Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Aurelija Petkevičienė, sekretoriaujant Gitanai Liogailienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. L. (V.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Raseinių r., Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, ištekėjusi, dirbanti AB ,,Š.“ siuvimo operatore, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. L. (V.) 2020 m. birželio 14 d., apie 13:40 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kiemo aikštelėje, vairuodama automobilį BMW X3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išvažiuodama iš savo stovėjimo vietos atbuline eiga, nepraleido pro šalį ėjusio pėsčiojo J. K., jį parbloškė ant žemės ir pervažiavo automobiliu, tuo pažeidė KET 9 punktą (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui), 27 punktą (Vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas), tokiu būdu sukėlė eismo įvykį, kurio metu pėsčiajam J. K. buvo padaryti odos nubrozdinimai dešinio smilkinio akies vokų srityje, plaštakose, dešiniame klube, muštinė žaizda kairėje blauzdoje, atviras kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžimai, kepenų sumušimas, kraujosruva dešiniame antinkstyje, dešinio inksto plyšimas, dešinės pusės III-IV-V-VI-VII-VIII-IX-X, kairės pusės IV-V-VI-VII-VIII šonkaulių lūžimai, tai yra, dėl neatsargumo sunkiai sutrikdė J. K. sveikatą. Šiais veiksmais ji kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 straipsnio 3 dalyje.

2. Kaltinamoji A. L. (V.), kalta dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Ji turi automobilį BMW X3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris yra registruotas jos vardu. Įvykio metu automobilis buvo draustas, techniškai tvarkingas. Vairuotojos pažymėjimą turi B kategorijos. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2020 m. birželio 14 d. apie 13.40 val., susiruošė važiuoti į parduotuvę. Automobilis stovėjo prie daugiabučio namo kiemo. Ji buvo viena. Įsėdo į automobilį, prisisegė diržą, įsijungė atbulinę pavarą ir po truputį apsidairydama suko ir važiavo atbuline eiga. Automobilis užgeso. Kieme ėjo kaimynė ir pamatė, kad guli kaimynas J. po jos mašina. Važiuojant atbula nebuvo jokio greičio, bei staigaus išvažiavimo iš kiemo. Važiavo atbula lėtai ir atsargiai. Sustojus automobiliui ji išlipo. Ji važiuodama atbuline eiga telefonu nesinaudojo, bei muzikos garsiai nesiklausė. Ji atsitrenkimo garso nepajuto, tik kaip sako, pajuto, kad nebesisuka ratai. Kada ji važiavo atbuline eiga, jokių kitų transporto priemonių iš daugiabučio namo kiemo neišvažinėjo. Kaip kaimynas J. atsidūrė už automobilio galo jai nėra žinoma, nes ji jo važiuodama atbula nepastebėjo. Kaip ir iš kur J. atėjo ji nežino. J. buvo ratu prispausta kairė koja. J. nešaukė, labai ramiai reagavo. Ji paklausė J. ar viskas gerai, J. jai nieko neatsakė, tačiau matė, kad jo koja yra prispausta, ji greit nubėgo prie automobilio ir atleido pavarą, kad nuo J. kojos ratas pavažiuotų kelis centimetrus. J. koja buvo atlaisvinta ir ji pradėjo šauktis kieme pagalbos. Iš pirmo daugiabučio namo aukšto atėjo kaimynė E. Ž., ji pribėgo prie J.. Po to kaimynė nubėgo į jos namus pakviesti jos vyro M. L. ir mamos D. V.. Jos vyras išbėgęs į lauką iš karto skambino į 112, kviesdamas greitąją. J. gulėjo ir visi laukė medikų. Ji klausė, J. kaip jis atsidūrė po jos automobilio galiniu ratu, jis nieko nepaaiškino, tylėjo. Atvykus medikams girdėjo kaip J. klausė ar jis yra blaivas, J. atsakė, kad yra išgėręs. Medikai J. konstatavo kairės kojos lūžį, bei buvo nubrozdintas dešinės pusės veidas. Ant asfalto buvo kraujo dėmė. Ji pati matė, kad J. yra lūžusi koja ir liepė nejudinti kojos. J. medikai išsivežė. Ji įvykio metu buvo blaivi. Įvykio metu automobilis nebuvo apgadintas, nebuvo jokio įlenkimo ar kito sugadinimo. Ji važiuodama atbuline eiga buvo užsisegusi saugos diržą, artimos šviesos buvo įjungtos, kelio danga buvo sausa, saulė nešvietė, buvo apsiniaukusi diena, matomumas buvo geras. Kokiomis aplinkybės kaimynas J. atsidūrė po jos automobilio galiniu ratu negali atsakyti, nes nežino. Dėl sukelto eismo įvykio yra kalta ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Įvykus eismo įvykiui kieme nieko nebuvo ir niekas nieko nematė, tik po to visi susirinkimo. Po įvykio su J. jai susisiekti nepavyko, tačiau bendravo su J. sūnumi E. K. ir jis teigė, kad jo tėvui yra lūžusi koja, bei lūžę 12 šonkaulių. J. gulėjo Kauno Klinikose. Ji pilnai pripažįsta sukėlus eismo įvykį ir taip sužalojusi nukentėjusįjį J. K., dėl ko gailisi. J. K. Raseinių ligoninėje lankyti neleido. Ji nėra bausta. Su nukentėjusiuoju susitaikė, jo atsiprašė. Dalį žalos – 500 eurų sumokėjo. Dėl likusios žalos susitarė. Prašo bylą nutraukti. Pusę metų yra susituokusi, augina 5 metų sūnų. Šeima pragyvena iš jos gaunamų pajamų.

