- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-23
- Bylos Nr.
- 2A-643-544/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė (pirm.), Ramunė Čeknienė (pran.), Birutė Jonaitienė
- Atsakovas
- UAB „Hesora“, Ko
- Ieškovas
- UAB „Decora Balt“
- Advokatai
- Sigitas Lukauskas
- Kategorijos
- 27.3.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 28.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 96.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 119.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-643-544/2009
Teisėja Virginija Svirplienė Procesinio sprendimo kategorija: 27.3.2.1; 28.1; 45.1; 96.3;113.4; 116.5.1; 119.3; 121.18;121.20;
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. gruodžio 23 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Valiulienės, kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės (pranešėja), Birutės Jonaitienės, sekretoriaujant Lolitai Kudabienei, dalyvaujant ieškovės atstovui generaliniam direktoriui A. T., atsakovės atstovams direktoriui V. K., advokatui Sigitui Lukauskui,
Viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Hesora“ ir Ko apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-6304-452-2009 pagal ieškovės UAB „Decora Balt“ ieškinį atsakovei UAB „Hesora“ ir Ko dėl 26 474,83 Lt skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 25 549,92 Lt skolos pagal sutartį, 924,91 Lt delspinigių, 6 % metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 2006-06-05 prekių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. AR06/07/6-1 tiekė prekes atsakovei, už kurias ji turėjo atsiskaityti pagal sutartyje nustatytas sąlygas. Atsakovė sutartyje nustatytus atsiskaitymo terminus pažeidė ir ieškinio pateikimo dienai liko skolingas ieškovei 25 549,92 Lt. Atsakovė į ieškovės raginimus atsiskaityti nereagavo, o atsikirtimai į ieškinį neturi faktinio pagrindo. Šalys niekada nesitarė dėl prekių grąžinimo. Mano, kad tokiu būdu atsakovė siekia atidėti prievolės vykdymo terminą ir piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl jai skirtina bauda.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009-09-24 sprendimu už akių ieškovo ieškinį tenkino iš dalies ir iš atsakovės ieškovei priteisė 25 549,92 Lt skolos, 924,91 Lt delspinigių, 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 794,24 Lt žyminio mokesčio, o ieškinį dalyje dėl pripažinimo piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis ir baudos skyrimo atmetė. Sprendimą už akių teismas priėmė parengiamajame teismo posėdyje atsakovės atstovo prašymu, kadangi į posėdį neatvyko ieškovės atstovas. Atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, teismas nustatė, kad tarp šalių buvo sudaryta sutartis Nr. AR06/07/6-1 dėl prekių pardavimo, pagal kurią ieškovė pardavė atsakovei prekes, o atsakovė turėjo priimti prekes ir už jas sumokėti PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytą kainą sutartyje nurodytais terminais ir tvarka. Sutarties 3.1 punkte numatyta, kad atsakovė buvo įsipareigojusi visiškai apmokėti už prekes ieškovei per 60 dienų po prekių pateikimo arba pagal sutartyje nurodytas sąlygas. Pirkėjui nesumokėjus už prekes, skaičiuojami 0,02 % dydžio delspinigiai už kiekvieną praleistą dieną, skaičiuojant nuo bendros prekių kainos, nurodytos sąskaitoje-faktūroje. Pagal sąskaitas-faktūras atsakovei buvo pateiktos prekės bendrai 25 549,92 Lt sumai, už kurias ji sutartyje numatyta tvarka ir terminais neatsiskaitė. Teismas nurodė, kad duomenų apie tai, jog atsakovė tinkamai įvykdė prievolę nėra, todėl ieškinys buvo patenkintas. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti sutartines ir 6 % metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-09-24 sprendimą už akių panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba pareiškimą palikti nenagrinėtą. Nurodo, kad skundžiamas sprendimas už akių yra priimtas pažeidžiant CPK 285 str. 1 d. reikalavimus, nes į teismo posėdį ieškovė atvyko, tik teismas be pagrindo jos atstovui neleido atstovauti ieškovės. Mano, jog į parengiamąjį teismo posėdį atvykęs ieškovės generalinis direktorius buvo tinkamas atstovas atstovauti ieškovę teisme. Todėl teismo sprendimas už akių priimtas tuo pagrindu, kad ieškovės atstovas neatvyko į parengiamąjį posėdį, yra nepagrįstas. Pagal civilinio kodekso nuostatas juridinių asmenų vardu veikia ir jų veiksnumą įgyvendina atitinkami juridinių asmenų organai. CPK 55 str. nustatyta, kad jei į teismo posėdį atvyksta juridinio asmens valdymo organas, pagal įstatus ar įstatymus turintis teisę veikti juridinio asmens vardu (pvz. įmonės direktorius), laikoma atvykus patį juridinį asmenį, o ne jo atstovą. Šios normos reikšmė ta, kad tokiam asmeniui nereikia taikyti CPK 55 str. 2 d. atstovui keliamų kvalifikacinių reikalavimų ir jam nereikia įgaliojimų atstovauti. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą už akių, privalėjo konstatuoti ne tik LR CK 285 str. numatytą sąlygą - neatvykimą į teismo posėdį, bet, prieš priimdamas sprendimą už akių, visapusiškai ištirti byloje pateiktus įrodymus. Iš ginčijamo sprendimo matyti, kad jis grindžiamas vien ieškovės pateiktų įrodymų pagrindu, o atsakovės pateiktas atsikirtimų pagrindas formaliai netirtas, nepasisakyta dėl jo atmetimo, jei, teismo nuomone, jis nepaneigia ieškovės argumentų. Be to, jeigu teismas pripažino ieškovės generalinio direktoriaus atstovavimą netinkamu tuo pagrindu, kad įstatuose tokia teisė jam nesuteikta, tai tada ieškinys turėjo būti paiktas nenagrinėtu, nes jis pasirašytas to paties generalinio direktoriaus, t. y. neįgalioto asmens. Jeigu ieškovės atstovas pripažintinas neturinčiu įgaliojimų atstovauti ieškovę, tai turėjo būti atidėtas bylos nagrinėjimas arba ieškinys paliktas nenagrinėtas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, o 2009-09-24 sprendimą už akių palikti nepakeistą. Sutinka su atsakovės pozicija, kad ieškovės direktorius A. T. yra tinkamas ieškovės atstovas, turėjęs visus įgalinimus veikti ieškovės vardu bei atstovauti ją teismuose. Todėl teismas neturėjo procesinio pagrindo taikyti CPK 285 str. 1 d. ir priimti sprendimą už akių tuo pagrindu, kad į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko ieškovės atstovas. Tačiau mano, kad toks teismo procesinis pasirinkimas leido įgyvendinti proceso operatyvumo bei ekonomiškumo principus. Teismo sprendimas už akių nenaudingesnis ieškovei. Atsakovės teisių ir teisėtų interesų priimtas sprendimas už akių nepažeidė, nes ji turėjo teisę pateikti ir pateikė įrodymus parengiamajame teismo posėdyje, turėjo teisę apskųsti sprendimą ir šią teisę įgyvendino. Paaiškinimai dėl netinkamo įrodymų vertinimo nepagrįsti, nes, priimdamas sprendimą už akių, teismas privalo vertinti abiejų šalių pateiktus įrodymus. Tikėtina, kad teismas skundžiamą sprendimą priėmė įvertinęs bylos aplinkybes bei siekdamas proceso operatyvumo. Atsakovė vilkina procesą teikdama nepagrįstus atsikirtimus, ir taip siekia nukelti galutinę piniginės prievolės įvykdymo datą. Todėl prašo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti jai 5000 Lt baudą.
Apeliacinis skundas tenkintinas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-09-24 sprendimas už akių naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui nuo parengiamojo teismo posėdžio stadijos (CPK 326 str. 1 d. 4 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (LR CPK 329 str.).
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir taikė CPK 246 str. 1 d., 285 str. nuostatas, nenustatė ir neįvertino visų teismo sprendimo už akių taikymo institutui reikšmingų aplinkybių, dėl ko byla buvo išspręsta neteisingai. Byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes tinkamo bylos nagrinėjimo iš esmės proceso pirmosios instancijos teisme nebuvo, todėl šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 329 str. 1 d.).
LR CPK 285 str. nustatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kitais Civilinio proceso kodekso nustatytais atvejais. Panevėžio miesto apylinkės teismas, pripažinęs atvykusį į parengiamąjį teismo posėdį ieškovės UAB „Decora Balt“ generalinį direktorių A. T. netinkamu atstovu, priėmė sprendimą už akių ieškinį tenkinti iš dalies, nes konstatavo, kad į parengiamąjį posėdį neatvyko ieškovės atstovas, kuriam buvo tinkamai pranešta apie posėdžio vietą ir laiką. Teismas nutarė atvykusį atstovą laikyti netinkamu atstovauti ieškovę, nes bendrovės įstatuose nėra nurodyta, kad generalinis direktorius turi teisę atstovauti ieškovę teisme. Teisėjų kolegijos nuomone, ši pirmosios instancijos teismo išvada nepagrįsta ir padaryta netinkamai aiškinant ir taikant procesinės teisės normas. Apeliantas pagrįstai teigia, kad skundžiamasis teismo sprendimas už akių priimtas pažeidžiant CPK 285 str. 1 d. reikalavimus. Į parengiamąjį teismo posėdį atvykęs ieškovės generalinis direktorius A. T., teisėjų kolegijos nuomone, buvo tinkamas atstovas atstovauti ieškovę teisme dėl šių motyvų. Iš Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad ieškovės UAB „Decora Balt“ vienasmenis valdymo organas nuo 2006-04-11 yra generalinis direktorius A. T. (b. l. 158-159). Ieškovės Įstatuose nėra tiesiogiai nurodyta, kad ieškovės generalinis direktorius teismuose atstovauja ieškovei. Tačiau Įstatų 6.1 punkte nurodyta, kad bendrovės generalinis direktorius yra vienasmenis valdymo organas. Įstatų 6.5 punkte yra nurodyta, kad bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu veikia generalinis direktorius, o 1.4 punkte - kad bendrovė yra juridinis asmuo, kuris savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais. Juridinių asmenų atstovavimas reglamentuotas ne tik bendrovės Įstatuose, bet ir įstatymuose. LR CK 2.81 str. 1 d. nustatyta, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Juridinio asmens organai, be kita ko, vykdo šias funkcijas: formuoja ir išreiškia juridinio asmens valią, vadovauja juridinio asmens veiklai, veikia juridinio asmens vardu be įgaliojimo. Juridinių asmenų organų kompetenciją ir funkcijas nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai (CK 2.82 str. 1 d.). LR ABĮ 37 str. 1 d. nustatyta, kad bendrovės vadovas – direktorius yra vienasmenis bendrovės valdymo organas. Juridinių asmenų bylas teisme veda jų organai ar dalyviai, veikiantys pagal įstatymus ar steigimo dokumentus, jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo (CPK 55 str. 1 d.). Bendrovės direktoriui, kaip vienasmeniam valdymo organui, pagal virš nurodytus norminius aktus nereikėjo atskiro įgaliojimo atstovauti ieškovę teisme. Todėl pirmosios instancijos teismas, padaręs priešingą išvadą, netinkamai aiškino ir taikė minėtų įstatymų nurodytas nuostatas. Pripažinus, kad į 2009-09-24 d. 13.30 val. parengiamąjį teismo posėdį atvyko tinkamas ieškovės atstovas, nebuvo prielaidų taikyti CPK 246 str. 1 d., 285 str. 1 d. nuostatas dėl sprendimo už akių priėmimo neatvykusios ieškovės atžvilgiu. Dėl tų pačių argumentų nėra teisinio pagrindo ieškinį palikti nenagrinėtą tuo pagrindu, kad jis ieškovės vardu paduotas neįgalioto vesti bylą asmens (CPK 296 str. 1 d. 3 p.). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju iš viso nebuvo įstatyme numatytų sąlygų ir prielaidų priimti sprendimą už akių ieškovės atžvilgiu.
Atsiliepimas
Jei ir būtų pripažinta, kad ieškovė į posėdį neatvyko be svarbių priežasčių, tai šioje byloje vis tiek priimti sprendimo už akių nebuvo pagrindo, nes atsakovė prieštaravimuose ir atsiliepime neprašė priimti sprendimo už akių, jei ieškovė neatvyktų į teismo posėdį (b. l. 60-61, 112-113). 2009-09-24 parengiamajame teismo posėdyje atsakovės pozicija nagrinėjamu klausimu nevienoda ir neaiški, nes ieškovas prašė nagrinėjimą atidėti, po to - ieškinį palikti nenagrinėtą, o į pirmininkaujančios teismo posėdžiui klausimą atsakė, jog prašo priimti sprendimą už akių (b. l. 132-133). CPK 246 str. 1 d. nustato, kad teismas palieka ieškinį nenagrinėtą, o ne priima sprendimą už akių, kai ieškovas, neprašęs nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, neatvyksta į teismo posėdį, kai jam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, taip pat iki teismo posėdžio pradžios nebuvo pateiktas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, arba teismas nepripažįsta ieškovo nurodytų neatvykimo priežasčių svarbiomis, o atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių. Todėl apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu taip pat vertinti pagrįstais.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Iš skundžiamojo teismo sprendimo už akių matyti, kad formalus įrodymų tyrimas buvo atliktas tik ieškovės pateiktiems įrodymams, o apie atsakovės pateiktų įrodymų formalų tyrimą duomenų nėra. Todėl pagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad teismas netinkamai taikė virš minėtas procesinės teisės normas, dėl ko priėmė neteisėtą sprendimą už akių, kai turėjo bylą nagrinėti iš esmės į parengiamąjį teismo posėdį atvykus tinkamai proceso šaliai.
Šalies argumentai
Ieškovė teigia, kad teismo pasirinkimas priimti sprendimą už akių leido teismui įgyvendinti proceso operatyvumo bei ekonomiškumo principus ir priimti iš esmės teisingą sprendimą. Tačiau civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti ne tik greitą, bet ir teisingą ginčų išsprendimą. Prioritetu laikant materialiosios tiesos nustatymo tikslą, proceso koncentracija turėtų tapti jam pavaldi. Kilus šių dviejų tikslų kolizijai (LR CPK 2 str.), pirmenybę reikėtų skirti tiesos nustatymo tikslui. Aiškindamas ir taikydamas įstatymus, teismas privalo vadovautis teisingumo ir protingumo principais (LR CPK 3 str. 1 d.). Todėl ieškovės atsiliepimo argumentai apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo nepaneigia.
Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė minėtas procesinės teisės normas, dėl ko ginčijamas klausimas buvo išspręstas neteisingai.
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimą už akių panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Panevėžio miesto apylinkės teismui nuo parengiamojo teismo posėdžio stadijos.