Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Eugenijus Antanauskas, sekretoriaujant Ritai Pociuvienei, dalyvaujant prokurorei Vaidai Pužauskienei, gynėjams advokatui Vitalijui Katėnui ir advokato padėjėjui Giedriui Vitkauskiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. A., a.k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajonas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 222 str.1d., 220 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą: jis, nuo 2004-02-18 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, siekdamas iškreipti išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, numatančią, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, to paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, laikotarpiu nuo 2012-08-01 iki 2012-12-31, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę L. R., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė jai duomenų apie faktiškai įvykusias ūkines operacijas, dėl ko buhalterė jų nepagrindė apskaitos dokumentais bei neįtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą:

- laikotarpiu nuo 2012-08-01 iki 2012-12-31 2 atvejais kasos pajamų orderiais nepagrindė piniginių lėšų gavimo grynais į kasą, iš viso 25680,00 Lt (7437,44 Eur) bei 2 atvejais PVM sąskaitomis faktūromis nepagrindė: pardavimo PVM 4456,86 Lt (1290,79 Eur) bei pardavimo pajamų už atliktus darbus, iš viso 21223,14 Lt (25680,00-4456,86) (6146,65 Eur);

Tokiu būdu V. A. apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, dėl ko, laikotarpiu nuo 2012-08-01 iki 2012-12-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, V. A., siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini), turtą bei pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai: V. A., nuo 2004-02-18 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. atsakingu už buhalterinės apskaitos tvarkymą, ataskaitų pateikimą bei veiklą, tyčia, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 str.1 d. kuri nurodo, kad „Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, 40 str. 4 d. „Mokesčio mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį...“, Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 89 straipsnio 1 dalies nuostatų reikalavimų, kuriuose nurodyta, kad „Apskaičiuojant už mokestinį laikotarpį mokėtiną į biudžetą PVM sumą iš per mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pardavimo PVM už patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas <...> atimama atskaitoma pirkimo ir (arba) importo PVM suma“ nuostatas, turėdamas tikslą išvengti sumokėti Pridėtinės vertės mokestį iš viso 4457 Lt (1291 Eur) veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę L. R., nesuvokusią V. A. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė jai duomenų apie piniginių lėšų grynaisiais gavimą iš pirkėjų iš viso 25680,00 Lt (7437,44 Eur), kuri laikotarpiu nuo laikotarpiu 2012-08-01 iki 2013-01-24 2 atvejais PVM deklaracijose (pateiktose per elektroninę deklaravimo sistemą Valstybinei mokesčių inspekcijai) pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra, PVM deklaracijose 11 eilutėje deklaravo mažiau, iš viso 21223 Lt (6147 Eur) PVM apmokestinamų tiekimų, 29 eilutėje deklaravo, iš viso 4457 Lt (1291 Eur) mažiau pardavimo PVM, 36 eilutėje deklaravo 4457 Lt (1291 Eur) mažiau mokėtino į Valstybės biudžetą PVM, iš jų:

- 2012-08 mėn.: 11 eilutė „PVM apmokestinami tiekimai“ – deklaravo 13223 Lt (3829,65 Eur) mažiau , 29 eilutė „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ – deklaravo 2777 Lt (804,27 Eur) mažiau, 36 eilutė „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ – deklaravo 2777 Lt (804,27 Eur) mažiau,

- 2012-12 mėn.: 11 eilutė „PVM apmokestinami tiekimai“ – deklaravo 8000 Lt (2316,96 Eur) mažiau, 29 eilutė „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ – deklaravo 1680 Lt (486,56 Eur) mažiau, 36 eilutė „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ – deklaravo 1680 Lt (486,56 Eur) mažiau.

