- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-28
- Bylos Nr.
- II-151-365/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-01275-2010-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gintaras Dzedulionis
- Pažeidėjas
- M. G.
- Advokatai
- Laimonas Judickas
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Dzedulionis, sekretoriaujant Santai Buivydaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. G., jo atstovui advokatui Laimonui Judickui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. G. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2010 08 31 nutarimo, kuriuo paskirta 2 000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones 24 mėnesiams atėmimu, panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės (toliau – Vilniaus aps. VPK KPV KPR) pareigūnas 2010 08 24 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą M. G. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 124² straipsnio 2 dalį už tai, kad M. G. 2010 08 06 apie 08 val. 15 min. Vilniuje, Kalvarijų g. vairavo automobilį ,,BMW 530“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) chuliganiškai, t. y. dėl chuliganiškų paskatų rikiavosi iš vienos juostos į kitą, kirto dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją, įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą kelyje po dvi eismo juostas į abi puses, keldamas grėsmę eismo saugumui, sau ir kitiems eismo dalyviams. M. G. šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8, 9, 122, 123 punktų reikalavimus.
Vilniaus aps. VPK KPV KPR pareigūno 2010 08 31 nutarimu M. G. pagal LR ATPK 124² straipsnio 2 dalį paskirta 2 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones 24 mėnesiams atėmimu.
Šalies argumentai
M. G. su skundu kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti Vilniaus aps. VPK KPV KPR pareigūno 2010 08 31 nutarimą ir bylą nutraukti, neesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Skunde paaiškino, kad jam manevruojant, priešpriešinio transporto srauto nebuvo, todėl kliūčių kitiems automobiliams savo veiksmais negalėjo sudaryti. Jo veika niekam pavojaus ir tuo labiau realių neigiamų pasekmių nesukėlė. Pripažįsta, kad rikiuodamasis iš vienos eismo juostos į kitą, bei neva kirsdamas ištisines eismo juostų linijas padarė KET pažeidimą, tačiau nesukėlė realaus pavojaus nei sau, nei kitiems eismo dalyviams. Teigia, kad byloje nėra duomenų, ar liudytojų, kurie patvirtintų, jog jo padaryti pažeidimai sukėlė avarinę situaciją, arba buvo realus pavojus tokiai situacijai kilti. Pažymėjo, kad jo manevravimo metu priešingoje eismo kryptyje nebuvo automobilių, dviratininkų, pėsčiųjų ar kitų eismo dalyvių, kuriems galėjo realiai sukelti pavojų ar grėsmę. Kadangi jo neapgalvoti KET pažeidimai nesukėlė grėsmės eismo saugumui, todėl nėra nustatyta ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo objektyviųjų požymiu, t. y. nėra numatyto pažeidimo sudėties. Atkreipia dėmesį, jog nei surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, nei administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariate nebuvo pateiktas nei vienas objektyvus įrodymas (liudininkų ar kitų eismo dalyvių parodymai, įvykio videoįrašas ir pan.), iš kurio galima daryti išvadą, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje. Nebuvo užfiksuotas nei vieno liudytojo parodymas, nepateikta vaizdinė medžiaga, ar kitokie įrodymai, kurie patvirtintų faktą, jog buvo sukelta avarinė situacija ir kuriais remiantis būtų galima kvalifikuoti padarytą pažeidimą, kaip keliantį grėsmę eismo saugumui, ar kitiems asmenims. Atkreipia dėmesį, jog protokole nėra užfiksuota konkrečių aplinkybių, pagrindžiančių, jog jo elgesys buvo chuliganiškas - tiesiog įrašyta, jog manevrai buvo atlikti iš chuliganiškų paskatų, tačiau nenurodyta, kokiomis aplinkybėmis remiantis policijos pareigūnas padarė tokią išvadą. Administracinio teisės pažeidimo protokole ši pažeidimo sudėties pusė neatsispindi. Todėl negalima daryti besąlygiškos išvados, kad jo elgesys kelyje buvo chuliganiškas. Policijos pareigūnui, surašiusiam administracinio teisės pažeidimo protokolą, nenustačius aplinkybių, įrodančių jo chuliganiškas paskatas, jo veikoje nėra subjektyviosios pusės -chuliganišku paskatų. Mano, kad pareigūnas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, pažeidė ATPK 257 straipsnyje numatytą pareigą, kadangi nenustatęs tam tikrų aplinkybių egzistavimo, nepagrįstai konstatavo, kad jo veika buvo chuliganiška ir kėlė grėsmę eismo saugumui, ar kitiems eismo dalyviams (b. l. 1-5).