Motyvuojamoji dalis

3. A. L. (V.) kaltė įrodyta pačios kaltinamosios prisipažinimu, nukentėjusiojo parodymais, liudytojų parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu ir kita byloje surinkta medžiaga:

4. Nukentėjusysis J. K. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Jis iš matymo pažįsta A., ji jo kaimynė. 2020 m. birželio 14 d. po pietų tikslaus laiko nepasakys, jis išėjo iš daugiabučio namo ir ketino eiti į parduotuvę. Jis išėjęs į kiemą matė, kaip A. įsėdo į automobilį BMW, kokios markės nepasakys, bei valstybinių numerių taip pat. Jis užėjo už daugiabučio namo kampo kelis žingsnius ir iš nugaros pajuto smūgį, ar stiprus jis buvo negali pasakyti. Jis virto priekiu ir bandė stotis, tačiau negalėjo kojos pajudinti, nes nesivaldė kairė koja. Jis nežino, ar ją pervažiavo, nes viskas įvyko labai greitai. Jis nežino, ar buvo po automobiliu. Buvo nubrozdintas veidas, rankos. Jis turbūt buvo po mašina, nes prašė, kad su automobiliu šiek tiek pavažiuotų į priekį. Jis gulėjo ant asfalto ir negalėjo pajudėti. Gulėjo ant asfalto, kai atėjo kaimynė E. Ž. ir girdėjo jos pokalbį su A.., Ji sakė, kad nepastebėjo ir pervažiavo jį. Kas iškvietė greitąją jis nežino. Atvyko medikai ir policija. Jis sąmonės nebuvo praradęs, jį iš karto medikai išvežė į Kauno klinikas. Klinikose nustatė kairės kojos lūžį, 12 šonkaulių lūžius, gulėjo reanimacijoje 17 parų, buvo sukelta dirbtinė koma, buvo įtrūkęs inkstas, buvo atsiradę ant plaučių vandens. Patyrė dvi operacijas, dėjo geležį. Po to prasidėjo karantinas, pragulėjo lovoje. Po mėnesio laiko jį perkėlė į Raseinių ligoninės slaugos skyrių. Buvo sunku, niekas negalėjo aplankyti. Po trijų mėnesių po truputi pradėjo su ramentais vaikščioti. Dar ir šiuo metu sunkiai juda, kenčia skausmą. Gyvena su sese invalide, jai parneša maisto, tik ir tegali nueiti iki parduotuvės. Prašo priteisti žalą. Reikės keisti sąnarį. Iš draudimo gavo 7 200 Eur neturtinės žalos ir 500 Eur turtinės žalos atlyginimo. V. sumokėjo 500 Eur. Jis taikytis sutinka. Šiuo metu nedirba, atvažiavo iš Kauno prižiūrėti sesers. 27 metus Kaune dirbo elektriku.