Taip V. A., siekdamas išvengti 4457 Lt (1291 Eur) Pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą įrašė į deklaracijas ir ataskaitas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini), turtą, bei pateikė jas valstybės įgaliotoms institucijoms.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. A. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad jis pilnai prisipažįsta, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, neįtraukdamas į apskaitą visų įvykusių ūkinių finansinių operacijų. Jis taip pat pripažįsta, kad šių ūkinių finansinių operacijų neįtraukus į buhalterinę apskaitą, vėliau buvo pateiktos neteisingos deklaracijos mokesčių inspekcijai, tačiau jis neigia padaręs nusikalstamas veikas, susijusias su jam pareikštu kaltinimu dėl neapskaityto atlyginimo mokėjimo darbuotojams. Jis įkūrė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuo 2004 metų dirbo direktoriumi taip pat kasininku atsakingu už pinigus. Įmonė užsiima statybos-remonto darbais. Vasarą dirbdavo iki 15 žmonių, žiemą apie 6 žmones. Atlikus užsakymus, kartais nebūdavo sumokami pinigai, todėl tekdavo skolintis iš pažystamų, draugų, kad įmonė toliau galėtų dirbti. Atlyginimus darbuotojams jis išmokėdavo asmeniškai, buhalterė paruošdavo orderius ir pagal tai jis išmokėdavo. Svarbiausia buvo sumokėti atlyginimus, mokesčius ir už medžiagas.

Pripažįsta savo kaltę, kad įtraukė ne visus dokumentus. Užsakovo V. J. po šia diena nebuvo sutikęs, nors su juo buvo susitarę, kad išrašys sąskaitą, kai jis grįš iš jūros. Pas užsakovę B. paėmus pinigus už atliktus darbus, ji toliau žadėjo šiltinti namą, todėl sąskaitos išrašytos nebuvo. Šiai dienai yra viskas išrašyta ir sumokėti mokesčiai. Dėl mokamų atlyginimų, kurie neva nebuvo užfiksuoti buhalterinėje apskaitoje, pagrindinis kaltintojas yra A. L., kuris ilgą laiką kartu su juo dirbo. Kai atėjo krizė, panašiai 2010 metais A. L. atsisakė dirbti už tokią algą ir pasakė, kad traukiasi. Jis jam atsakė, kad tada jis padidins akcijinį kapitalą ir dirbs pats toliau. Kai L. pamatė, kad po kurio laiko įmonėje atsirado turto, prasidėjo konfliktai, jis nesiskaitė su juo - tai eidavo, tai ne į darbą, prašė grąžinti dalį pinigų už akcijas, grasindavo. Per Sodrą sužinojo, kad A. L. nedarbingume. Praėjo keli mėnesiai, jo nedarbingumas baigėsi, o jis į darbą nėjo, todėl buvo atleistas už pravaikštas. A. L. kreipėsi dėl akcijų, kaltino dėl pinigų persivedimų, tačiau faktai nepasitvirtino. Dėl P. gali pasakyti, kad jis prastai dirbo, todėl jis jam mokėdavo tiek, kiek pastarasis atlikdavo darbų. Gal ir buvo žadėjęs mokėti daugiau, bet jo darbas nebuvo toks, kad galima būtų mokėti tokius pinigus. Visi atlyginimai darbuotojams buvo išmokami tinkamai. Jie tinkamai buvo apskaityti bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Su mokesčių inspekcija jis susitaikė, su ja viskas atsiskaityta.