Į teismo posėdį institucijos, priėmusios nutarimą, atstovas neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Teisminio nagrinėjimo metu M. G. ir jo atstovas prašė skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais. M. G. papildomai paaiškino, kad protokole nurodytą dieną važiavo Apkasų g. link Kalvarijų g. pirma eismo juosta. Ties sankryža degant draudžiamam šviesoforo signalui, bet esant papildomai lentelei, leidžiančiai sukti, norėjo sukti į dešinę. Jis garsiniu signalu paprašė priešais stovinčio Audi A6 automobilio vairuotojo, ketinusio važiuoti tiesiai, kad pasislinktų ir suteiktų jam galimybę pasukti. Tačiau automobilio Audi A6 vairuotojas, nors turėjo galimybę persirikiuoti į antrą juostą ir jį praleisti taip nepadarė. Į dešinę nebepasuko, nes pamatė didelius kamščius, nuvažiavo tiesiai. Bevažiuojant tiesiai automobilio Audi A6 vairuotojas ne kartą staigiai stabdė, todėl kelis kartus vos į jį neatsitrenkė. Vėliau, persirikiavo į antrą juostą, aplenkė automobilį Audi A6 ir važiavo priešais jį. Ties šviesoforu dėl automobilių spūsties teko sustoti, todėl nusprendė nueiti pas automobilio Audi A6 vairuotoją pakalbėti apie jo elgesį. Besišnekant tarp jų įvyko konfliktas.
Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas liudytoju D. G. parodė, kad protokole nurodytą dieną važiavo link Kalvarijų gatvės. Užsidegus raudonam šviesoforo signalui, sustojo prie sankryžos. Už jo sustojęs automobilis BMW jam kelis kartus signalizavo ir mirksėjo šviesomis. Suprato, kad BMW vairuotojas norėjo sukti. Kadangi degė raudonas šviesoforo signalas nusprendė niekur nesitraukti. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui nuvažiavo toliau. Matė, kaip BMW automobilio vairuotojas persirikiavo į antrą eismo juostą, prisigretino prie jo vairuojamo automobilio ir ženklais rodė reikalavimą sustoti. Suprato, kad bręsta konfliktas. Vėliau automobilio BMW vairuotojas, pralenkė jo vairuojamą automobilį ir persirikiavo į pirmą eismo juostą. Ties šviesoforu dėl spūsties sustojo ir pastebėjo, kad link jo ateina automobilio BMW vairuotojas. Tarp jų kilo konfliktas, kurio metu jam buvo suplėšyti marškiniai. Po incidento iškvietė policiją. Automobilio BMW vairuotojas kelio jam nebuvo užkirtęs, netaranavo, dėl jo kaltės nebuvo priverstas išvažiuoti į kitą eismo juostą. Negali pasakyti ar automobilio BMW vairuotojas kirto ištisinę liniją.Tyrimo metu policijos pareigūnai neaiškino ką rašyti, todėl rašė tai, ką prisiminė ir kaip viskas buvo. (b.l.62-63). Ikiteisminio tyrimo metu D. G. pareiškime policijai nurodė, kad važiavo automobiliu Audi 6, stovėjo ties šviesoforu Apkasų gatvėje sankryžoje su Kalvarijų gatve. Degė raudonas signalas ir laukė kol užsidegs žalias šviesoforo signalas, leidžiantis judėjimą į kairę. Jo automobilis stovėjo pirmoje eismo juostoje. Privažiavo automobilis BMW ir ėmė signalizuoti garsiniu signalu, reikalaudamas pasitraukti ir leisti jam važiuoti į dešinę pusę. Jis neturėjo kur trauktis, nes greta stovėjo kiti automobiliai. Užsidegus žaliam signalui, jis įvažiavo į Kalvarijų gatvę. Automobilis BMW važiavo labai arti šalia jo automobilio ir, staigiai padidinęs greitį, persirikiavo į dešinę, užkirsdamas jo automobiliui kelią. Išvengti susidūrimo pavyko, nes stabdė ir persirikiavo į kitą eismo juostą. Automobilio BMW vairuotojas apvažiavo jį iš dešinės ir vėl užkirto jo vairuojamam automobiliui kelią Sulaukęs momento ir nenorėdamas konfliktuoti, jis apvažiavo automobilį BMW tokiu būdu, kad šis nespėtų užkirsti kelio. Tuomet BMW vairuotojas padidino greitį, kirto dvigubą ištisinę liniją ir vėl pavijo jo vairuojamą automobilį, kuris stovėjo automobilių spūstyje. BMW vairuotojas pribėgo prie jo , atidarė duris ir pradėjo smūgiuoti- muštis. Jam sudavė į veidą, į petį, suplėšė marškinius. Įvykį matė troleibuso vairuotoja ir liudytojas vardu R. (b.l.26).
