Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2019-06-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1657-836/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-06-12
Bylos Nr.
1-1657-836/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-09317-2019-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Henryta Gerdvilė
Nukentėjusysis
V. K.
Kaltinamasis
J. P.
Advokatai
Rima Šmigelskytė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1657-836/2019Proceso Nr. 1-01-1-09317-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 1.1.3.2; 1.1.8.12; 1.1.8.11; 1.1.9.9; 1.1.9.10.;1.1.10.1;1.1.7.2.5;2.1.10.1;2.3.6.4.2.; (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 12 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė,sekretoriaujant Reginai Leonavičienei, dalyvaujant:prokurorui Nerijui Gružauskui,nukentėjusiajai V. K.,kaltinamajam J. P., jo gynėjai advokatei Rimai Šmigelskytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2017 m. kovo 31 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 40 straipsnio 2 dalį (2 veikos) - laisvės apribojimu 1 metams.

2) 2018 m. gegužės 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos) - 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 6 p., 10 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti elgesio pataisos programoje, bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. P. 2019 m. kovo 3 d. apie 19.00 val., bute esančiame (duomenys neskelbtini) konflikto metu, savo buvusiai sugyventinei - V. K. tyčia sugriebė už kairės rankos ir ją stipriai suspaudęs laikė ir spyrė į dešinę koją, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą bei padarė kraujosruvas kairės alkūnės srityje kairiame dilbyję, kraujosruvas dešinėje šlaunyje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, jis 2019 m. kovo 5 d. apie 19.00 val., bute esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu su savo buvusiai sugyventinei - V. K. tyčia sugriebė už dešinės rankos, ją stipriai suspaudęs tampė, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą bei padarė kraujosruvas dešiniajame dilbyje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis J. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. kovo 3 d. apie 19.00 val., bute esančiame (duomenys neskelbtini)., tarp jo su V. kilo žodinis konfliktas dėl jos per daug vartojamo alkoholio, griebė už rankos, spaudė nestipriai, bet jai labai mažai reikia ir spyrė į dešinę koją. 2019 kovo 5 d., apie 19.00 val. atvažiavo pas nukentėjusiąją į namus, adresu (duomenys neskelbtini)., ji buvo išgėrusi, vėl įvyko žodinis konfliktas, jo metu sugriebė nukentėjusiajai už dešinės rankos. 12 metų gyveno kartu kaip sugyventiniai, nuo 2018 m. kovo ar balandžio mėn. kartu nebegyvena, neveda bendro ūkio. Nukentėjusiosios atsiprašė, savo poelgį vertina blogai, gailisi. Nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvena iš pašalpos, neįgalumas nenustatytas, bet vartoja vaistus, lankosi pas gydytojus.

Kaltinamajam pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme Lietuvos Respublikos BPK 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais:

Pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, nurodyta, kad 2019-03-06 apie 00.05 val., (duomenys neskelbtini)., esančio buto svetainėje, J. P., stumdė, tampė už rankų savo buvusią neblaivią, nustatytas 2,41 promilių girtumas, sugyventinę V. K., dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Taip pat 2019-03-03 apie 19 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini)., J. P. už rankų sugriebęs tampė savo buvusią sugyventinę V. K., dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas ir liko kraujosruvos, bei spyrė į dešinę koją, dėl ko V. K. juto fizinį skausmą ir ant šlaunies vidinės pusės liko kraujosruva. J. P. pasišalino, jis ieškomas. V. K. medikų pagalbos atsisakė ( b. l. 1-2)

2019 m. kovo 6 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo pagal BK 140 str. 2 d. Tyrimas pradėtas pagal tarnybinį pranešimą apie tai, kad 2019-03-06 apie 00.05 val., (duomenys neskelbtini)., esančio buto svetainėje, J. P., stumdė, tampė už rankų savo buvusią neblaivią, nustatytas 2,41 promilių girtumas, sugyventinę V. K., dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Taip pat 2019-03-03 apie 19 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini)., J. P. už rankų sugriebęs tampė savo buvusią sugyventinę V. K., dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas ir liko kraujosruvos, bei spyrė į dešinę koją, dėl ko V. K. juto fizinį skausmą ir ant šlaunies vidinės pusės liko kraujosruva. (b. l. 1-13, 14-15).

2019 m. kovo 6 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad iškvietimo metu ant V. K. rankų buvo kraujosruva (mėlynė). Nukentėjusioji paaiškino, jog atvykęs jos buvęs sugyventinis nenorėjo išeiti, ją pastūmė sukeldamas fizinį skausmą, taip pat sugriebęs už rankos ją stipriai spaudė, dėl ko ji juto fizinį skausmą (b. l. 16-19).