Liudytojas A. L. parodė, kad buvo sukūręs kartu įmonę prieš 8-9 metus su V. A.. Dirbo gana ilgą laiką, paskui prasidėjo negeri dalykai, todėl jie įsiskyrė. Išėjau lauk iš įmonės prieš du metus. Jam nepatiko finansiniai bendrovės reikalai. Pradėjo pinigai vaikščioti iš vieno banko į kitą, daug nesigilino į tuos dalykus ir nutarė išeiti lauk. Jis su V. A. turėjo po 50 procentų akcijų. Po kurio tai laiko pasižiūrėjo ir pamatė, kad turi tik 8 procentus akcijų, kaip jos dingo nesuprato. V. A. dideles sumas pinigų pasidengė paskolai iš jų uždirbtų pinigų. Buhalterės pasakė, kad viskas yra tvarkoje. Jis nežino smulkmenų, o tik vėliau sužinojo, kad yra pervesta 100000 tūkstančių litų į V. A. asmeninę sąskaitą paskolai padengti. Sutartis dėl darbų sudarinėdavo direktorius, o jis prižiūrėdavo kaip vyksta darbai. Į bendrovės finansinius reikalaus jis nesikišo. Jis nežino kaip vykdavo atsiskaitymai, nes nedalyvaudavo prie pinigų. Buvo įdarbinti žmonės už minimumą, tačiau kažkokia dalis būdavo jiems primokama. Jo atlyginimas buvo pagal darbo sutartį minimumas, tačiau jis gaudavo didesnį atlyginimą. Pastovaus atlyginimo nebuvo, jo dydis keisdavosi. Atlyginimus mokėdavo direktorius. Ant žiniaraščio rašydavosi, kad gaudavo minimumą. Kai direktorius mokėdavo pinigus, jis nedalyvaudavo. Jis darbuotojui parašydavo pagal darbus kiek jis yra vertas, visą tą lapą pateikdavo direktoriui, o jis sumokėdavo. P. jis pažįsta. Jam minimumas būdavo mokamas, tačiau direktorius jam mokėdavo kažką ir „į rankas“. Kada buvo geresni laikai, būdavo mokamas didesnis atlyginimas, kai blogesnis ir mažiau, nebuvo vienodai. Būdamas akcininku jis neinformavo teisėsaugos institucijų, kad gaudavo neoficialų atlyginimą, nes manė, kad buhalterijoje šie atlyginimai yra užfiksuoti.

Liudytoja R. J. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsidarbino 2008-07 m. ir dirbo iki spalio mėnesio, nes išėjo į dekretą ir paskui nebegrįžo. Dirbo administratore, po gimdymo atostogų į darbą nebegrįžo. Direktorius yra V. A.. Kai dirbo bendrovėje, buvo mokamas sutartyje numatytas atlyginimas. Premijos nebuvo mokamos.

Liudytojas V. V. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba stogdengiu. Dirba nuo įmonės pradžios, visą tą laiką direktoriumi yra V. A.. Dirba pagal darbo sutartį. Buhalterė duodavo algalapį, pasirašai, sumoka kiek parašyta ir viskas. Algą mokėdavo direktorius kabinete, visada mokėdavo kabinete. Kiek buvo nurodyta algalapyje, tiek ir sumokėdavo. Kartais premijas duodavo, buvo duodama švenčių proga, už jas pasirašyti nereikėdavo. Jokių neapskaitytų pinigų, nenumatytų darbo sutartyje jis negaudavo. Nėra girdėjęs, kad kitiems įmonės darbuotojams būtų mokamas neoficialus atlyginimas. V. P. pažysta, nes yra dirbę kartu. Kokį jis atlyginimą gaudavo, nežino. Jie užeidavo algos pasiimti po vieną.

Liudytojas D. D. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepilną mėnesį. Jis turėjo patentą, bet kadangi jie negalėjo jo samdyti su patentu, tai buvo įdarbinę. Padirbo, gavo atlygį ir išvažiavo. Atsiskaitė su juo ofise V. A., parašus dėjo ant žiniaraščio, mokėjo tiek, už kiek pasirašydavo.

Liudytojas A. V. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba apie 4 metus vairuotoju-statybininku pagal darbo sutartį. Darbo sutartis buvo pasirašytas su direktoriumi. Gaudavo sutartą atlyginimą, tokį, koks numatytas darbo sutartyje, kas mėnesį. Atlyginimą mokėdavo pats direktorius kabinete. Pasirašyti reikėdavo, duodavo algalapį. Nėra buvę, kad daugiau išmokėtų, premijų negauna. Nėra girdėjęs, kad bendrovėje būtų mokamas neoficialus atlyginimas.