5. Liudytojas A. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). J. K. gyvena (duomenys neskelbtini), buto nežino. A. V. gyvena tame pačiame miestelyje (duomenys neskelbtini), sekanti laiptinė, buto nežino. 2020 m. birželio 14 d. apie 13.40 val., pareidinėjo namo, nes buvo išėjęs pasivaikščioti. Jis ėjo namo nuo sodų pusės ir turėjo praeiti daugiabučio (duomenys neskelbtini) namą, kad pasiekti savo namus. Jis stovėjo nuo įvykio vietos apie 30-40 metrų. Jis ėjo iš lėto neskubėdamas ir viską matė. Diena buvo giedra, kiek prisimena, nelijo, matomumas geras. Jis pirma pamatė, kad iš daugiabučio namo kampo išėjo J. K.. J. K. išėjo nuo daugiabučio namo laiptinių pusės, tikrai ne nuo miestelio pusės J. parėjo. J. paėjo gal apie 6-7 metrus nuo namo kampo įstrižai link parduotuvės. Jis mano, kad J. iš namų ėjo į parduotuvę. Matė atvažiuojantį automobilį, baltos spalvos, markės ir numerio nepasakys, atbuline eiga. Automobilis išvažinėjo atbuline eiga iš daugiabučio (duomenys neskelbtini) kiemo, kur tiksliai stovėjo automobilis jis pasakyti negali, nes nematė. Automobilis, kaip jam atrodė, atbuline eiga važiavo negreitai, važiavo iš lėto. J. ėjo nei greitai, nei lėtai ir matė, kaip J. iš nugaros kliudė atvažiuojantis ir besisukantis atbuline eiga automobilis ir atsitrenkė galiniu bamperiu į J. koją, į kurią koją nepasakys. Nuo smūgio J. neišlaikė pusiausvyros ir nugriuvo ant asfalto visu ūgiu į priekį ant pilvo ir atsirėmė alkūnėmis. J. bandė stotis, jis atsistojo beveik pusiau ir automobilis, toliau važiuodamas ir sukdamasis atbuline eiga jį dar kartą apvertė ir pervažiavo galiniu dešinės pusės ratu. Jis mano, kad pirmu atsitrenkimu į J. vairuotojas nesuprato, kad atsitrenkė į žmogų ir jį dar kartą partrenkė ir pervažiavo žmogų. Kur J. tiksliai pervažiavo, jis nežino. Vairuotojas turėjo J. nematyti, kada jis kėlėsi nuo asfalto. J. pervažiavo dešinės pusės galiniu ratu. Automobilis po to iš karto sustojo. Jis toliau nieko nematė, nes nuėjo namo. Jis nematė, kas vairavo automobilį ir kas iš jo išlipo. Jis tada nuėjo namo, kas ten vyko toliau, jis nieko nežino. Jis tą dieną su J. nebuvo susitikęs, todėl pasakyti, ar jis įvykio metu buvo blaivas negali. J. nematė, kad automobilis važiavo atbulas, nes jam stuktelėjo iš nugaros, o jis nugriuvo į priekį. Po to kitą dieną sužinojo, kad J. yra paguldytas Kauno klinikose, kad jam yra lūžusi koja, bei keli šonkauliai. Iš kalbų girdėjo, kad J. automobiliu partrenkė A. V.. Kas kaltas šioje situacijoje jis nežino, galbūt yra abiejų kaltė. Jis negali pasakyti. Ar automobilyje buvo daugiau asmenų jis nežino, nes nematė. Eidamas namo girdėjo šauksmus. Jis matydamas įvykį nepastebėjo lauke daugiau buvusių žmonių. (b. l. 132-134)

