- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2010-10-26
- Bylos Nr.
- A2.6.-4546-870/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 4-02-3-04390-2010-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Liudvinavičienė
- Pažeidėjas
- S. P.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė, sekretoriaujant Galinai Levickienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. P.,
išnagrinėjusi S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 126 str. 4 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. P. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis, 2010-08-20 apie 20.25 val. Kelmijos Sodų 27-oji g. 13, vairavo automobilį Volvo v/n (duomenys neskelbtini) priklausantį I. P., a.k. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (1,81 prom. girtumas). Šiais savo veiksmais S. P. pažeidė LR Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus, t.y. įvykdė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 str. 4 d.
Atvykęs į teismo posėdį S. P. paaiškino, jog nepadarė pažeidimo. Jis su drauge L. K. sėdėjo automobilyje Volvo neblaivūs ir kalbėjo. Automobilis stovėjo Linos tėvų sklype. Prie jų priėjo uniformuoti policijos pareigūnai ir liepė išlipti iš mašinos. K. M. jiems pasakė, kad jis vairavo automobilį, nors iš tiesų jis nevairavo. Pareigūnai jam uždėjo antrankius ir iškvietė kitus policijos pareigūnus. Tie kiti atvykę pareigūnai pasodino į jų automobilį, paprašė jo automobilio dokumentų ir veždami į komisariatą surašė jam protokolą dėl padaryto pažeidimo. Niekas Volvo automobilio nevairavo, jis visą dieną stovėjo kieme. Niekas jo nestabdė, jis tik sėdėjo automobilyje. Dėl kokių priežasčių taip elgėsi N. M. (iškvietė policijos pareigūnus, kuriems paaiškino, jog jis vairavo), jis nežino - galbūt dėl to, kad jo draugė Lina su ja dažnai pykstasi. Jis su drauge L. K. ir jos dviem vaikais iš pat ryto atvažiavom pas Linos tėvus į sodo sklypą. Tą dieną jie šventė Linos gimtadienį. Vakare jis su drauge norėjo pavedžioti šunį ir nuėjo į automobilį paimti pavadėlio. Atsisėdo į mašiną, pradėjo kalbėtis ir tuo momentu atėjo policijos pareigūnai ir liepė jam išlipti iš mašinos. Tą dieną jie šventė Linos gimtadienį, gėrė alkoholinius gėrimus. Jie planavo ten nakvoti ir nesiruošė niekur važiuoti.
Teismas, turėdamas pareigą išnaudoti visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, pakvietė liudytojais L. K., N. M., pareigūnus D. B., R. B., M. Ž., G. G..
L. K.,, nurodė žinanti, kad jos draugui S. P. yra surašytas protokolas, kad jis neblaivus vairavo automobilį Volvo. Ji su kaimyne Matulevičiene pastoviai pykstasi dėl jos nepilnamečių vaikų, vienam 6 metai, kitam 7 metai. Tą dieną ji su Sauliumi ir su jos dviem vaikais atvažiavo pas jo tėvus į Salininkus švęsti jos gimtadienio. Jos gimtadienis yra rugpjūčio 22 d., bet šventė anksčiau, tai yra rugpjūčio 20 d., penktadienį. Mašiną pastatė šalia tėvų sklypo, nes pro vartus mašina nepravažiuoja. Mašina visą dieną ten ir stovėjo. K. M. buvo atėjusi pas juos ir skundėsi, kad vaikai labai triukšmauja, sakė, kad vaikai elgtųsi tyliau. Apie 20 val. jos tėvai išėjo migdyti vaikus, ji su Sauliumi nusprendė pavedžioti šunį. Nuėjo prie automobilio, atsisėdo į jį ir pradėjo kalbėti. Ji ir jos draugas buvo išgėrę. Kai ji su Sauliumi sėdėjo automobilyje ir kalbėjo, į tėvų privačią valdą atėjo patruliai, bet ne Kelių policijos, o kiti. Jie atidarė mašinos dureles ir sakė Sauliui, kad jis vairavo, nors Saulius net raktų nuo užvedimo spynelės neturėjo. Jie tik atvažiavę iš karto atidavė raktus jos mamai. Ji tik turėjo raktus nuo namų ir automobilio atidarymo pultelį, kuriuos jiems ir atidavė. Mašinos užvedimo raktelių ji neturėjo. Kelių policijos pareigūnai atvažiavo maždaug po valandos. Sauliui buvo surašytas protokolas už tai, kad vairavo neblaivus. Ji paaiškino, kad pareigūnams, kurie atvyko pirmi, sakė, kad jie pasižiūrėtų kapotą ir patikrintų mašinos variklį, ar jis yra šiltas ar šaltas ir įsitikintų, kad automobiliu jie nevažinėjo. Bet jie netikrino, jiems tai buvo neįdomu. Tuo labiau, ten nebuvo nė ratų žymių, kad kažkas kažkur važiuotų. K. M. buvo atėjusi pas jos mamą ir gyrėsi, kad ji nieko pati nerašė, jai viską sudiktavo pareigūnai, pasakė ką rašyti, ką sakyti ir kaip elgtis.
