prilygina ANK 506 straipsnio 4 daliai bei 508 straipsniui, tačiau pagal ATPK 187 straipsnio 1 dalį, kuri numato pasipriešinimo policijos pareigūnams nuostatas, naujasis ANK už tokius veiksmus administracinės atsakomybės nenumato. Atsižvelgiant į tai, kad ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyti veiksmai atitinka ANK 506 straipsnio 4 dalies ir 508 straipsnio nuostatas, administracinės atsakomybės dydis (sankcija) išlieka tas pats, t. y. ANK administracinė atsakomybė tokia pati kaip ir ATPK, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalimi, A. A. padarytas pažeidimas pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį neperkvalifikuojamas. Dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187 straipsnio 1 dalyje, aukštesnysis teismas nurodo, jog kaip minėta, ANK administracinės atsakomybės už pasipriešinimą policijos pareigūnams nenumato, todėl perkvalifikuojant šį teisės pažeidimą pagal galiojantį ANK vadovaujamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, ir administracinė teisena šioje dalyje nutrauktina, nes panaikintas administracinę atsakomybę nustatantis aktas (ANK 591 straipsnio 6 punktas). Esant šioms aplinkybėms skundžiamas nutarimas panaikintas ir dalyje dėl ATPK 33 straipsnio 2 dalies nuostatų, kadangi išnyko pagrindas šios normos taikymui. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarimas dalyje dėl ATPK 187 straipsnio 1 dalies, panaikintinas, nes panaikintas administracinę atsakomybę nustatantis aktas ir administracinė teisena šioje dalyje nutrauktina (ANK 591 straipsnio 6 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 6 punktu, 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 654 straipsniu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarimą dalyje dėl ATPK 187 straipsnio 1 dalies (įstatymo redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo teiseną nutraukti, nes panaikintas administracinę atsakomybę nustatantis aktas.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarimo dalį, kuria pritaikius ATPK 33 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė nuobauda 144 Eur bauda, skiriant nuobaudos sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose.

Kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarimo nekeisti.

Šis Kauno apygardos teismo nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.