Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Visuomeninės organizacijos „Vaikai - visuomenės dalis“ bankroto administratoriaus MB „Tavix“ atstovei teisininkei A. B.,

viešame teismo posėdyje, vykusiame mišriu būdu, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Visuomeninės organizacijos „Vaikai - visuomenės dalis“ bankroto administratoriaus MB „Tavix“ ieškinį atsakovei T. L. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išdėstyti teismo motyvai

19. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2018-05-15 nutartimi (kuri yra įsiteisėjusi), priimta civilinėje byloje Nr. eB2-3579-590/2018, Visuomeninei organizacijai „Vaikai – visuomenės dalis“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Lideres“, kuris Vilniaus apygardos teismo 2018-10-03 nutartimi atstatydintas, paskiriant bankroto administratoriumi UAB „Angorela“, o Vilniaus apygardos teismo 2018-11-06 nutartimi atstatydintas ir paskirtas bankroto administratoriumi UAB „Tavix“.

21. Vilniaus apygardos teismo 2019-02-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-594-619/2019 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-07 sprendimas paliktas nepakeistas.

22. Pagal ieškovo pareikštą ieškinį šios civilinės bylos ginčo dalykas yra visuomeninės organizacijos „Vaikai – visuomenės dalis“ vadovo civilinė atsakomybė ir jo pareiga atlyginti žalą, kurią ieškovas kildina iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-07 priimto sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4393-905/2018 (ir kuris Vilniaus apygardos teismo 2019-02-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-594-619/2019 paliktas nepakeistas) ir kurį sudaro 13 529,41 Eur netinkamai panaudotų valstybės biudžeto lėšų.

23. Byloje esantis Valstybės įmonės Registrų centro Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išrašas patvirtina, kad visuomeninės organizacijos „Vaikai – visuomenės dalis“, į. k. 186486052, tarybos pirmininkė (duomenys neskelbtini) (atsakovė).

Dėl bendrovės vadovo deliktinės atsakomybės

24. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo.

25. Bendrovės vadovo deliktinė atsakomybė yra nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, laikytis lojalumo juridiniam asmeniui pareigos, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. Tai, ar akcinės bendrovės valdymo organo narys elgiasi sąžiningai ir protingai, sudarydamas tam tikrus sandorius bendrovės vardu, vertinama pagal tai, ar nėra tokio nario ir bendrovės interesų konflikto, ar nėra painiojamas nario asmeninis ir bendrovei priklausantis turtas, ar sandoriu nepadaroma aiški žala bendrovei. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta valdymo organo nario lojalumo bendrovei pareiga, kuri kartu reiškia ir tai, kad narys neturėtų veikti priešingai bendrovės, kaip pelno siekiančio asmens, veiklos tikslams. Taigi, bendrovės vadovo pareiga pasidomėti ir įvertinti sudaromo sandorio ekonominį pagrįstumą bei tikslingumą, kyla iš pirmiau įvardytų vadovui pagal kompetenciją priskirtų pareigų, įtvirtintų CK 2.87 straipsnyje, kurių nevykdymas (netinkamas vykdymas) lemia vadovo atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-290/2013).

26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, jog jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, laikytųsi nustatytų jos veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-581/2013).

27. Vadovo veikla atitinka sąžiningo, apdairaus, rūpestingo ir protingo asmens elgesio standartus, kai jis sudaro naudingus sandorius ir atlieka kitus ekonomiškai pagrįstus veiksmus, sukuriančius naudą. Jeigu vadovo veiksmai, priimami sprendimai, sudaryti sandoriai yra akivaizdžiai nuostolingi, ekonomiškai nenaudingi, priešingi juridinio asmens tikslams, viršija normalią ūkinę riziką, tokie veiksmai neatitinka sąžiningos ir protingos veiklos standartams. Aplinkybė, kad įmonės vadovo sudarytas sandoris pasirodė nenaudingas ir padarė žalą įmonei ar jos kreditoriams, savaime nesudaro pagrindo įmonės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus, jeigu įmonės vadovas elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, nepažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose jam nustatytų pareigų ir akivaizdžiai neviršijo įmonės veikloje įprastos ūkinės-komercinės rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-7-124/2014).

28. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Bendrovės vadovo veiksmai, sudarant ir vykdant sandorius, turi užtikrinti, kad bendrovei nebūtų padaryta žalos. Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai).

29. Bylose, kuriose reiškiamas reikalavimas bendrovės vadovui atlyginti padarytą žalą, iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus vadovo veiksmus, padarytos žalos (nuostolių) faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-7-444/2009).

30. Ieškovo įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos visos (neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė) egzistuoja.