N. M., paaiškino, prisimenanti įvykį. Tą dieną ji po darbo apie 19 val. grįžo namo, pasistatė mašiną. Ten tuo momentu kieme buvo žmonių, nes ūkininkas prie jų namo atveža pieną ir žmonės laukia. Jie (ji, jos vyras ir dvi dukros) susinešė savo daiktus į namus ir ji girdėjo, kad kieme kažkas šaukia „chuliganai, chuliganai“. O prieš jų namą gyvena senukų šeima. Tie senukai išėjo į lauką prie vartų ir sako, kad čia kieme chuliganiškai važinėja mašina. Ji ypatingo dėmesio į tai neatkreipė ir nuėjo į kambarį. Jos kambario langai kaip tik išeina į tą gatvę, kur visa tai vyko. Po jos langais yra žalia veja, pasodintos kelios gėlės. Ji per tą langą pamatė, kaip ta mašina važinėja keliuku pirmyn ir atgal. Bet kai pamatė, kaip ta mašina per veją atbula priartėjo prie jos namo, ji nusprendė kviesti policiją. Policiją iškvietė tam, kad sutramdytų tą vairuotoją, kad nevyktų tokie veiksmai, nes suprato kad taip gali važinėtis tik neblaivus žmogus, o gatvė gana judri, važinėja mašinos, vaikšto žmonės, bėgioja vaikai, todėl tai pavojinga. Taip važinėjo automobilis Volvo, spalva tokia melsvai pilka. Jį vairavo vaikinukas, o šalia jo sėdėjo mergina tamsiais ilgais plaukais. Su tuo vaikinuku tada ir susipažino – tai Saulius. O kai mergina išlipo iš mašinos, pamatė, kad tai Lina, ją pažįsta, ji dažnai būna su vaikais pas savo tėvus, kurie gyvena kaimynystėje. Su Linos tėvais jos santykiai normalūs, niekada nesipyko ir nekonfliktavo. Tada kaip tik ir atvažiavo policijos pareigūnai, ji išėjo į kiemą, pasitiko policininkus ir parodė, kur sustojo mašina. Jie abu, tai yra Saulius ir Lina sėdėjo mašinoje. Tie policijos pareigūnai nematė, kaip ta mašina važinėjo, jie ją rado jau sustojusią.