Liudytoja L. R. parodė, kad žino, jog vyko konfliktas tarp vadovo ir akcininko. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji pradėjo dirbti 2011-07-01. Iki tol šios bendrovės apskaitą vedė kaip įgaliota buhalterinių paslaugų įmonės atstovė. Nuo 2013-01-01 pradėjau dirbti vyr. buhaltere. Sąskaitas pateikdavo direktorius, orderius išrašydavo direktoriaus prašymu. Įmonė pagrinde užsiėmė stogų dengimu ir naujų pastatų statyba, rekonstrukcija, remontu, kas susiję su statyba, šiek tiek buvo bandyta autoserviso paslaugas teikti, bet patalpas išnuomavo. Jai nebuvo žinoma, kad ne visi pinigai buvo apskaitomi. Atlyginimus išmoka kasininkas, o kasininku buvo vadovas. Darbo užmokesčio žiniaraščius sudarydavo ji. Piniginius klausimus spręsdavo direktorius ir atskaitingas asmuo buvo direktorius. Jai nebuvo žinoma, kad nebuvo įtrauktos į buhalterinę apskaitą bendrovės pajamos. Apie tai sužinojo kai perskaitė FNTT specialisto išvadą. Direktoriaus nurodymu išrašė sąskaitas, išrašė kasos pajamų orderius, patikslino deklaracijas ir užskaita buvo padaryta su VMI, sumokėti delspinigiai. Atlyginimą gaudavo nurodytą darbo sutartyje, dabar šiuo metu 500 eurų. Nebuvo gautas didesnis atlyginimas nei nurodyta dokumentuose. Jai nebuvo žinoma, kad kiti darbuotojai gautų didesnes algas nei numatyta. Kai atvyko dirbti, įmonėje buvo daug įsiskolinimų, trūko apyvartinių lėšų, įmonė skolinosi, kad galėtų vykdyti darbus ir uždirbti pajamas, o dabar situacija gerėja, skolos atiduodamas, įmonė dabar savo lėšomis vykdo darbus.

Liudytojas V. P. parodė, kad įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ per pažįstamą M.. Direktorius V. A. pasakė, kad jo atlyginimas yra 1000 lt. Per mėnesį, tai yra minimalus. Jis jam pasakė, kad sutartas atlygis buvo 90 lt. per dieną. Darbo sutartį pasirašė, kas ten buvo parašyta, jis neskaitė. Toje įmonėje dirbo iki kovo mėnesio, ir prasidėjo konfliktai. Dirbo mūrininku. Konfliktai prasidėjo nuo pradžių, nes pažadėjo mokėti, bet direktorius nemokėjo pažadėtų pinigų.. Mokėdavo kas sutartyje nurodyta, o daugiau neduodavo, todėl jis ir pykdavo. Manė, kad jo darbas neteisingai įvertintas. Kadangi algą gaudavo įdėtą į voką, tai ir sakė, kad pinigus gaudavo vokelyje.

Liudytojas M. K. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo dešimt metų, buvo tiekėjas medžiagų klausimais. Dirbo pagal darbo sutartį. Pinigus mokėdavo direktorius, atlygis buvo toks, koks sutartyje nurodytas, pasirašyti reikėdavo kiekvieną mėnesį. Sumos visada sutapdavo. Labai retai gaudavo premijas. Nepamena, kada paskutinį kartą ją yra gavęs. Jam nėra žinoma, kad būtų mokamas nelegalus atlyginimas. A. L. buvo direktoriaus pavaduotojas, jis duodavo darbinius nurodymus. Kai mokėdavo algą, dalyvaudavo buhalterė, A. L. nedalyvaudavo.

Liudytoja R. B. parodė, kad jis ieškojo bendrovės, kuri galėjo pakeisti jos namo stogą. Sutiko UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių, aptarė su juo visas sąlygas, kurios tenkino abi šalis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko visus numatytus darbus, o ji sumokėjo, nes ją tenkino atliktų darbų kokybė. Ji tvirtina savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Dalį pinigų ji sumokėjo pavedimu, o kitą dalį sumokėjo grynais. Mokant pavedimu buvo išrašyta sąskaita. Šiuo metu visos sąskaitos išrašytos pilnai.

