Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Vežlita“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1687-5013/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Edvervita“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vežlita“ dėl skolos, netesybų ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. spalio 24 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei UAB „Edvervita“ iš atsakovės UAB „Vežlita“ 48 344,01 Eur skolą, 12 120,26 Eur netesybas, 1 228,76 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 61 693,03 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-10-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 571 Eur žyminį mokestį ir 1 331 Eur išlaidas už teisines paslaugas.Atsakovė UAB „Vežlita“ teismui pateikė prieštaravimus (atsiliepimą) dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus sprendimo, kuriais prašė ieškinį atmesti.Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi nustatė, kad prieštaravimai dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo nepagrįsti CPK 177 straipsnyje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis, todėl nustatė terminą per septynias dienas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti įrodymus, pagrindžiančius prieštaravimuose nurodytas aplinkybes, t. y. kad: 1) komercijos direktorius J. M. neturėjo teisės pasirašyti 2015-12-01 reikalavimo teisės perleidimo sutarties Nr. 55; 2) įrodymus, pagrindžiančius teiginius dėl paslaugų kainos ir sumokėjimo už jas; 3) įrodymus dėl nuomojamo pastato avarinės būklės ir atsakovės investicijų dydžio į nuomojamą pastatą.Atsakovė 2016 m. gruodžio 12 d. teismui pateikė prašymą dėl patikslinimo ir papildymo. Nurodė, kad dėl komercijos direktoriaus J. M. įgaliojimo pasirašyti reikalavimo teisės perleidimo sutartį įrodytų neturi, nes tokio įgaliojimo nebuvo. Atsakovė pažymėjo, kad neginčija ieškovės pateiktų įrodymų dėl apmokėtų sąskaitų. Įrodymų dėl investicijų į nuomojamą pastatą atsakovė pateikti šiuo metu negali, kadangi įrodymai yra pas komercijos direktorių J. M., tačiau jis išvykęs į užsienį iki sausio 10 ir negalima su juo susisiekti. Todėl atsakovė teismo prašė pratęsti faktinių aplinkybių pateikimo terminą bei skirti techninę statinio ekspertizę.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gruodžio 16 d. nutartimi atsakovės UAB „Vežlita“ prieštaravimus (atsiliepimą) dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus sprendimo atsisakė priimti. Teismas nurodė, kad atsakovė 2016 m. gruodžio 5 d. nutarties neįvykdė, savo teiginius grindė prielaidomis, jog reikalavimo perleidimo sandoris galbūt negalioja, o nuomojamas pastatas galbūt yra avarinės būklės.Teismas nustatė, kad VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „Vežlita“ vadovas yra V. G., o vienintelis akcininkas yra M. N., teismo procesiniai dokumentai buvo siųsti įmonės registracijos adresu ir jos vadovo adresu, LITEKO duomenimis, ginčų dėl sandorių galiojimo, taip pat ginčų tarp akcininkų nėra (CPK 179 str. 3 d.). Todėl teismas nepagristais pripažino teiginius, kad įmonė neturi jos ūkinę finansinę veiklą patvirtinančių įrodymų, nes komercijos direktorius J. M. išvykęs (CK 1.5 str., CPK 185 str.).Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad prieštaravimai dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo neatitinka CPK 430 str. 1 d. numatytų reikalavimų, todėl juos atsisakė priimti (CPK 430 str. 5 d.).

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsakovė UAB „Vežlita“ atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skunde nurodo, kad teismui pateikė prieštaravimų papildymus, kuriais prašė skirti pastato techninę ekspertizę, atidėti darbų sąmatos paskaičiavimo pateikimo terminą, nes komercijos direktorius išvykęs į užsienį. Teismas pats konstatavo, kad bendrovės generalinis direktorius yra V. G., o akcininkas M. N., o LITEKO duomenys patvirtina, jog ginčų dėl sandorių galiojimo tarp akcininkų nėra. Tokia teismo išvada nepagrįsta, nes būtent atsakovė teikdama prieštaravimus ginčija sutartį.Ieškovė UAB „Edvervita“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad tiek atsakovės prieštaravimuose, tiek atskirajame skunde nurodyti teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais įrodymais. Atsakovė tik siekia vilkinti šios bylos nagrinėjimą, kas nesuderinama su civilinio proceso ekonomiškumo bei koncentruotumo principais:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti prieštaravimus dėl ieškinio ir preliminaraus sprendimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas bylą dokumentinio proceso tvarka, formaliai įvertina ieškovo pateiktus rašytinius dokumentus ir priima preliminarų sprendimą, kuriame nurodo, kaip bus išspręstas ginčas, jeigu šalys neatliks tam tikrų veiksmų (CPK 262 str. 1 d.). Preliminarus sprendimas, kuriuo ieškinys tenkinamas, įsiteisėja, jeigu atsakovas per 20 dienų nuo preliminaraus sprendimo gavimo dienos nepareiškia motyvuotų prieštaravimų (CPK 428 str. 8 d., 430 str. 1 d.). Pagal CPK 430 straipsnio 1 dalį atsakovo prieštaravimai turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti motyvuoti ir pagrįsti CPK 177 straipsnyje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis.Ginčo šalis pasinaudodama turimomis procesinėmis teisėmis pateikti prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, gali juose reikšti tiek materialinius teisinius atsikirtimus, nurodyti šiuos atsikirtimus pagrindžiančias aplinkybes, įrodymus, tiek ir procesinius teisinius atsikirtimus, tokiu būdu gindamasi nuo pareikšto ieškinio. Prieštaravimų dėl preliminaraus teismo sprendimo pateikimas yra vienintelis būdas atsakovui išdėstyti savo poziciją dėl ieškinio reikalavimų, kadangi iki preliminaraus sprendimo priėmimo atsakovui apie ieškinį nepranešama, o apeliacine ar kasacine tvarka toks sprendimas neskundžiamas (CPK 427 str. 4 d., 428 str. 8 d.). Preliminarus sprendimas iš esmės yra sąlyginis sprendimas, nes jį priimdamas teismas vadovaujasi tik ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais. Jis atspindi tik vienos šalies (ieškovo) požiūrį. Preliminaraus sprendimo priėmimas iš esmės reiškia tik dokumentinio proceso pradžią, o atsakovo nuomonė dėl pareikšto ieškinio ir priimto sprendimo tik bus išdėstyta prieštaravimuose Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. spalio 24 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino. Atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė prieštaravimus dėl šio sprendimo ir ieškinio. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovės pateiktų prieštaravimų priėmimo klausimą, taikė trūkumų šalinimo institutą – nustatė atsakovei terminą pateikti įrodymus, pagrindžiančius prieštaravimuose nurodytas aplinkybes. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsakovės prieštaravimus atsisakė priimti, motyvuodamas tuo, kad atsakovė nepašalino teismo nutartimi nustatytų prieštaravimų trūkumų. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada.Iš atsakovės pateiktų prieštaravimų bei jų patikslinimų matyti, jog jie iš esmės atitinka procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus. Prieštaravimuose pakankamai aiškiai išreikštas nesutikimas su ieškovės reiškiamais reikalavimais ir teismo preliminariu sprendimu, trumpai išdėstyti nesutikimo motyvai. Šalindama teismo nutartimi nustatytus prieštaravimų trūkumus, atsakovė pateikė teismui prašymą dėl patikslinimo ir papildymo, kuriame nurodė aplinkybes dėl kurių šiuo metu pateikti įrodymų negali, todėl prašė pratęsti įrodymų pateikimo terminą bei skirti byloje pastato techninę ekspertizę. Taigi pirmosios instancijos teismas manydamas, kad atsakovė nepašalino nustatytų prieštaravimų trūkumų, atsakovei prašant, galėjo nustatyti papildomą terminą jų trūkumams pašalinti. Proceso nuostata dėl dokumentų trūkumų šalinimo dokumentiniame procese pateikiant prieštaravimus itin svarbi, nes, kaip minėta, nepateikus ar teismui nepriėmus prieštaravimų, preliminarus sprendimas įsiteisėja ir apeliacine ar kasacine tvarka neskundžiamas.Dėl nurodytų aplinkybių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o atsakovės UAB „Vežlita“ prieštaravimų dėl ieškinio ir Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. spalio 24 d. preliminaraus sprendimo priėmimo klausimas perduotinas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti atsakovės UAB „Vežlita“ prieštaravimų dėl ieškinio ir preliminaraus sprendimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.