D. B., paaiškino, kad dirba patruliu Vilniaus aps. VPK KPV kelių patrulių rinktinėje. Šioje byloje jis surašė ATP protokolą už tai, kad S. P. vairavo neblaivus. Datos nepamena, vakare jie pradėjo darbą su porininku R. B.. Gavo iškvietimą, kad Salininkuose sodų bendrijoje, yra sulaikytas vairuotojas, kuris vairavo automobilį būdamas neblaivus. Atvykę į vietą jie rado patrulių rinktinės ekipažą, kuris buvo atvažiavęs todėl, kad iškvietimas buvo prieš 19 val., o jie tada dar nedirbo. Patrulių automobilyje sėdėjo vaikinas (liudytojas parodo į administracinėn atsakomybės traukiamą asmenį S. P.) ir panelė. Patruliai jiems paaiškino, kad buvo gavę iškvietimą dėl to, kad automobilis Volvo važinėja dideliu greičiu gatvelėmis, užvažiavo ant kažkieno vejos, lygtai sugadino ją, bet tiksliai neatsimena, ir išvažiavo. Taip pat patruliai pasakė, kad kai jie atvyko, automobilis Volvo stovėjo vietoje. Vairuotoją jie sulaikė. Jis vairavimo fakto nematė. Patruliai jam sakė, kad vairavimo fakto jie taip pat nematė, bet jie nurodė, kad yra kaimynė, kuri tai matė. Ta moteris išėjo iš namo ir pasakė, kad matė, kaip automobilį Volvo vairavo S. P. ir tą faktą dar matė jos dukra. S. P. jiems paaiškino, kad jis niekur nevažiavo, stovėjo vietoje. Reti atvejai, kai surašo protokolus pagal vieno žmogaus pasakojimą, nematant paties fakto. Ant vejos buvo vėžės, nesmarkiai išvažinėta, bet matėsi, kad buvo važiuota. Neatsimena, pas ką buvo automobilio Volvo užvedimo rakteliai, ar tai pas pareigūnus, ar tai pas vairuotoją. Kai jie atvažiavo į vietą, patruliai jiems sakė, kad jiems atvykus automobilio Volvo variklis buvo šiltas. Kadangi jie atvažiavo vėliau, nebuvo prasmės tikrinti variklio.
Šalies argumentai
R. B. nurodė, kad jis dirba patruliu Vilniaus aps. VPK KPV kelių patrulių rinktinėje. Su kolega D. B. gavo iškvietimą, kad patrulis sulaikė neblaivų vairuotoją. Jie dar paklausė, kodėl jie patys negali įforminti pažeidimo. Jie atsakė, kad jie su savimi neturi protokolų. Atvykus jie pamatė, kad vairuotojas sėdi patrulių automobilyje. Patrulis nurodė moterį, kuri paaiškino, jog matė, kaip vairuotojas (liudytojas parodo į administracinėn atsakomybės traukiamą asmenį S. P.) su ta mašina važinėjo ir parodė, kur paskui jis tą mašiną pasistatė. Remiantis kaimynės parodymais, tarnybiniu patrulio pranešimu jie surašė protokolą. Tuo metu jų spausdintuvas neveikė, todėl vairuotoją nuvežė į komisariatą nustatyti jo blaivumą. Liudytojas paaiškino, jog vairavimo fakto nematė. Patruliai, kurie atvažiavo prieš juos, atrodo, jog taip pat nematė. Jie rėmėsi tik liudytojos parodymais ir tarnybiniu pranešimu. Liudytojas parodė, kad nebuvo įmanoma užfiksuoti kažkokių pėdsakų, kad būtent tas automobilis ten važiavo, ten kelias išvažinėtas, atrodo žvyrkelis, tiksliai negalėjo atsiminti.
