- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-05-07
- Bylos Nr.
- 1-519-393/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irma Blekaitienė
- Kaltinamasis
- G. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Irma Blekaitienė, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis G. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2019-04-17 apie 19 val. (duomenys neskelbtini) teritorijos laukuose smurtavo prieš savo šeimos narę, partnerę M. V., su kuria bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, suduodamas jai kirvio pentimi ne mažiau tris kartus į dešinį šoną bei suėmęs ranka už plaukų, tuo nukentėjusiajai M. V. sukėlė fizinį skausmą ir dėl kraujosruvos nugaros dešinėje pusėje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais G. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis G. S., pareiškus jam įtarimus ir apklausus įtariamuoju, savo kaltę pripažino, paaiškino, kad 2019-04-17 namuose nuo ryto vartojo degtinę. Apie 18-19 val. jo sugyventinė M. V. grįžo namo. Su ja kartu parėjo G. P. Jis buvo užsirakinęs duris, todėl jie abu pradėjo eiti aplink langus, kad jis juos įleistų į trobą. Jis atrakino duris. M. jau buvo stipriai neblaivi, sunkiai vaikščiojo, kalbėjo nerišliai. Jie susipyko, nes jis jai pasakė, kad ji grįžtų namo, o ji nesutiko grįžti. Tada ji apsisuko ir su G. P. nuėjo per laukus link jo namų. Kirvis buvo prieangyje, jis paėmė kirvį į kairę ranką ir nubėgo paskui juos, norėdamas pagąsdinti. Pasivijo juos beveik pusiaukelėj. Jis buvo piktas, nes ji negrįžo namo. Kai pasivijo, jis pastūmė M., ji parkrito ant žemės, o kai ji buvo ant žemės, jis jai kirvio pentimi sudavė apie 3 smūgius, sudavė nestipriai, pataikė į dešinį šoną Dar jai, gulinčiai ant žemės, jis suėmė už plaukų, bet lyg netempė, tiksliai neatsimena, nes buvo neblaivus. Paėmęs jai už kairės rankos, parsivedė namo (b. l. 95-97).
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo prisipažinimo, kaltinimas pagrįstas šiais įrodymais:
- M. V. protokolu-pareiškimu, kad 2019-04-17 apie 19 val. ji buvo pas kaimynę, gyvenančią (duomenys neskelbtini), ir iš jos ėjo per laukus link namų pašerti šuniukų. Iš namų jos pasitikti atbėgo neblaivus sugyventinis G. S., kuris rankoje turėjo kirvį ir supykęs ant jos, kad ji negrįžta namo, apie keturis kartus trenkė kirvapente į dešinį šoną ir už plaukų ją tempė namo;
- įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 23-25), kuriame užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini);
- daiktų apžiūros protokolu (b. l. 29-31), kuriame užfiksuotas įvykio vietos apžiūros metu paimtas kirtis. Kirvis yra mediniu, šviesiai rudos spalvos kotu ir geležine galva. Kirvio bendras ilgis yra 53 cm. Kirvakočio ilgis nuo kirvio galvos iki kirvakočio galo yra 47 cm, jo plotis ties kirvio galva yra 6,5 cm, ties kirvakočio galu 5 cm. Kirvio galva yra geležinė, tamsios spalvos, su pleišto įkarpa galvos apačioje, galvos plotis 17 cm. Ašmenų ilgis 14 cm. Penties ilgis 5,5 cm, plotis - 4 cm, pleišto šono aukštis 5 cm, pleišto plotis 4 cm. Kirvakotis ties kirvio galva sutvirtintas metaline plokštele, pilkos spalvos, kurios vieno šono matmenys yra 6,5 x 6,5 cm. Kirvio kotas subraižytas, matosi naudojimo žymės;
- specialisto išvada Nr. G 335/2019 (06) (b. l. 48), kurioje nurodyta, kad M. V. nustatyta poodinė kraujosruva nugaros dešinėje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas kirvio bukomis dalimis. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padaryto sužalojimo pasėkoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą;
- liudytojos (nukentėjusiosios) M. V. parodymais (b. l. 51-53, 66-68), kad 2019-04-17 ji vartojo alkoholį visą dieną, gėrė viena, gėrė alų, gal 2 butelius 1 litro talpos, 7,5 laipsnių stiprumo, gėrė miškelyje. Tada ji apie 16 val. nuėjo pas G. P. į namus. Pas G. P. jie abudu dar vartojo alkoholį. Kiek išgėrė, nepamena. Tada ji sugalvojo eiti namo ir paprašė G., kad šis ją palydėtų. Ji bijojo eiti namo vieta, nes G. išgėręs būna bjaurus, kabinėjasi prie jos, jie ginčijasi. G. sutiko ją palydėti iki namų. Apie 19 val. nuėjo pas ją į namus, namuose matė G. S., jis atrodė neblaivus. G. rėkė, keikė ją, klausė pas ją, ar ji liks namie. Ji pasakė, kad ne. Tada ji su G. išėjo atgal pas G. į namus. Einant laukais link G. namų, išgirdo, kad iš paskos ateina G. G. eidamas rėkė, keikė. Atsisukusi pamatė, kad G. atbėga link jos. Matė, kad jis rankoje laiko kirvį. Pribėgęs ją lyg stūmė ir ji pargriuvo ant žemės, pargriuvo ant kairio šono, tada jis su kirvio pentimi, laikydamas kirvį kaire ranka, jai sudavė 3 ar 4 smūgius į dešinį šoną. Jai labai skaudėjo, ji rėkė, verkė. Kiek smūgių buvo, tiksliai pasakyti negali, nes viskas įvyko labai greitai, o be to, ji buvo neblaivi. Kai ji gulėjo ant žemės, jis sugriebė jai už plaukų, bet netempė. Ji jautė fizinį skausmą. Paėmęs ją už rankos, parvedė namo;