Liudytojas R. M. parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2004 metų, bet su pertraukomis. Dirbo mūrininku, brigadininku, po to baigė kolegiją, truputi dirbo darbų vadovu. Atlyginimas jam buvo mokamas pagal sutartį. Atlyginimas buvo minimumas, dabar 310 eurų į rankas. Papildomų išmokų negaudavo, jį tenkino šis atlyginimas, nes užsidirbdavo dar papildomai kitose darbuose. Žiniaraščiai buvo duodami pasirašyti gaunant algą. Mokėdavo atlyginimą arba buhalterė arba direktorius.

FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos 2015-08-11 specialisto išvadoje Nr. 5-3/63 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodyta: UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius V. A.) laikotarpiu nuo 2012-08-01 iki 2012-12-31 nesilaikė:

- Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimų, kuriose nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalies nuostatų reikalavimų, kuriose nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“: į apskaitą neįtraukė ir apskaitos dokumentais nepagrindė ūkinių operacijų: 2 atvejais kasos pajamų orderiais nepagrindė piniginių lėšų gavimo grynais į kasą, iš viso 25680,00 Lt (7437,44 Eur) bei 2 atvejais PVM sąskaitomis faktūromis nepagrindė: pardavimo PVM 4456,86 Lt (1290,79 Eur) bei pardavimo pajamų už atliktus darbus, iš viso 21223,14 Lt (25680,00-4456,86) (6146,65 Eur);

-Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punkto nuostatų reikalavimų, kuriuose nurodyta, kad „Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo finansininkas, o priėmus pinigus - ir kasininkas. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio kvitas, kurį pasirašo finansininkas ir kasininkas“ bei 16 punkto nuostatų reikalavimų, kuriuose nurodyta, kad „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, tai yra, 2 atvejais apskaitos dokumentais nepagrindė piniginių lėšų gavimo grynais iš pirkėjų: R. B. bei V. J., iš viso 25680,00 Lt (iš jų: 2012 m. 08 mėn. 1 atveju – 16000,00 Lt, 2012 m. 12 mėn. 1 atveju – 9680,00 Lt už atliktus statybos darbus ir neįrašė šių piniginių lėšų gavimo į apskaitos registrą „Kasos knyga“, tokiu būdu sumažino dokumentinį kasos likutį, iš viso 25680,00 Lt (7437,44 Eur).

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nebuvo galima nustatyti, kur UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius V. A.) panaudojo pinigines lėšas, iš viso 25680,00 Lt, gautas iš pirkėjų 2012 metų rugpjūčio mėnesį (16000,00 Lt) ir gruodžio mėnesį (9680,00 Lt).

Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius V. A.) laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2014-03-31 darbuotojams A. L. ir V. P. 38 atvejais išmokėjo grynais darbo užmokestį, nepagrįstą apskaitos dokumentais, iš viso 73402,29 Lt (21258,77 Eur), tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius V. A.) laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2014-03-31 nesilaikė:

-Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimų, kuriose nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalies nuostatų reikalavimų, kuriose nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ – 38 atvejais apskaitos dokumentais nepagrindė (darbo užmokesčio žiniaraščiais, darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiais, kasos išlaidų orderiais) ir į apskaitą neįtraukė ūkinių operacijų: darbo užmokesčio žiniaraščiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 98374,67 Lt (28578,16 Eur) priskaičiuoto darbo užmokesčio, iš jų: 2011 metais – 38184,67 Lt, 2012 metais – 38620,54 Lt,2013 metais – 19111,28 Lt, 2014 m. 01-03 mėn. – 2758,18 Lt bei kasos išlaidų orderiais 38 atvejais nepagrindė iš kasos išmokėto darbo užmokesčio darbuotojams, iš jų: 64546,79 Lt A. L. ir 8855,50 Lt V. P.;

-Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punkto reikalavimų „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus)“ bei 16 punkto nuostatų reikalavimų, kuriuose nurodyta, kad „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, tai yra, 38 atvejais apskaitos dokumentais (kasos išlaidų orderiais) nepagrindė darbo užmokesčio išmokėjimo darbuotojams grynais, iš viso 73402,29 Lt (21258,77 Eur) ir neįrašė šių išlaidų į kasos knygą.