31. Pagal bendrąja taisyklę, įtvirtintą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje, visas šias sąlygas, išskyrus kaltę, kuri yra preziumuojama CK 6.248 straipsnio 1 dalies pagrindu, privalo įrodyti ieškovas. Nagrinėjamoje byloje ieškovo įrodinėjimo pareigos turinys yra specifinis, kadangi įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu konstatuoti atsakovės padaryti neteisėti veiksmai, taip pat yra nustatytos su žala susijusios aplinkybės.

32. CPK 182 straipsnio 2 punkte numatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių – nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 182 straipsnio 2 punkto prasmę, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-37/2008, Nr. 3K-3-205-415/2017).

33. Remiantis nurodyta proceso teisės norma ir jos išaiškinimu kasacinio teismo praktikoje, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismo 2019-02-21 civilinėje byloje Nr. e2A-594-619/2019 išnagrinėtos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais, kadangi teismo procesinis sprendimas yra įsiteisėjęs, nagrinėtoje byloje dalyvavo tiek ieškovas, tiek atsakovė kaip organizacijos vadovė, atsakovės pareiga paneigti, kad 13 529,41 Eur suma buvo netinkamai panaudota projektuose - buvo nagrinėtos bylos dalyku. Taigi teismas konstatuoja, jog byloje yra nustatytos visos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos: atsakovės neteisėti veiksmai; neteisėtais veiksmais (neveikimu) padaryta žala ir jos dydis, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėto neveikimo ir atsakovės kaltė.

Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų

34. Remiantis CK 6.246 straipsnio 1 dalimi, neteisėtais veiksmais laikytini įstatymuose ar sutartyse nustatytų pareigų nevykdymas, veiksmų, kuriuos draudžia įstatymai ar sutartys, atlikimas, arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Šią bendrąją teisės normą sukonkretina CK 2.87 straipsnyje įtvirtintos juridinio asmens valdymo organo nario pareigos – juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis), būti lojaliam juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis), nepainioti juridinio asmens turto su savu turtu (CK 2.87 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009, Nr. 3K-3-528/2009). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006, Nr. 3K-3-298/2006). Jeigu įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, tai jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

35. Nagrinėjamu atveju, vienas iš ieškovo reikalavimų yra priteisti iš atsakovės 13529,41 Eur žalos atlyginimą. Kaip minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4393-905/2018 tenkintas ieškovo ieškinys ir priteista biudžetinei įstaigai Socialinių paslaugų priežiūros departamentui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iš visuomeninės organizacijos „Vaikai – visuomenės dalis“ 13 529,41 Eur netinkamai panaudotų valstybės biudžeto lėšų, 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos 13 529,41 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-10-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vilniaus apygardos teismo 2019-02-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-594-619/2019 šis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-07 sprendimas paliktas nepakeistas.

36. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo padarytomis išvadomis, konstatavo, kad visuomeninė organizacija „Vaikai – visuomenės dalis“ nepaneigė biudžetinės įstaigos Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktuose įrodymuose užfiksuotų aplinkybių: pateiktų penkių 2017 m. vykdytų projektų (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitų; Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos centralizuoto vidaus audito skyriaus 2017-10-19 ribotos apimties veiklos vidaus audito ataskaitos Nr. A723 dėl minėtų projektų.

37. Taip pat Vilniaus apygardos teismo nutartyje nurodoma, kad projektų vertinimo ataskaitos parengtos išanalizavus visuomeninės organizacijos „Vaikai – visuomenės dalis“ pateiktus banko sąskaitų išrašus, PVM sąskaitas - faktūras, mokėjimo nurodymus ir kitus reikšmingus dokumentus. Minėtuose vertinimuose aiškiai įvardyta kokia išlaidų suma kiekvienam projektui panaudota ne pagal paskirtį, konstatuoti įvairūs valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarčių 5 punkto pažeidimai, susiję su tinkamu valstybės lėšų panaudojimu bei buhalterinės apskaitos tvarkymu. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos centralizuoto vidaus audito skyriaus 2017-10-19 ribotos apimties veiklos vidaus audito ataskaitos Nr. A723 dėl minėtų projektų išvadoje konstatuota, kad organizacijos vadovė projektų veikloms vykdyti skirtas lėšas naudojo įsiskolinimams dengti; organizacijos vadovė neužtikrino VDC projektų apskaitos tinkamo organizavimo, t. y. nepatvirtintas sąskaitų planas, nevedami ūkinių operacijų apskaitos registrai, neatskirtos išlaidos ir išlaidas pateisinamieji dokumentai pagal atskirus VDC projektus, neužtikrintas išlaidų atsekamumas, nesudaroma finansinė atskaitomybė, organizacijos vadovė disponavo didelėmis valstybės biudžeto lėšų grynųjų pinigų sumomis, kurių poreikiui pagrįsti jokių argumentų nėra. Šioje išvadoje taip pat nurodyti ir kiti pažeidimai bei konstatuota, kad vidaus audito metu nustatyti pažeidimai atitinka galimai nusikalstamos veikos požymius.