Teismas nutarė kviesti pareigūnus M. Ž. bei G. G., tačiau pranešimai grįžo su nuoroda, jog šaukimai neįteikti, nes pareigūnai nedirba.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs bylą, prieina prie išvados, kad byloje nesurinkta nekeliančių abejonių ir objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti S. P. inkriminuojamo pažeidimo padarymą. Faktą, kad vairavo automobilį neigia S. P. bei jo draugė L. K.. Jų parodymus teismas vertina kaip nepatikimus ir mano, jog S. P. stengiasi išvengti atsakomybės, o jo draugė taipogi suinteresuota bylos baigtimi – stengiasi padėti draugui išvengti pakankamai griežtos administracinės atsakomybės, todėl abu duoda vieningus parodymus, jog automobilis visą dieną stovėjo vietoje ir jo niekas nevairavo, o jie tik sėdėjo automobilyje. Kad automobilį vairavo neblaivus S. P. tvirtina tik kaimynė N. M.. Pareigūnas D. B. tvirtina, jog nei jis nei jo kolega R. B. paties fakto, jog vairavo S. P. automobilį jie nematė. Tą patvirtina ir R. B.. Jų nuomone ir patruliai - pareigūnai M. Ž. bei G. G. nematė vairavimo fakto (b. l. 3 bei paaiškinimai teisme). Kad nematė vairavimo fakto Patrulių rinktinės antrosios kuopos tyrėjas M. Ž. patvirtina jo tarnybinis pranešimas (b. l. 7). Jiems pasakė N. M.. Apklausiama teisme liudytoja sakė, kad per langą matė „kaip ta mašina važinėja keliuku pirmyn ir atgal“. Kai pamatė kaimynė, jog mašina per veją priartėjo prie jos namo nusprendė, jog reikia kviesti policiją. N. M., rašydama paaiškinimą 2010 08 20 (b. l. 9) nurodė, kad S. P. „buvo policijos sustabdytas mums iškvietus“, tačiau teisme sakė, jog ji pasitiko policijos pareigūnus ir jiems pasakė kur sustojo mašina, policijos pareigūnai nematė, kaip ta mašina važinėjo, jie ją rado jau sustojusią. Teismas nevertina jos parodymų kritiškai, tačiau mano, jog jos vienos parodymų nepakanka konstatuoti S. P. kaltei dėl galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo. Byloje nėra užfiksuoti pėdsakai, jog buvo minėtu keliuku važinėta pirmyn ir atgal, buvo važiuota per veją, ar atvykus policijos pareigūnams buvo automobilio variklis šiltas, neapklausta daugiau kaimynų ir pan., t. y. nesurinkta įrodymų, kurie patvirtintų N. M. parodymus. Teismas mano, jog kviesti ir apklausti kaimynus, kurie galėjo tą dieną matyti vairuojantį neblaivų S. P., nėra tikslinga, nes po įvykio praėjo nemažai laiko ir mažai tikėtina, jog nesuinteresuoti bylos baigtimi žmonės prisimins faktus.
Tam, kad būtų galima pripažinti, jog asmuo padarė ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, jog asmuo vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis bei objektyvūs ir patikimi duomenys, jog vairavo būdamas neblaivus transporto priemonę. LR ATPK 248 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylos teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, kad buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamojoje teisėje, galioja nekaltumo prezumpcija. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti jokių abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-06-15 nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. N1-978/2007).
Pažymėtina, kad sutinkamai su teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą nutarimą grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes, turi būti laikomasi asmens nekaltumo prezumpcijos principo. Nekaltumo prezumpcijos principas, įtvirtintas Konstitucijos 31 str. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d., administracinių teisės pažeidimų procese, be kita ko, reiškia, kad asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltė turi būti įrodyta bet kokią abejonę vertinant šio asmens naudai.
Kaip jau buvo nurodyta vadovaujantis LR ATPK 248 str., nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, privaloma išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. S. P. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 126 str. 4 d. dėl to, jog jis vairavo automobilį Volvo, v.n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (1,81 prom.) Iš surinktų įrodymų nekyla abejonių, jog S. P. buvo neblaivus (b. l. 8), tačiau to nepakanka neabejotinai teigti, kad jis vairavo automobilį „Volvo“.
Teismo nuomone, prieštaringi paaiškinimai, nesant kitų objektyvių įrodymų, nelaikytini pakankama įrodymų visuma, patvirtinančia vairavimo esant neblaiviam faktą.
Teismas konstatuoja, jog nesant neginčijamų duomenų, jog S. P. vairavo automobilį Volvo, v.n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (1,81 prom.). Dėl jo galimai padarytos veikos pagal 126 str. 4 d. nutrauktina (ATPK 250 str., 287 str. 1 d. 2 p. ). Teismas, daro išvadą, jog byloje esantys rašytiniai duomenys bei teisme apklaustų liudytojų parodymai neleidžia teismui daryti neabejotinos išvados, kad S. P. padarė priešingus teisei veiksmus, už kurių įvykdymą numatyta administracinė atsakomybė (LR ATPK 9 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str.1 d. 1 p. str. 286 str., 287 str., 288 str. teismas,
nutarė:
Administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje S. P., a. k(duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 str., 4 d. teiseną nutraukti.
Nutarimas per 10 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui.