Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. Z. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK 2015 m. spalio 12 d. priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-40221135-15 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo pripažino pareiškėją kalta ir skyrė sankciją, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje (34 Eur bauda). Su Nutarimu pareiškėja nesutiko, nes jis buvo priimtas pažeidžiant tiek materialines, tiek procesines teises normas, todėl 2015 m. spalio 28 d. su skundu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kuris 2016 m. vasario 24 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 11-37-992/2016 nutarė panaikinti Vilniaus apskrities VPK 2015 m. spalio 12 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-40221135-15. Šis teismo nutarimas įsiteisėjo 2016 m. balandžio 29 d., kuomet Vilniaus apygardos teismas paliko galioti Vilniaus apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Pabrėžė, kad Vilniaus apskrities VPK neteisėtus veiksmus (neveikimą) patvirtina įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. nutarimas, kuriame konstatuota, jog atsakovas pažeidė ATPK 248 straipsnį, reikalaujantį visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, o taip pat bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai bei rūpestingai, traukiant konkretų asmenį administracinėn atsakomybėn.

Žalą šiuo atveju sudaro tai, kad pareiškėja dėl neteisėto Nutarimo priėmimo, jį skundžiant teismui, patyrė bylinėjimosi išlaidas bei neturtinę žalą. Dėl neturtinės žalos paaiškino, kad atsakovo aukščiau nurodytais veiksmais ir neveikimu padaryta neturtinė žala, kurią įvertino 150 Eur dėl to, jog jai buvo surašytas tiek Protokolas, tiek Nutarimas skubotai, nesurinkus visų reikiamų duomenų, buvo renkami tik kaltinantys duomenys, nerenkant pareiškėją teisinančių. Pareiškėja buvo priversta ginti savo teises teisme, ko pasekmėje patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, turėjo atsiprašinėti iš darbo, darbe ją laikė pažeidėja, nedrausminga vairuotoja, o tai lėmė ir jos dalykinės reputacijos vertinimą. Tuo labiau, kad pareiškėja nepagrįstai buvo kaltinama eismo įvykio sukėlimu, ją kaltino ne kas kitas, o valstybės tarnautojai, kurie savo darbą atliko neprofesionaliai, tai irgi lėmė nepasitikėjimą valdžios institucijos, jos tarnautojais.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus apskrities VPK atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad pareiškėjos reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti atmestas, o reikalavimas priteisti turtinės žalos atlyginimą mažintinas.

Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjos teiginiai dėl neturtinės žalos yra abstraktūs bei nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis. Iš pareiškėjos skundo visiškai neaišku, kokios neigiamos fizinės ar emocinės pasekmės sąlygojo pareiškėjos reikalavimus ir kuo remiantis neturtinė žala įvertinta tokia suma. Pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų apie galimai patirtą nurodytą moralinę žalą bei jos padarinius, o jos argumentus laikė paremtais asmenine nuomone bei subjektyviu aplinkybių vertinimu, todėl prašymą atlyginti žalą vertino nepagrįstu Civilinio kodekso 6.245–6.255 bei 6.271 straipsnių prasme.

Dėl reikalavimo priteisti turtinės žalos atlyginimą nurodė, jog jį įvertinant būtina remtis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Sutiko, jog pareiškėjos patirtos išlaidos už 2015 m. spalio 28 d. skundo Vilniaus miesto apylinkės teismui projekto parengimą – 240 Eur yra pagrįstos ir neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio.

Dėl išlaidų už atstovavimą 2016 m. sausio 13 d. ir 2016 m. vasario 8 d. teismo posėdžiuose priteisimo, dėl 2016 m. kovo 30 d. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidų priteisimo nurodė, kad jos yra per didelės ir turi būti sumažintos, remiantis Rekomendacijomis.

Nurodė ir tai, kad administracinių teisės pažeidimų bylos savo sudėtingumu negali būti prilyginamos civilinėms byloms, todėl sprendė, kad maksimalaus Rekomendacijose nustatyto dydžio priteisimas administracinio teisės pažeidimo byloje būtų nelogiškas ir prieštarautų protingumo principui.

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl atsakovės pareigos atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurią, pareiškėjos teigimu, ji patyrė dėl Vilniaus apskrities VPK policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Pagal Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį, asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.

Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.

Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma, būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju, neteisėti institucijos veiksmai yra nustatyti įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. nutarimu. Šių aplinkybių Vilniaus apskrities VPK neneigia. Atsakovas neneigia ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Atsakovas nesutinka su dalies turtinės žalos atlyginimo dydžiu bei tvirtina, kad neturtinės žalos pareiškėja neįrodė.

Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, kad neteisėti veiksmai bei priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų yra nustatyti, todėl dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl turtinės žalos dalies

Pagal Rekomendacijų 7 punktą, advokato atstovavimo išlaidų sumos apskaičiuojamos taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Pareiškėja prašė teismo priteisti išlaidas už atstovavimą 2016 m. sausio 13 d. ir 2016 m. vasario 8 d. teismo posėdžiuose – 160 Eur. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme vyko teismo posėdžiai 2016 m. sausio 15 d. bei 2016 m. vasario 9 d., todėl nurodytos netikslios teismo posėdžių datos vertintinos kaip rašymo apsirikimai.