Teisminio nagrinėjimo metu apklausta liudytoja G. M. paaiškino, kad dirba troleibuso vairuotoja. Prie ,,Šatrijos” sustojimo jos vairuojamą autobusą aplenkė du automobiliai. Matė kaip vienas automobilis, aplenkęs kitą, užkirta jam kelią. Prie šviesoforo abu automobiliai sustojo. Automobilis BMW važiavo pirma eismo juosta, staigiai užkirto kelią automobiliui Audi A6, tuomet automobilis Audi A6 jį apvažiavo ir pristabdė. Toks manevravimas tęsėsi iki sankryžos. Automobilis BMW trukdė važiuoti kitiems automobiliams, automobilis Audi A6 – netrukdė. Pasirodė, kad automobilio BMW vairuotojas taip elgėsi tyčia. Į priešpriešinę eismo juostą automobilis BMW išvažiavęs nebuvo. Automobiliams sustojus prie sankryžos jų vairuotojai tarpusavyje kažką aiškinosi. Ji tuo metu iškvietė policiją. Kadangi kitų automobilių tuo metu nebuvo, mano, kad grėsmė saugumui nebuvo sukelta, taip pat nebuvo avarinės situacijos.(b.l.70). Ikiteisminio tyrimo metu, apklausiama policijoje, būdama įspėta dėl atsakomybės už mpartodymų teisingumą, liudytoja nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, patvirtino, kad BMW vairuotojo chuliganiškas elkgesys tęsėsi 100-150 metrų atkarpoje. Automobilis Audi, stengdamasis išvengti susidūrimo, buvo priverstas staigiai stabdyti mir persirikiuoti į kitą eismo juostą. Po to automobilis BMW prispaudė automobilį Audi prie kelkraščio; išlipęs BMW vairuotojas priėjo prie Audi vairuotojo ir ėmė mušti pastarąjį, suplėšė marškinius, smaugė jį. Viską matė puikiai, kadangi jos vairuojamas troleibusas stovėjo už automobilio Audi.Automobilio BMW vairuotojo veiksmai ir vairavimas kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams.(b.l. 17).
Skundas netenkinamas.