- liudytojo G. P. parodymais (b. l. 71-73), kad 2019-04-17 apie 19 val. pas jį buvo atėjusi kaimynė M. V. M. jau buvo stipriai neblaivi, mėtėsi į šonus, kalbėjo nerišliai. Jis buvo gėręs alaus, 1 butelį, 1 litro, 5 laipsnių. Kaimynė jo paprašė, kad ją palydėtų namo, nes bijojo savo sugyventinio. Jie nuėjo į M. V. namus, jos sugyventinis buvo užsirakinęs. Per langą matė, kad G. buvo virtuvėje. M. pabeldė ir G. atidarė duris. G. kalbėjo agresyviai, iš jo kalbos ir akių matėsi, kad jis neblaivus. G. rėkė, keikė M. M. paleido ir pašėrė šunis ir jie vėl išėjo pas jį. M. bijojo likti su G., nes jis išgėręs būna agresyvus. Nuo M. namų iki jo namų einant laukais yra maždaug 1 kilometro atstumas. Maždaug pusiaukelėje, jis išgirdo, kad iš paskos atbėga G., rėkdamas, keikdamas M., kad ji neliko namuose. Atsisukęs pamatė, kad G. rankoje turėjo kirvį. G., pasivijęs M., paėmė ją ranka už plaukų, pargriovė ant žemės ir kirvio pentimi apie 3-4 kartus sudavė M. į dešinį šoną. M. rėkė, G. paėmė M. už rankos ir nusivedė į namus.
Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad G. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Kadangi kaltinamasis smurtaudamas nukentėjusiajai savo partnerei, su kuria bendrai gyvena neįregistravę santuokos, sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama skirti kaltinamajam viešųjų darbų bausmę. Kaltinamasis neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūlomos bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 119-121, 123).
Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę.
G. S. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). G. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamasis neteistas (b. l. 102), baustas administracine tvarka (b. l. 103-107), nedirbantis (b. l. 108, 109, 110), gyvenamosios vietos seniūnijoje nusiskundimų G. S. elgesiu negauta (b. l. 116).
Įvertinus G. S. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, jam skirtina viena iš BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių, kurią siūlo ir prokurorė – viešieji darbai.
Įvertinus tai, kad yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, G. S. skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Kadangi kaltinamasis smurtą panaudojo šeimos nario atžvilgiu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 str. 6 d., 72² str.).
Kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę (BK 66 str.).
Kaltinamajam išaiškintinos viešųjų darbų bausmės neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 5-8 dalyse.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
G. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti jį 6 (šešiems) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Taikyti BK 64¹ straipsnį, G. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Pagal BK 66 straipsnį į bausmės laiką įskaityti dvi paras, G. S. išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2019-04-17 iki 2019-04-19, vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.
G. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją įvykdant per 4 (keturių) mėnesių laikotarpį po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Išaiškinti G. S., kad dėl objektyvių priežasčių jam negalint atlikti paskirtų viešųjų darbų, teismas gali jį atleisti nuo šios bausmės, vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol asmuo išdirbs paskirtas valandas. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu ir po įspėjimo asmuo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Išaiškinti G. S., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos jis turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.