Taigi, Vilniaus miesto apylinkės teisme teismo posėdžiai byloje vyko: 2016 m. sausio15 d. pradžia – 13 val. 35 min., pabaiga – 14 val. 42 min., viso 1 val. 7 min. (ATP byla, b. l. 44–49); 2016 m. vasario 9 d. pradžia – 10 val. 30 min., pabaiga – 12 val. 20 min., viso 1 val. 50 min. (ATP byla, b. l. 59–64). Viso 2 val. 57 min. Šių teisinių paslaugų teikimo metu užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo – 735,1 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, už vieną atstovavimo teisme valandą nustatytas 0.1 koeficientas. Taigi, maksimaliai už atstovavimą teismo posėdžiuose pareiškėjai galėtų būti priteista 220,53 Eur (73,51x3 val.) suma, tačiau pareiškėja nurodė, kad už atstovavimą teismo posėdžiuose ji advokatui sumokėjo 160 Eur sumą, todėl, teismo vertinimu, 160 Eur suma ir priteistina.

Pareiškėja nurodė, kad už 2016 m. kovo 30 d. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 240 Eur. Rekomendacijų 8.11. punkte nustatytas už atsiliepimą į apeliacinį skundą – 1,3 koeficientas. Taigi, už atsiliepimą į apeliacinį skundą galima būtų priteisti 955,63 Eur (1,3x735,1), tačiau pareiškėja advokatui už atsiliepimą į apeliacinį skundą sumokėjo 240 Eur, todėl ši suma ir priteistina.

Pareiškėja taip pat nurodė, kad už 2015 m. spalio 28 d. skundo Vilniaus apylinkės teismui parengimą sumokėjo 240 Eur. Šios sumos neginčija atsakovas. Teismas konstatuoja, jog ši pareiškėjos prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nustatytą maksimalią sumą, todėl priteistina.

Vilniaus apskrities VPK atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad prašomos priteisti turtinės žalos dydis turi būti mažinamas, nes administracinių teisės pažeidimų bylos savo sudėtingumu negali būti prilyginamos civilinėms byloms, tačiau, teismo vertinimu, šių savo argumentų visiškai niekuo nepagrindė.

Teismas konstatuoja, kad atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkto nuostatas, kuriose nustatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir t. t. Teismas sutinka, jog išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla nebuvo išskirtinai sudėtinga, skundo surašymas nereikalavo specialių žinių, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjos prašomos priteisti patirtų išlaidų sumos net nesiekė Rekomendacijose nustatytų maksimalių užmokesčių dydžių, todėl vertintina, jog pareiškėjos patirtos išlaidos – 640 Eur laikytinos racionaliomis ir pagrįstomis.

Dėl neturtinės žalos

Pareiškėja teismo prašė priteisti 150 Eur neturtinei žalai atlyginti, pabrėždama, jog buvo priversta ginti savo teises teisme, ko pasekmėje patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, turėjo atsiprašinėti iš darbo, darbe ją laikė pažeidėja, nedrausminga vairuotoja, o tai lėmė ir jos dalykinės reputacijos vertinimą.

Vilniaus apskrities VPK teigė, kad pareiškėja neturtinės žalos neįrodė.

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus. Šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi, įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2013 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1269/2013, 2014 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-442/2014).

Neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą būdo ir (ar) dydžio, turi aiškintis ir vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgti į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, vertybės, į kurias buvo kėsintasi, ir jų pažeidimo būdas, užsitęsusio administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo trukmė, priežastys, bylos baigtis, neigiamos pasekmės pareiškėjai ir t. t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina ir į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014, 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-977-438/2016).

Teismas, įvertinęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. nutarime nustatytas faktines aplinkybes – institucijai, kuriai nustatyta pareiga surinkti duomenis, pagrindžiančius kaltinimą šias savo pareigas perkėlė pareiškėjai, kas iš esmės paneigė nekaltumo prezumpciją, sprendžia, jog pareiškėja neabejotinai patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Sutiktina su pareiškėjos argumentais, jog dėl vykusio teisminio ginčo ji turėjo atsiprašinėti iš darbo, galimai darbe ją laikė pažeidėja, nedrausminga vairuotoja, ir tai lėmė ir jos dalykinės reputacijos vertinimą, todėl pareiškėjos prašoma 150 Eur suma neturtinei žalai atlyginti laikytina protinga, teisinga ir proporcinga atsakovo padarytam pažeidimui.

Pareiškėja prašė teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų turi būti pateiktas teismui raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėja nepateikė teismui įrodymų apie patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, todėl pareiškėjos prašymas negali būti sprendžiamas. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Todėl pareiškėja turi teisę ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo paduoti teismui prašymą dėl šioje byloje turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, kartu pateikiant atitinkamus įrodymus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132–134 straipsniais, teismas

nusprendė:

Pareiškėjos J. Z. skundą tenkinti.

Priteisti pareiškėjai J. Z. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 640 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti ir 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.