Teisminio nagrinėjimo metu apklausai buvo kviečiamas liudytojas R. E., tačiau nebuvo rastas /b.l.59,56/.67/.74/. Paskutinį kartą liudytojas informavo teismą, kad žino apie posėdį, tačiau neatvyks, nes išvyksta. Kadangi teismas negalėjo betarpiškai apklausti liudytojo teismo posėdyje, buvo garsinami šio asmens parodymai, duoti tyrimo metu. Apklausiamas policijoje R. E., įspėtas dėl atsakomybės už parodymų teisingumą, nurodė, jog važiavo savo automobiliu ir sustojo Apkasų gatvėje ties įvažiavimu į Kalvarijų gatvę, nes degė draudžiantis eismą šviesoforo signalas. Jis stovėjo antras, o priešais jį stovėjo automobilis Audi A6. Už automobilio Audi, greta jo automobilio, stovėjo automobilis BMW. Audi A6 rodė kairio posūkio signalą ir laukė kol užsidegs žalias šviesoforo signalas. Tuo metu automobilio BMW vairuotojas naudojo garsinį signalą, Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, automobiliai pajudėjo,. BMW važiavo agresyviai, todėl jis pasitraukė nuo jo kairiau, siekdamas išvengti susidūrimo. BMW įvažiavo tarp jo automobilio ir automobilio Audi ir stengėsi užkirsti pastarajam kelią; Audi automobiliui užteko vietos, tad pasitraukė dešiniau ir apvažiavo automobilį BMW. Audi apvažiavo troleibusą , stovėjusį stotelėje, o BMW, norėdamas pasiekti Audi, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kirsdamas dvigubą ištisinę liniją , aplenkė automobilį Audi ir staigiai stabdė, todėl Audi automobilis taip pat buvo priverstas staigiai stabdyti, norėdamas išvengti susidūrimo, bei rikiavosi į kitą eismo juostą. Po to, nuvažiavus kokius 200 metrų į nuokalnę Kalvarijų gatve, ties prakybos centru Žalgirio gatvėje, BMW užkirto kelią automobiliui Audi 6, BMW vairuotojas išlipo ir , priėjęs prie Audi vairuotojo, ėmė pastarąjį smaugti.Nuo konflikto vietos buvo 3-5 metrų atstumu ir viską gerai matė. Automobilio BMW vairuotojo elgesys buvo chuliganiškas ir kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams.(b,k,14).
Teisminio nagrinėjimo metu apklausti asmenys patvirtino, kad G. elgėsi įžūliai savo vairuojamu automobiliu , trikdydamas eismą, rikiavosi iš vienos eismo juostos į kitą, užkirsdamas kelią kitai transporto priemonei, versdamas kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, rikiuotis į kitas eismo juostas, siekiant išvengti susidūrimo. Siekdamas atkeršyti G., važiavusiam automobiliu Audi ,neva už tai, kad sankryžoje nepasitraukė ir nesuteikė galimybės važiuoti nelaukiant atitinkamo šviesoforo signalo, G., siekdamas aplenkti automobilį Audi, kirto ištisinę dvigubą liniją. Šiais savo veiksmais G. pažeidė KET 122 p. draudžiantį kirsti ištisines ženklinimo linijas, 123p. nes, kirsdamas ištisines linijas, G. išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, 8 ir 9 reikalavimus, nustatančius, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui.
G. neigė kirtęs dvigubą ištisinę liniją, neigė tyčia staigiai stabdęs , tačiau visi apklausti asmenys patvirtino visas inkriminuotas veikos aplinkybes; o eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota, kad įvykio vietoje priešpriešines eismo juostas skiria dviguba ištisinė linija. Troleibuso vairuotoja teisminio nagrinėjimo metu negalėjo prisiminti ar G. kirto dvigubą ištisinę liniją, tačiau patvirtino, kad tyrimo metu nurodė teisingas aplinkybes, kur kalbama apie dvigubos ištisinės linijos kirtimą. G. paaiškinimą, kad tai ne jis, o Audi vairuotojas tyčia stabdė, sukeldamas avarinę situaciją, teismas vertina kritiškai ir atmeta kaip neatitinkantį faktinių aplinkybių, nes nurodomos aplinkybės prieštarauja kitų apklaustų asmenų parodymams .
M. G. nubaustas už tai, kad vairuodamas automobilį ,,BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl chuliganiškų paskatų rikiavosi iš vienos juostos į kitą, kirto dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją, įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą kelyje po dvi eismo juostas į abi puses, keldamas grėsmę eismo saugumui, sau ir kitiems eismo dalyviams, t. y. vairavo chuliganiškai.
Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad veika ištirta ir teisingai kvalifikuota pagal LR ATPK 124 ² str.2d.
Pateikta pažyma apie turimas nuobaudas patvirtina, kad G. reguliariai baudžiamas už KET pažeidimus, todėl pagrįstai paskirta maksimali numatyta nuobauda už padarytą KET pažeidimą.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
M. G. skundo netenkinti. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2010 08 31 nutarimą, kuriuo M. G. pagal LR ATPK 124² straipsnio 2 dalį paskirta 2 000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones 24 mėnesiams atėmimu palikti nepakeistą.
Nutartis per 10 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.