38. Pažymėtina ir tai, kad nors atsakovė, būdama visuomeninės organizacijos „Vaikai – visuomenės dalis“ vadovė, viso teisminio proceso metu nuolat teigė, kad apskaita buvo vedama tvarkingai, o esančius nedidelius neatitikimus galima tikslinti, tačiau ji nepateikė teismui jokių neginčytinų, įstatymo leistinų įrodymų, pagrindžiančių, jog prašoma priteisti 13529,41 Eur valstybės lėšų suma panaudota ginčo sutartyse nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė, teikdama į bylą gana plačios apimties dokumentus (pavyzdžiui, 2005-2006 m. veiklos dokumentus, publikacijų fragmentus spaudoje ir pan.) ir rašytinius deklaratyvius argumentus apie tai, kad projektams įgyvendinti buvo panaudota daug daugiau lėšų ir pagalba suteikta daug daugiau vaikų negu buvo planuota, nepaneigė aukščiau nurodytų teismų išnagrinėtose civilinėse bylose konstatuoto fakto, jog dalis valstybės biudžeto lėšų buvo panaudotos ne pagal su biudžetine įstaiga Socialinių paslaugų priežiūros departamentu prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudarytų sutarčių nuostatas. Atskirai pažymėtina, kad remiantis šalių sudarytomis sutartimis, visuomeninė organizacija „Vaikai – visuomenės dalis“, kurios vadovė yra atsakovė, buvo įsipareigojusi vesti tinkamą ir tikslią valstybės suteiktų lėšų buhalterinę apskaitą.

39. Viena iš imperatyvių nemokios įmonės vadovo pareigų, įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, perduoti įmonės bankroto administratoriui įmonės turtą ir dokumentus (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas, 7 dalies 1 punktas).

40. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl bendrovės administracijos vadovo ir valdybos narių pareigų, yra pažymėjęs, kad įmonės administracijos vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą. Jis privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-7-266/2006, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 2A-790-370/2015).

41. Pažymėtina, kad ir šioje nagrinėjamoje byloje atsakovė nenurodė papildomų aplinkybių, paaiškinimų dėl neperduotų įmonės dokumentų. Teismas daro išvadą, kad atsakovė, būdama įmonės vadovė, buvo tiesiogiai atsakinga už įmonės veiklos organizavimą, finansinę atskaitomybę, dokumentų ir turto išsaugojimą, o vėliau turto ir dokumentų perdavimą įmonės nemokumo administratoriui, tačiau įrodymų apie nurodytų pareigų įvykdymą byloje nėra. Teismo vertinimu, teisės aktuose nustatytų imperatyvių pareigų nevykdymas nagrinėjamu atveju prisidėjo prie žalos įmonei padarymo, o kartu ir tiesiogiai apribojo įmonės galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Tiek žalos susidarymo, tiek įmonės dokumentų neperdavimo nemokumo administratoriui laikotarpis patenka į atsakovės vadovavimo organizacijai laikotarpį, todėl laikytina, kad atsakovė tokiu savo neveikimu prisidėjo prie organizacijai priklausančio turto ir dokumentų neišsaugojimo bei žalos organizacijai padarymo.

42. Nagrinėjamoje byloje atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir byloje nustatytas aplinkybes, laikytina, kad ieškovas įrodė atsakovės neteisėtus veiksmus, todėl atsakovei kyla atsakomybė atlyginti padarytą žalą.

Dėl žalos dydžio

43. Žalos sąvoka apibrėžta CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Joje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

44. Vadovaujantis Vilniaus apygardos teismo 2019-02-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-594-619/2019 nustatytais prejudiciniais faktais biudžetinei įstaigai Socialinių paslaugų priežiūros departamentui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos visuomeninės organizacijos „Vaikai – visuomenės dalis“ vadovė (atsakovė) netinkamai panaudojo valstybės biudžeto lėšų 13 529,41 Eur sumai. Todėl remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, kurių teismas nebekartoja bei kasacinio teismo praktika, tai kvalifikuotina kaip atsakovės padaryta žala. Kadangi biudžetinei įstaigai Socialinių paslaugų priežiūros departamentui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iš visuomeninės organizacijos „Vaikai – visuomenės dalis“ teismo sprendimu priteista 13 529,41 Eur netinkamai panaudotų valstybės biudžeto lėšų ir 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos 13 529,41 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-10-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl teismo vertinimu, ieškovas šią sumą pagrįstai traktuoja kaip atsakovės neteisėtais veiksmais jam padarytą žalą.