6. Liudytojas M. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena kartu su A. V. (duomenys neskelbtini). A. yra būsima jo žmona. A. V. turi savo vardu registruotą automobilį BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. birželio 14 d. apie 13.15 val., po pietų jis buvo namuose minėtu adresu ir tuo laiku A. V. išsiruošė važiuoti į parduotuvę apsipirkti. Jis liko namuose vienas. Praėjus 2-3 minutėms į jo namus atbėgo E. Ž. sakydama, kad A. partrenkė J.. E. Ž. gyvena toje pačioje laiptinėje pirmame aukšte. E. aiškino, kad lauke išgirdo A. pagalbos šauksmą ir ji išėjo į lauką pasižiūrėti, kas vyksta. Ar E. Ž. matė įvykį jis nežino. E. tuoj pat atbėgo pas jį prašyti pagalbos. Jis tai išgirdęs išbėgo iš karto į lauką. Automobilio priekinė dalis stovėjo daugiabučio kieme, o automobilio galas buvo jau važiuojamojoje dalyje. Automobilis stovėjo skersai, jis kaip suprato buvo išvažiuojama iš daugiabučio kiemo atbulom. A. stovėjo lauke prie mašinos galo, o šalia automobilio gulėjo J. K.. J. gulėjo ant dešinio šono, tiesiai, jo galva buvo į kito daugiabučio namo pusę, o kojos į jų daugiabutį. J. kojos buvo lygiai su automobilio galiniu bamperiu, net sakytų jo kojos šiek tiek buvo palindusios po automobiliu, o galva toliau nuo galinio bamperio. Automobilio atstumas nuo daugiabučio namo kampo buvo apie 1-1,5 metro. J. norėjo keltis, tačiau jis jam neleido ir iš karto kvietė greitąją. Kol laukė greitosios, A. jam aiškino, kad kada stūmė automobilį iš daugiabučio namo kiemo atbula, ji apsidairė pro šoninius veidrodėlius, bei galinį veidrodėlį ir nematė einančio J., ji įsitikinusi, kad važiuoti atbula saugu ir stūmė atbuline eiga ir pajuto, kad užgeso automobilis, automobilis pariedėjo į priekį, nes paliko ant laisvos pavaros. Iš kur atsirado J., A. nematė. A. tuo metu buvo strese. Kiek žino įvykio metu J. buvo neblaivus, nes atvykus medikams jo paties klausė ar yra išgėręs, J. atsakė, kad taip. Jis pats asmeniškai pačio įvykio nematė, bei nematė E. Ž.. Jis matė, kad J. buvo nubrozdintas dešinės pusės veidas, bei dešinės rankos pirštai, bei matė, kad kairė koja yra lūžusi. Medikams atvykus J. išsivežė. Ta diena buvo saulėta, matomumas buvo geras. Įvykio metu prie daugiabučio namo kiemo jokių žmonių nebuvo ir niekas nematė pačio įvykio. Daugiabučio namo kiemas nefilmuojamas, bei automobilyje registratoriaus nėra. Kas kaltas dėl šio įvykio jis negali pasakyti, mano, kad abu kalti. Ar A. buvo užsisegusi saugos diržą, ar buvo įjungtos artimos šviesos jis to nežino. Po susidūrimo automobilis nebuvo apgadintas. J. K., kiek žino, gulėjo Kauno Klinikose, bei toliau yra gydomas Raseinių ligoninės slaugos skyriuje. (b. l. 144-146)

7. Liudytoja E. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Ji gyvena pirmo namo aukšte, o A. V. ir M. L. gyvena tame pačiame namo antrame aukšte. J. K. gyvena (duomenys neskelbtini) 2020 m. birželio 14 d. apie 13.40 val., tiksliai valandų neprisimena, nes nežiūrėjo į laiką, išėjo iš namų į laiptinę, į rūsį, ir išgirdo moters klyksmą. Išgirdus klyksmą išėjo į daugiabučio namo kiemą pasižiūrėti kas vyksta. Kieme šaukė A. V., paklausė kas pasidarė, ji atsakė, kad partrenkė J.. Ji iš pradžių nepatikėjo ir kartu su A. nuėjo prie jos automobilio galo ir pamatė, kad J. iki pusės guli po mašina. Ji tuoj pat nubėgo pašaukti A. draugo M.. Nubėgusi pas M. į butą šaukė, kad A. partrenkė J. ir tuoj pat M. išbėgo į lauką, o ji iš paskos. Prie automobilio BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo ji, M. ir A., o po automobiliu gulėjo J.. J. gulėjo ant nugaros ir jo pusė kūno buvo po automobiliu, galva priekyje, buvo sąmoningas. Ji matydama, kad J. po automobiliu, paprašė M., kad šiek tiek patrauktų automobilį į priekį, kad išlaisvinti žmogų ir pamatyti, kaip jis yra sužeistas. Patraukė automobilį apie 1 metrą. Ji nematė, kad J. būtų prispaustas automobilio ratu. Stovėdama prie automobilio galo A. aiškino, kad pajuto važiuodama atbula kliūtį, trinktelėjimą ir užgeso mašina. Ji tuomet išlipo ir kaip ji teigė, kad kairiu galiniu ratu užvažiavo ant J. ir jį sužalojo. A. teigė, kad kairiu galiniu ratu užvažiavo ant kairės J. kojos. A. buvo išsigandusi. J. jai nieko nesakė, kaip viskas įvyko. Žino po to, kad matė visą įvykį A. G.. Ji matė, kad J. buvo sužalotas dešinės pusės veidas, t. y. stipriai nubrozdinta dešinė veido pusė, bei abi rankos. Matė, kad kairė koja yra lūžusi. Medikus ir policiją iškvietė M.. Prie jos akių buvo patrauktas automobilis, po įvykio, o ne įvykio metu. Atvykus medikams J. išsivežė į Kauno klinikas. Automobilis nebuvo apgadintas. Kaip suprato, A. nematė J. ir ji atbula važiuodama jį partrenkė. A. sakė, kad J. krito veidu ant asfalto ir tuo metu bandė keltis ir dar kartą su automobilio galu jį partrenkė ir ant jo užvažiavo. A. aiškino, kad J. nematė, kaip ant jo užvažiavo. Automobilis yra aukštas, todėl galėjo J. ir nepamatyti, bei galėjo tuo metu žiūrėti į kitą pusę. Diena buvo giedra, nelijo, matomumas buvo geras. A., kiek jai žinoma, nebuvo sužalota, tik buvo didelis išgąstis, visa drebėjo. Eismo įvykio metu automobilis stovėjo įstrižai važiuojamosios dalies. Kiek jai žinoma, J. turėjo rankoje 5 eurus ir jis ėjo į parduotuvę. Ji nežino, ar įvykio metu J. buvo blaivus. Jos nuomone dėl šio įvykio kalta yra A., kuri važiavo atbula ir nepastebėjusi J. jį partrenkė. Ji paties įvykio nematė, atėjo tik po to, kai pradėjo A. šaukti. Automobilis, kiek žino, priklauso A., nes jai jis buvo nupirktas. (b. l. 138-140)

8. Įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Daugiabučio namo kieme stovi automobilis BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūrint automobilio dešinės pusės galinio rato protektorių, ant protektoriaus matomos mėlynos spalvos medžiagos daleles. Apžiūrint automobilio galinę dalį apgadinimų nėra. (1 t., b. l. 11-19) 2020 m. birželio 14 d. automobilis BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pakvitavimą grąžintas A. V. (L.). (1 t., b. l. 29)

9. 2020 m. birželio 26 d. savanoriško daiktų pateikimo protokole nurodoma, kad A. V. (L.) pateikė vairuotojo pažymėjimo kopiją, transporto priemonės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, bei transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją. (1 t., b. l. 61-68)

10. Specialisto išvadoje Nr. G 303/2020 (10) nurodyta, kad J. K. nustatyti paviršiniai odos nubrozdinimai dešinio smilkinio-akies vokų srityje, plaštakose, dešiniame klube, muštinė žaizda kairėje blauzdoje, atviras kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžimai, kepenų sumušimas, kraujosruva dešiniame antinkstyje, dešinio inksto plyšimas, dešinės pusės III-IV-V-VI-VII-VIII-IX-X, kairės pusės IV-V-VI-VII-VIII šonkaulių lūžimai, kas komplikavosi oro ir skysčio susikaupimu krūtinplėvės ertmėse, poodine emfizema, kvėpavimo funkcijos nepakankamumu. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti kokios tai automobilio atsikišusios dalys, paveikus kairę blauzdą, po ko įvyko griuvimas, kontaktavimas su kokiu tai pagrindu, pvz. kelio danga ir pan. Vertinant sužalojimų išsidėstymą pilvaplėvės ertmėje, masyvius abipusius šonkaulių lūžimus, neatmetama, kad tokio pobūdžio sužalojimai gali gautis ir pervažiuojant ratu ar ratais per krūtinę, pilvo viršutinę dalį. Sužalojimai padaryti galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu būdu, laiku. Atviras blauzdikaulio lūžimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Sveikatos sutrikdymo mastas, remiantis pateiktų medicinos dokumentų duomenimis nesikeis. (t 1., b. l. 57-58)

11. Kitų objektų apžiūros protokole apžiūrėtas BPC centro pateiktas garso įrašas, kuriame pranešama apie eismo įvykį. (1 t., b. l. 95-97)

12. 2020 m. spalio 26 d. savanoriško daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad A. V. pateikė santuokos sudarymo išrašo kopiją. (1 t., b. l. 175-178)

13. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šiame straipsnyje numatytos veikos turinys atskleidžiamas analizuojant KET, nes minėto straipsnio dispozicija yra blanketinė. KET 9 punktas nurodo, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 27 punktas nurodo, kad <…> Vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas.

14. Asmuo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 281 straipsnį traukiamas tuo atveju, jei nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo (BK 14 straipsnis). Tiek esant nusikalstamam pasitikėjimui, tiek nusikalstamam nerūpestingumui, būtina nustatyti, kad asmuo galėjo ir privalėjo numatyti galimus jo veiksmų padarinius. Jei vairuotojas neturi ar negali numatyti galimų jo veikos padarinių ar jų išvengti, laikoma, kad jis veikė be kaltės. Nusikalstamas nerūpestingumas yra tada, kai asmuo nenumatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis). Taigi esminis požymis, nulemiantis nusikalstamo nerūpestingumo, kaip neatsargios kaltės rūšies, buvimą, yra tas, ar asmuo, turėdamas vairuotojo pažymėjimą ir vairuodamas automobilį (padidinto pavojaus šaltinį), turėjo ir galėjo numatyti, kad jo daromi KET pažeidimai gali sukelti padarinius, užtraukiančius baudžiamąją atsakomybę, ir ar ėmėsi veiksmų jų išvengti. Turėjimas numatyti pasekmes yra objektyvus nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato pareigos būti atsargiam, darant atitinkamas veikas, buvimą. Tokia pareiga išplaukia iš įstatymo, tarnybos pareigų, gyvenimiško patyrimo ir pan. Asmuo, turintis vairuotojo pažymėjimą ir vairuodamas automobilį (padidinto pavojaus šaltinį), privalo išmanyti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Taip pat privalo žinoti, kad jų nesilaikymas gali sukelti neigiamus padarinius kitiems. Taigi šiuo atveju vairuotoja privalėjo numatyti, kad dėl KET pažeidimų gali kilti neigiamų padarinių.

15. Kaltinamosios A. L. (V.) veika pagal LR BK 281 straipsnio 3 dalį, kvalifikuota teisingai, nes ji vairuodamas automobilį, važiuodama atbuline eiga, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 27 punktuose numatytus reikalavimus, ir dėl to sukėlė eismo įvykį, kurio metu pėsčiajam dėl neatsargumo sunkiai sutrikdė sveikatą.

16. BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 38 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.

17. Kaltinamoji A. L. (V.) neatsargia kaltės forma padarė vieną nusikalstamą veiką (sukėlė eismo įvykį, kurio metu sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata), neteista (1 t., b. l. 171), administracine tvarka nebausta (1 t., b. l. 173), dirbanti (1 t., b. l. 174). Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, iš susitaikymo ir žalos atlyginimo susitarimo matyti, kad kaltinamoji A. L. (V.) susitaikė su nukentėjusiuoju J. K., šalys susitarė dėl 2 500 Eur žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, be to, šalys prašo baudžiamąją bylą nutraukti kaltininkei ir nukentėjusiajm susitaikius. (2 t., b. l. 52).

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindo manyti, kad A. L. (V.) nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, taikytinas BK 38 straipsnis ir A. L. (V.) atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės jai susitaikius su nukentėjusiuoju.

19. BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, iš kurių viena – uždraudimas naudotis specialia teise.

20. BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ar nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių metų iki penkerių metų, o uždraudimo terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis.

21. Teismų praktikoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, jog kaltinamoji A. L. (V.) nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, ko pasėkoje buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, taigi formalus pagrindas minėtų normų taikymui neabejotinai egzistuoja. Tačiau teismas pažymi, kad A. L. (V.) nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo, įvykio metu buvo blaivi, ji neteista ir administracine tvarka nebausta, todėl nėra pagrindo A. L. (V.) vertinti kaip nedrausmingą ir neatsakingą vairuotoją.

22. Atsižvelgiant į tai kas nustatyta, į nukenėjusiojo atstovo prašymą neskirti jai baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, taip pat į tai, kad A. L. (V.) augina mažametį vaiką, ji viena išlaiko šeimą, turi atlyginti susitarimu numatytą žalą nukentėjusiajam, teismo manymu, BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai bus pasiekti ir neskiriant baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. Uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, šiuo atveju, nebūtų adekvati valstybės baudžiamojo poveikio priemonė tokią nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui.

23. 2021 m. kovo 15 d. susitarimas dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje sudarytas tarp A. L. ir J. K. tvirtintinas. Jeigu teismo patvirtintas susitarimas (taikos sutartis) nevykdoma, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 646 str. 3 d.), kad galėtų jį pateikti antstoliui išieškoti skolą priverstinai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 650 str. 1 d.).

24. LR BPK 105 straipsnio 7 dalis numato, kad kai procesas nutraukiamas, nes nukentėjusysis susitaikė su įtariamuoju ar kaltinamuoju, prokuroras ar teismas turi teisę nuspręsti, kad proceso išlaidas turi sumokėti įtariamasis, kaltinamasis ir nukentėjusysis arba vienas iš jų.

25. Šioje byloje buvo pateiktas nukentėjusiojo prašymas priteisti jam advokato pagalbos išlaidas – 1 100 Eur. Šios išlaidos yra pagrįstos byloje pateiktais dokumentais (pinigų priėmimo kvitu) ir advokato pagalbos teikimu nuo ikiteisminio tyrimo iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamosios A. L. (V.) nukentėjusiojo J. K. naudai (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

A. L., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje padarymo kaltinamajai ir nukentėjusiajam J. K. susitaikius ir baudžiamąją bylą A. L. atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti A. L., kad jei ji per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

A. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Kompaktinę plokštelę su BPC garso įrašu (1 vnt.), prisegtą prie baudžiamosios bylos 1 tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Patvirtinti 2021 m. kovo 15 d. susitarimą dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje sudarytą tarp A. L. ir J. K. taip:

„Mes, kaltinamoji A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir nukentėjusysis J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamojoje byloje Nr. 1-168-674/2021 sudarome šį susitarimą dėl žalos atlyginimo:

1. Kaltinamoji A. L. pripažįsta savo kaltę pagal LR BK 281 str. 3 d. ir įsipareigoja atlyginti nukentėjusiajam J. K. 2 500 Eur (Du tūkstančiai penki šimtai Eurų) neturtinę žalą, per 18 (aštuoniolika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį mokant į J. K. nurodytą sąskaitą po 138,89 Eur per mėnesį.

2. Nukentėjusysis J. K. sutinka su siūloma neturtinės žalos suma 2 500,00 Eur (Du tūkstančiai penki šimtai Eurų) ir su žalos atlyginimo terminu per 18 (aštuoniolika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kaltinamajai A. L. kas mėnesį mokant į jo nurodytą sąskaitą po 138,89 Eur.

3. Nukentėjusysis priima kaltinamosios atsiprašymą, jai atleidžia ir sutinka, kad kaltinamoji A. L. būtų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR B K 38 str. kaltinamajai ir nukentėjusiajam susitaikius”.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.