Atsižvelgiant į ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus apklausos protokolų parodymus, bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus (darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščius, darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius) nustatyta, kad, jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius V. A.) laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2014-03-31 darbuotojams: A. L. ir V. P. 38 atvejais (27+11) išmokėjo grynais darbo užmokestį, nepagrįstą apskaitos dokumentais, iš viso 73402,29 Lt (21258,77 Eur) ir šių duomenų neperdavė buhalterinę apskaitą tvarkančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorė L. R., laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2012-12-31) bei vyr. buhalterei L. R. (laikotarpiu nuo 2013-01-02 iki 2014-12-32), tai laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2014-03-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 4 dalies nuostatų reikalavimų, kuriose nurodyta, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“; 16 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta “Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“- laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2014-03-31 38 atvejais darbo užmokesčio žiniaraščių, darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščių duomenis neužregistravo apskaitos registruose.

Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizuojamą ir tvarkomą buhalterinę apskaitą dėl Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimų nesilaikymo laikotarpiu 2011-01-01 iki 2014-03-31 negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 dalies nuostatose nurodyta, kad “Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytus mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos” bei šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies nuostatų reikalavimų, kuriuose nurodyta, kad “Mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę” 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius V. A.) tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2011-01-01 iki 2014-12-31) nesilaikė:

1) Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 89 straipsnio 1 dalies nuostatų reikalavimų, kuriuose nurodyta, kad „Apskaičiuojant už mokestinį laikotarpį mokėtiną į biudžetą PVM sumą iš per mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pardavimo PVM už patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas <...> atimama atskaitoma pirkimo ir (arba) importo PVM suma“ - 2 atvejais PVM deklaracijose, pateiktose Valstybinei mokesčių inspekcijai, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra, PVM deklaracijose 11 eilutėje deklaravo mažiau, iš viso 21223 Lt (6147 Eur) PVM apmokestinamų tiekimų, 29 eilutėje deklaravo, iš viso 4457 Lt (1291 Eur) mažiau pardavimo PVM, 36 eilutėje deklaravo 4457 Lt (1291 Eur) mažiau mokėtino į Valstybės biudžetą PVM.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius V. A.) 2 atvejais neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo, iš viso 4457 Lt (1291 Eur) PVM, iš jų: 2012 m. rugpjūčio mėnesį – 2777 Lt (804 Eur), 2012 m. gruodžio mėnesį – 1680 L (487 Eur), tuo padarydama 4457 Lt (1291 Eur) nuostolių valstybės biudžetui.

2) Lietuvos Respublikos 2001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies reikalavimų, tai yra, Valstybinei mokesčių inspekcijai 2013-03-29 pateiktoje 2012 metų Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204) deklaravo duomenis, neatitinkančius tikrovės apie pajamas ir pelną, iš jų: II dalies 18 eilutėje „Pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę, suma“ įrašė mažiau 21223,14 Lt (6146,65 Eur) realizavimo pajamų; III dalies 49 eilutėje „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas nuostoliai (-)“ įrašė 3183 Lt (21223*15/100) didesnius bendrovės nuostolius.

Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius V. A.) laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2014-03-31 darbuotojams: A. L. ir V. P. 38 atvejais išmokėjo grynais darbo užmokestį, iš viso 95925,00 Lt (27781,80 Eur), tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius V. A.) laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2014-03-31 nesilaikė:

1) Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 dalies nuostatų reikalavimų, kuriuose nurodyta, kad „Lietuvos vienetas, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį“ – laikotarpiu nuo 2011 m. sausio mėnesio iki 2014 metų kovo mėnesio nuo apskaitoje neparodytų su darbo santykiais susijusių išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamoms A klasės pajamoms, iš viso 98674,67 Lt (28578,16 EUR), neišskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą 16532,71 Lt (4788,20 Eur) gyventojų pajamų mokesčio.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 24 straipsnio 1 dalies nuostatų reikalavimų, tai yra, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius V. A.) 2011 metų sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio 2012 metų sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio, 2013 metų sausio, vasario, kovo, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio, 2014 metų sausio, vasario, kovo mėnesių Mėnesinėse pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijose (pateiktose Valstybinei mokesčių inspekcijai) deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą: 18 eilutėje “Išmokėtas išmokas (neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų ir pajamų mokesčio)“ – UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedeklaravo su darbo santykiais susijusių išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamoms A klasės pajamoms, iš viso 98674,67 Lt (28578,16 Eur); 19 eilutėje “Išskaičiuota pajamų mokesčio suma“ – UAB „(duomenys neskelbtini)“ neišskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą gyventojų pajamų mokesčio, iš viso 16532,71 Lt (4788,20 Eur).

2) Lietuvos Respublikos 2004 m. lapkričio 4 d. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 9 straipsnio 1 dalies nuostatų reikalavimų, kuriuose nurodyta, kad „Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti“, 2 dalies nuostatų reikalavimų, kuriuose nurodyta, kad „Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“ – laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2014-03-31 nuo apskaitoje neparodyto priskaityto darbo užmokesčio, iš viso 98674,67 Lt (28578,16 Eur), nuo kurio skaičiuojamos įmokos ir mokesčiai į VSDF biudžetą, nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių į VSDF biudžetą, iš viso 30569,41 Lt (98674,67*30,98/100) (8853,51 Eur);

-5920,48 Lt (98674,67*6/100) privalomojo sveikatos draudimo įmokų.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos 2004 m. lapkričio 4 d. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 10 straipsnio 2 dalies nuostatas „Draudėjai privalo pateikti socialinio draudimo pranešimus ir kitus dokumentus, reikalingus draudžiamosioms pajamoms, socialinio draudimo įmokoms, išmokoms ir socialinio draudimo stažui apskaičiuoti” bei šio Įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostatas “Draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šio ir kitų įstatymų”.

Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus direktoriaus pavaduotojos, vykdančios direktoriaus funkcijas G. K. 2015-06-10 raštu Nr. (7.2) SI-29907 pateiktus Pranešimus apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM3SD) nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu 2011-01-01 iki 2014-03-31 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą:

-P20.4 eilutėje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma“ deklaravo 98674,67 Lt (28578,16 Eur) mažesnes apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos sveikatos ir socialinio draudimo įmokos;

-P20.5 eilutėje “Įmokų suma” deklaravo 39450,13 Lt (2960,24+5920,48+30569,41) (11425,55 Eur) mažiau įmokų į VSDF, tuo padarydama 39450,13 Lt (11425,55 Eur) nuostolių Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.

4) Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 12 d. Garantinio fondo įstatymo VIII-1926 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų reikalavimų, kuriuose nurodyta, kad „Įmonių, nurodytų šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje, įmokos – 0,1 proc. priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio“ (laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31) bei 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų reikalavimų, kuriuose nurodyta, kad „Įmonių, nurodytų šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje, įmokos – 0,2 proc. priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio“ (laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2014-03-31) - laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2014-03-31 nuo apskaitos dokumentais nepagrįsto ir į apskaitą neįtraukto priskaityto darbo užmokesčio, iš viso 98674,67 Lt nepriskaičiavo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą, iš viso 137,97 Lt įmokų į Garantinį fondą, tuo padarė nuostolių Valstybės biudžetui.

Iš viso, UAB “ (duomenys neskelbtini)” (direktorius V. A.) tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2011-01-01 iki 2014-03-31) dėl buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nesilaikymo, neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 60577,67 Lt (17544,51 Eur) mokesčių ir įmokų, iš jų:

I. Į Valstybės biudžetą, iš viso 21127,54 Lt (6118,97 Eur), iš jų:

1) 4456,86 Lt (1290,80 Eur) PVM laikotarpiu nuo 2012-08-01 iki 2012-12-31;

2) 16532,71 Lt (4788,20 Eur) gyventojų pajamų mokesčio laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2014-03-31, iš jų;

3) 137,97 Lt (39,96 Eur) įmokų į Garantinį fondą laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2014-03-31.