Dėl priežastinio ryšio

45. Vadovaujantis CK 6.247 straipsniu, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-556/2005, Nr. 3K-7-345/2007, Nr. 3K-3-454/2010) priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-167-611/2015).

46. Teismo manymu, atsakovės atlikti neteisėti veiksmai (projektinių išlaidų sumų naudojimas ne pagal paskirtį, įvairūs valstybės biudžeto lėšų naudojimo pažeidimai, projektų apskaitos ir išlaidų atsekamumo neužtikrinimas, finansinės atskaitomybės nesudarymas, atsakovės disponavimas didelėmis valstybės biudžeto lėšų grynųjų pinigų sumomis ir kt.) ir dėl to atsiradusi žala (netinkamai panaudota valstybės biudžeto 13 529,41 Eur lėšų suma) neabejotinai siejasi faktiniu priežastiniu ryšiu. Tuo atveju, jei atsakovė būtų vykdžiusi valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarčių ir vykdomų projektų nuostatas, tinkamai vedusi buhalterinę apskaitą ir pan., valstybės biudžeto lėšos būtų buvusios panaudotos tinkamai. Nagrinėjamu atveju egzistuoja ir teisinis priežastinis ryšys. Jei atsakovės elgesys būtų atitikęs protingo ir apdairaus asmens elgesio standartus, t. y. jei atsakovė būtų vykdžiusi jai įstatymuose nustatytas įmonės vadovės pareigas, susijusias su buhalterinės apskaitos vedimu, kasdienės organizacijos (ieškovo) veiklos organizavimu, ji aiškiai galėtų ir turėtų numatyti, jog jos vykdomoje veikloje yra negeneruojami pinigų srautai, kuriuos būtina atitinkamai buhalteriškai sutvarkyti. Tačiau atsakovė tęsė įmonės veiklą ir nesiėmė jokių priemonių buhalterinei apskaitai tinkamai sutvarkyti, t.y. neatliko veiksmų, kurie užkirstų kelią žalai atsirasti arba sumažintų jos atsiradimo riziką.

47. Taigi neteisėti atsakovės veiksmai lėmė žalos atsiradimą – ieškovui tęsiant nuostolingą veiklos vykdymą, jo įsiskolinimai didėjo ir viso to buvo galima išvengti, jei atsakovė būtų įvykdžiusi jai numatytas pareigas.

Dėl atsakovės kaltės

48. Kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, samprata apibrėžta CK 6.248 straipsnio 3 dalyje – laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Nors CK 6.248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsakovo kaltės prezumpcija, CPK 182 straipsnio 4 punkto pagrindu atleidžianti ieškovą nuo šios civilinės atsakomybės sąlygos įrodinėjimo, tačiau minėtos prezumpcijos atsakovė bylos nagrinėjimo metu nepaneigė. Kartu akcentuotina, kad atsakovė buvo organizacijos (ieškovo) vadove, o ši aplinkybė suponuoja aukštesnių veiklos ir atsakomybės standartų taikymą. Nepaisant to, atsakovė buvo itin nerūpestinga ir neapdairi, dėl ko šiurkščiai pažeidė įstatymuose numatytas pareigas. Tai įrodo, kad atsakovė žalą ieškovui padarė būtent kaltais neteisėtais veiksmais (neveikimu).

49. Taigi atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir argumentus, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, todėl iš pastarosios ieškovo naudai priteistinas 13 529,41 Eur dydžio žalos atlyginimas.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

50. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir nustatytais terminais (CK 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis).

51. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui priteistinos 5 proc. dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

52. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 304 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas) už patenkintą ieškinio reikalavimą dėl 13 529,41 Eur žalos atlyginimo.

53. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis patyrė bylinėjimosi išlaidas dėl bylos vedimo, todėl atsakovė neįgijo pareigos jas atlyginti (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnis, 93 straipsnis).

54. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Į bylą pateikta 2021-02-15 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kurioje nurodyta, jog valstybės patirtos antrinės pagalbos išlaidos yra 755,94 Eur. Ieškinį tenkinus pilnai, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 755,94 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų.

55. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeistas 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 Eur), šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos 16,24 Eur valstybei priteistinos iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais, 279 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės T. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo Visuomeninės organizacijos „Vaikai - visuomenės dalis“, į. k. 186486052, naudai 13 529,41 Eur (trylika tūkstančių penkis šimtus dvidešimt devynis eurus 41 ct) turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (13 529,41 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-10-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės T. L., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 320,24 Eur (tris šimtus dvidešimt eurų 24 ct) bylinėjimosi išlaidų (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, į. k. 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovės T. L., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 755,94 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt penkis eurus 94 ct) antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidoms apmokėti (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.