Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2S-1267-730/2015

Teisėja Larisa Šimanskienė (Proceso Nr. 2-06-3-06033-2015-1)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. liepos 9 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos S. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų S. P. ir A. P. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisme 2015-05-22 gauti pareiškėjos S. P. atstovo advokato V. Ž. prašymas dėl trūkumų šalinimo, įrodymai, pagrindžiantys prašyme išdėstytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Nagrinėjamu atveju apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu grąžintas jį padavusiam asmeniui, teigdama, kad pareiškėjai įvykdė jiems keliamą pareigą – pranešė teismui apie kreditorių neturėjimą. Minėtą aplinkę apeliantė grindžia 2010-02-18 vedybų (povedybine) sutartimi, 2010-03-04 nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutartimi ir kitais įrodymais.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, jog laikinas nuosavybės teisės apribojimas nesukuria kreditoriaus teisinio statuso, t.y. nėra teisinio pagrindo teigti, jog nekilnojamas turtas, registruotas pareiškėjos S. P. vardu, nuo 2013-08-21 areštuotas Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, suteikia pastarajai kreditoriaus statusą. Tačiau apeliantės asmeninis įsipareigojimas pilnai iki 2031-10-31 sumokėti visą parduodamo nekilnojamojo turto kainą, nurodytą 2010-03-04 nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutartyje, iš esmės reiškia jos (apeliantės) skolos faktą UAB „Naftos grupė“. Tokiu atveju UAB „Naftos grupė“ turi reikalavimo teisę į apeliantės turimą įsiskolinimą. Taigi UAB „Naftos grupė“ yra ne kas kitas, kaip apeliantės kreditorius.

Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą kreipimosi į teismą tvarką. Šios tvarkos laikymasis yra būtina sąlyga, kad materialusis teisinis reikalavimas, kylantis iš ginčijamų materialiųjų teisinių santykių, taptų ieškiniu. Tačiau atitinkamas reikalavimas ieškiniu tampa tik tada, kai kreipiamasi į teismą su nustatyta tvarka surašytu ieškiniu (pareiškimu), kuris turi atitikti CPK 111 str., 113-114 str. ir 135 str. numatytus reikalavimus, o bylose dėl santuokos nutraukimo – taip pat ir CPK 539 str. numatytus reikalavimus, kurie yra imperatyvūs (privalomi) kiekvienam į teismą besikreipiančiam asmeniui. Šių reikalavimų nesilaikymas ieškovui (pareiškėjams) sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių, o tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą.

Pirmosios instancijos teismas laikė pareiškėjų prašymą nepaduotu, motyvuodamas tuo, kad prašymas neatitinka CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų.

Įstatymų leidėjas prašymui dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu yra nustatęs nemažai specialiųjų reikalavimų, iš kurių vienas yra įpareigojimas pateikti duomenis apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodyti, kad pareiškėjai yra pranešę jiems žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (CPK 539 str. 1 d. 4 p., CK 3.56 str. 3 d.). Šis reikalavimas yra procesinė kreditorių teisių įstatyminės apsaugos, įtvirtintos CK 3.126 str. 1 d., garantija.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 3.126 str. norma yra skirta sutuoktinių, kurie kreipėsi į teismą dėl turto padalijimo, kreditorių teisių ir teisėtų interesų užtikrinimui ir suteikia teisę jiems įstoti į bylą dėl sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo, ir tuo pačiu nustato sutuoktiniams, pareiškusiems prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu ir pateikusiems sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pareigą prašyme nurodyti jiems žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti.

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad įstatyme imperatyviai nustatytos šalių procesinės pareigos pranešti kreditoriams apie ketinamą inicijuoti santuokos nutraukimo bylą, išsiunčiant jiems pareiškimo kopiją, pareiškėjai neįvykdė. Toks pareiškėjų elgesys negali būti laikomas tinkamu.

Kadangi nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjai neįvykdė teismo nustatytų įpareigojimų, t. y. nepašalino prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu trūkumų, nepateikdami rašytinių įrodymų, kad pranešė kreditoriui apie inicijuojamą bylą, pirmosios instancijos teismo sprendimas laikyti pareiškėjų prašymą nepaduotu, vadovaujantis CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punktu, vertintinas kaip teisėtas ir pagrįstas. Be to, kaip teisingai nurodyta ir skundžiamoje teismo nutartyje, pareiškėjams nėra užkertama galimybė vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu prašymu, jeigu yra pašalinamos aplinkybės, dėl kurių prašymas buvo laikomas nepaduotu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl atskirojo skundo motyvai dėl pirmosios instancijos teismo nutarties laikomi nepagrįstais, apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.