2019 m. kovo 6 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Kambaryje jokių grumtynių pėdsakų nepastebėta, butas buvo tvarkingas. Jokių pėdsakų tinkamų fiksavimui nerasta, niekas nepaimta. Įvykio vietos apžiūros metu buvo filmuojama ir apie įvykį pasakojanti nukentėjusioji (b. l. 20-26).

2019 m balandžio 24 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas CD laikmenoje iš 2019-03-06 įvykio vietos apžiūros. Pirmajame vaizdo įraše moteris teigia, kad ją stumdė, ir ji jautė fizinį skausmą, nežino, ar po kiek laiko matysis sužalojimai, antrajame įraše ji nurodo, kad 2019-03-06 ją stumdė, juto fizinį skausmą, dar prieš kelias dienas ją stumdė ir laužė rankas bei parodo jas, jų riešus, kur priartinus kamerą, matyti moters rankos ir kraujosruvos ant dešinės rankos, truputėlį aukščiau riešo. Trečiame vaizdo įraše moteris rodo rankų riešus ant abiejų rankų, virš riešų dilbio srityje matosi kraujosruvos. Moteris parodo dešinę šlaunį, ant kurios matosi tamsiai mėlynos spalvos kraujosruvos, ir teigia, kad jai spyrė. Ketvirtajame vaizdo įraše užfiksuota kraujosruva ant dešinės kojos šlaunies srityje. Ji yra nuo spyrimo. Buvęs sugyventinis spyrė. Vaizdo įraše moteris teigia, kad jau metus laiko negyvena kartu su buvusiu sugyventiniu ir kad neveda bendro ūkio (b. l. 27-32).

Nukentėjusioji V. K. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su J. P. gyveno apie 12 metų, adresu (duomenys neskelbtini)., vedė bendrą ūkį, tačiau nuo 2018-04-16, kai jis prieš ją smurtavo, ji išėjo iš jo namų ir nuo to laiko gyvena atskirai. Jau apie metus ji gyvena pas savo tėvus adresu (duomenys neskelbtini). Ji su buvusiu sugyventiniu matosi retai, bendro ūkio su juo neveda, stengiasi su juo nebendrauti, bet 2019-03-03 jis, susisiekęs su ja telefonu, pasikvietė į svečius ir jai sutikus, atvažiavo jos pasiimti. Apie 11 val. ji nuvažiavo pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Alkoholio nevartojo nei ji, nei J.. Apie 19 val. tarp jos ir J. P. įvyko žodinis konfliktas, ir ji supykusi norėjo išeiti iš jo namų, tačiau jis užrakino duris ir norėdamas ją sulaikyti, griebė jai už rankos, regis, pradžioje už kairės rankos ir ją stipriai suspaudė, kad ji neišeitų, ir spyrė jai į dešinės kojos šlaunies dalį, jai suskaudo. Tada ji jam pasakė, kad skauda, tada jis paleido, tačiau įkalbino pasilikti pas jį namuose, ji ir pasiliko jo namuose. Tačiau iš ryto J. dar miegant ji išėjo iš jo namų ir tikrai manė daugiau su juo nebedrausianti. Grįžus namo, jis skambinėjo telefonu. Dėl šio įvykio ji policijos pareigūnų nekvietė. Tačiau 2019-03-05 apie 19 val. ji grįžo iš renginio, namuose adresu (duomenys neskelbtini)., ji buvo viena, kadangi mama buvo ligoninėje. Ji buvo truputį vartojusi alkoholio, 19 val. išgirdo skambutį į duris, pažiūrėjo pro skylutę, buvo tamsu, bet pagalvojo, kad atėjo kaimynė pasiteirauti apie renginį, tačiau atidarius duris, pamatė, kad tarpduryje buvęs sugyventinis J. skubiai įėjo į jos namus ir pradėjo sakyti, jog yra susirūpinęs jos sveikata, kadangi ji neatsakė į jo skambučius. Jis užėjo į namus ir kambaryje kalbėjosi. Ji jam aiškino, kad jis pas ją būti negalintis, ji su juo tikrai nebeketina gyventi. Taigi jis, supykęs kambaryje, svetainėje sugriebė jai už dešinės rankos ir patampė, tačiau ji jį pastūmė, ir jis išlėkė pro buto duris supykęs. Ji tada greitai užsirakino duris sudėjo jo bute buvusius daiktus ir per balkoną, kadangi gyvena pirmajame aukšte, padėjo viską į lauką. Jis tuomet pribėgo prie durų, tačiau jo nebeleido. Tuomet ji išsikvietė policijos pareigūnus. Ji tikrai pati buvo neblaivi tą vakarą, bet ir jos buvęs sugyventinis buvo neblaivus. Ji tikrai jokio pareiškimo jo atžvilgiu nerašys, jie negyvena kartu jau metus, ji buvo 2019-03-05 pati neblaivi ir tiesiog perlenkė lazdą, paskambindama policijos pareigūnams. Ji tikrai su juo jau jokių santykių nepalaiko ir tikrai nebe palaikys, daugiau su juo tikrai į susitikimus neis ir jam durų neatidarys. Taip pat neketina bendrauti su juo ir telefonu. Šiuo metu ji J. P. jokių pretenzijų neturi, prašo ją nukentėjusiąja nepripažinti (b. l. 41-44).

Specialisto išvadoje Nr. G630/2019(02) nurodyta, kad V. K. nustatyta: kraujosruvos dešiniajame dilbyje, kraujosruvos kairės alkūnės srityje kairiame dilbyje, kraujosruvas dešinėje šlaunyje. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytomis aplinkybėmis (data, laikas - aplinkybių dalis). Sužalojimai padaryti buku (-ais) daiktu (-ais). Sužalojimai galėjo būti patirti dėl nemažiau kaip penkių trauminių poveikių. Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Skausmas neobjektyvus nusiskundimas, jo sukėlimas priklauso nuo įvairių faktorių. Dėl anksčiau išvardintų priežasčių nustatyti, ar buvo sukeltas fizinis skausmas, neįmanoma (b. l.50-51).)

Policijos suvestiniu išrašas, kuriame nurodyta, kad 2019-03-06, 00.20 val. Į bendrąjį pagalbos centrą skambino V. K., nurodydama, kad buvęs sugyventinis stumdėsi ir puolė pranešėją (b. l. 52-56).

Liudytoja J. V. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK reagavimo skyriaus vyresniąja tyrėja. 2019-03-06, 00.20 val. buvo gautas iškvietimas vykti adresu (duomenys neskelbtini). kur pranešime buvo nurodyta, kad buvęs sugyventinis stumdėsi ir puolė pranešėją. Taip pat buvo nurodyta, kad sugyventinis yra laiptinėje laužiasi į butą. Nuvykus minėtu adresu pranešėjos minėto sugyventinio laiptinėje nebuvo. Užėjus į butą pasitiko pranešėja - V. K., pastaroji buvo neblaivi, tačiau tikrai nurodė, kad ją stumdė ir tampė už rankų buvęs sugyventinis J. P.. Taip pat dar nurodė, kad čia ne pirmą kartą jis taip elgiasi, prieš kelias dienas 2019-03-03 jai būnant pas J. P. adresu (duomenys neskelbtini). ją taip pat tampė už rankų ir įspyrė į dešinę koją. Pranešėja buvo susijaudinusi ir teigė abiem atvejais jautusi fizinį skausmą, taip akivaizdžiai jai parodė, kad ant rankų buvo kraujosruvos, sakė, kad ir ant kojos liko kraujosruva. Tai turi būti užfiksuota ir vaizdo įraše, nes tikrai pamena, kad jos žodžius ji filmavo (b. l. 59-62).

BPC Klaipėdos skyriaus pažymoje nurodyta, kad BPC 2019-03-06 0.17 val. ir 0.45 val. informacinėje sistemoje užfiksuoti pranešėjos pranešimai iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini)dėl smurto artimoje aplinkoje adresu (duomenys neskelbtini). (b. l. 65). Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas BPC pateiktas garso įrašas (iškvietimo pas V. K.), jame V. K. skambino labai susijaudinusi, balse jaučiasi nerimas, sakė, kad ją puola sugyventinis. Jis ją stumdė, todėl ji išmetė jį pro duris (b. l. 66-69).

Byloje yra iškvietimų duomenys apie tai, kad ir ankščiau V. K. yra kvietusi pagalbą dėl savo buvusio sugyventinio (b. l. 70-81).

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtus nusikaltimus. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu iš asmeninių motyvų, su nukentėjusiąja jo nesieja nei šeimyniniai, nei giminystės ryšiai. Kaltinamasis naudodamas smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu suprato, jog jo veikos padarys žalos kito žmogaus, t. y. nukentėjusiosios sveikatai, nes pakaltinamas asmuo negali nesuvokti tokios veikos pavojingo pobūdžio ir nenumatyti, kad tokie veiksmai sukels pavojingas pasekmes. Teismas daro išvadą, kad tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusių pasekmių – nukentėjusiajai sukelto fizinio skausmo ir padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimų padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimai žmogaus sveikatai. Kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą, nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą, padarydamas nežymų sveikatos sužalojimą, ką patvirtina specialisto išvada, nukentėjusiosios parodymai bei rašytinė bylos medžiaga. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai, abi veikos atitinka BK 140 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltu pilnai prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veiką padarė būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą) (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikaltimo stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis J. P. padarė du nesunkius, tyčinius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), į padarytų veikų motyvus ir tikslus– smurtas panaudotas dėl nepateisinamų priežasčių, smurtauta prieš fiziškai silpnesnį asmenį, prieš moterį. Kaltinamasis teistas, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs (b. l. 110-121, 124), baustas administracine tvarka (b. l. 125-129), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, turi sveikatos problemų ( b. l. 130-131, 152). Teistumas už tyčinį nusikaltimą kaltinamajam neišnykęs, jis padarė vieną tyčinį nusikaltimą, todėl pagal BK 27 straipsnį jis yra laikomas recidyvistu. Nusikaltimų recidyvas yra siejamas su asmeniu, vėl padariusiu tyčinį nusikaltimą ir keliančiu didesnį pavojų visuomenėje, o tokiam asmeniui paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis. Teismas mano, jog kaltinamajam bausmės tikslai numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus tik sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą griežčiausią bausmę - laisvės atėmimą artimą maksimaliam dydžiui. Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, savo veiksmus įvertino savikritiškai, civilinio ieškinio nėra, nukentėjusiosios atsiprašė, ji jam jokių pretenzijų neturi. Kaltinamasis turi gyvenamąją vietą, turi sveikatos problemų, kaip nurodė gydosi, vartoja vaistus, tai rodo kad jo asmenybė nėra tiek pavojinga, kad būtų reikalas jį izoliuoti nuo visuomenės. Teismas mano, kad kaltinamasis gali vis dar taisytis būdamas laisvėje ir tik tuomet jei nepateisins teismo pasitikėjimo, jis bus izoliuojamas nuo visuomenės. Todėl kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, tačiau vykdymas atidėtinas mažesniam nei vidutiniam laikotarpiui, paskiriant įpareigojimus, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Taigi šiuo laikotarpiu kaltinamasis turi įrodyti, jog geba laikytis įstatymų ir ateityje nebenusikals. Nustatydamas įpareigojimo rūšį, teismas sprendžia, kad labiausia bausmės paskirtį atitiks paskyrus įpareigojimus: dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; viso bausmės vykdymo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 8 punktas ir 10 punktas). Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, gailisi, kritiškai įvertino savo elgesį, atsiprašė nukentėjusiosios, civilinio ieškinio nėra, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnės bausmės dalį. Kaltinamasis J. P. naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs 2018 m. gegužės 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu.

Baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas dėl jam inkriminuotos veikos. Šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ straipsnio (redakcija nuo 2013-07-13, Žin. 2013, Nr. 75-3770) nuostatų, pagal kurias teismas privalo šias sąlygas atitinkančiam kaltinamajam tuo pačiu nuosprendžiu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Be to, kaltinamajam skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė -dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri yra būtina siekiant apsaugoti nukentėjusios teisėtus interesus į saugumą nuo kaltinamojo galimo agresyvaus elgesio ateityje.

Nukentėjusioji teisme nurodė, jog neketina su kaltinamuoju toliau gyventi, smurtas jos atžvilgiu jau naudojamas ne pirmą kartą, todėl prašė teismo įpareigoti kaltinamąjį gyventi nuo jos atskirai ir įpareigoti prie jos nesiartinti. Teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo padarytų veikų pobūdį, nustatytas bylos aplinkybes, siekiant užtikrinti nukentėjusiosios interesų apsaugą, bei baudžiamojo proceso tikslams pasiekti mano, jog teisinga ir tikslinga yra kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios V. K. arčiau kaip 50 (penkiasdešimt) metrų atstumu.

Dėl kitų procesinių klausimų

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti: CD laikmeną su vaizdo įrašu, CD laikmeną su garso įrašu, palikti saugoti byloje ( b. l. 26, 69)

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinio ieškinio nėra.

Kardomąją priemonę: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti (b. l. 102-103).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (2019 m. kovo 3 d. nežymus sveikatos sutrikdymas) ir nubausti jį 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

J. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (2019 m. kovo 5 d. nežymus sveikatos sutrikdymas) ir nubausti jį 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2018 m. gegužės 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinę bausmę paskirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 8 punktu ir 10 punktu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, J. P. paskiriant įpareigojimus:

1) pradėti dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

2) viso bausmės vykdymo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 72¹ straipsniu, paskirti J. P. baudžiamojo poveikio priemonę – 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos J. P. įpareigoti gyventi skyrium nuo nukentėjusios V. K. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios V. K. arčiau kaip 50 (penkiasdešimt) metrų atstumu.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, paskirti J. P. baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigoti J. P. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nustatyti, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti: CD laikmenas su vaizdo ir garso įrašais, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Henryta Gerdvilė