II. Įmokų ir mokesčių į VSDF biudžetą, iš viso 39450,13 Lt (11425,55 Eur):

Specialistė R. Mikulskytė parodė, kad ji tvirtina savo specialisto išvadą. Buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. A. 2011-2014 metais dalies piniginių lėšų, gautų iš klientų už stogų dengimo paslaugas, neįnešdavo į bendrovės kasą, taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. A. 2011-2014 metais galimai darbuotojams mokėdavo papildomus atlyginimus, kurie nebuvo apskaityti bendrovės apskaitoje. Atsižvelgiant į tai buvo analizuojami įmonės apskaitos dokumentai, duomenys buvo lyginami su ikiteisminio tyrimo pateikta medžiaga ir liudytojų apklausos protokolais ir pateikta išvada. Užduotyje buvo kalbama apie galimai bendrovei neapskaitytus papildomai išmokamus atlyginimus. Sąlyginė išvada, kadangi pagal metodiką yra nurodyta, kad liudytojų apklausos protokolų duomenys lyginant su apskaitos dokumentais yra sąlyginė išvada. Liudytojai, kurie kalbėjo apie jų gautas pajamas, sakė, kad dokumentai nebuvo išrašyti. Pasikeitus liudytojų parodymams, reikėtų formuoti naują užduotį ir tada ji vertintų naujas liudytojų apklausas. Pagal išvadą tai reiškia, kad tie pinigai nebuvo įnešti į kasą. Pagal apskaitos dokumentus papildomas atlyginimas nebuvo išmokėtas, nėra nustatytas pinigų išmokėjimo šaltinis. Papildomas darbo užmokestis nebuvo išmokėtas iš įmonės kasos, todėl negalima nustatyti iš kokio šaltinio buvo mokamas papildomai apskaičiuotas užmokestis.

Tokiu būdu V. A. kaltė pilnai įrodyta paties kaltinamojo parodymais bei aukščiau aptartų įrodymų visuma. Kaltinamojo įvykdyta veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1d., nes jis, veikdamas per buhalterę L. R., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė jai duomenų apie faktiškai įvykusias ūkines operacijas, dėl ko buhalterė jų nepagrindė apskaitos dokumentais bei neįtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. V. A. nusikalstama veika taip pat kvalifikuotina ir pagal LR BK 220 str. 1 d., kadangi šie neteisingi duomenys apie pajamas buvo įrašyti į deklaracijas ir į nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas bei vėliau pateikti valstybės įgaliotai institucijai – Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Be to, V. A., pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2004 m. lapkričio 4 d. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 9 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti“, 2 dalies kurioje nurodyta, kad „Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“, 10 straipsnio 2 dalies kurioje nurodyta, kad „Draudėjai privalo pateikti socialinio draudimo pranešimus ir kitus dokumentus, reikalingus draudžiamosioms pajamoms, socialinio draudimo įmokoms, išmokoms ir socialinio draudimo stažui apskaičiuoti” bei šio Įstatymo 14 straipsnio 2 dalies kurioje nurodyta, kad “Draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šio ir kitų įstatymų“, taip pat Lietuvos Respublikos 2002 m. gruodžio 3 d. Sveikatos draudimo įstatymo Nr. IX-1219 17 straipsnio 1 dalies kuriuose nurodyta, kad „Draudėjai moka 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, už asmenis: 1) dirbančius pagal darbo sutartis. 2 dalies nuostatų reikalavimų, kuriuose nurodyta, kad „Asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“ nuostatas, turėdamas tikslą išvengti sumokėti į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokas iš viso 39450,13 Lt (11425,55 Eur), laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2014-03-31, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę L. R., nesuvokusią V. A. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė jai duomenų apie įmonės apskaitoje neparodytą darbo užmokestį išmokėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, dėl ko laikotarpiu 2011-02-07 iki 2014-04-08 ji Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui „Pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM3SD)” pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą:

-P20.4 eilutėje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma“ deklaravo 98674,67 Lt (28578,16 Eur) mažesnes apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos sveikatos ir socialinio draudimo įmokos;

-P20.5 eilutėje “Įmokų suma” deklaravo 39450,13 Lt (2960,24+5920,48+30569,41) (11425,55 Eur) mažiau įmokų į VSDF, tuo padarydama 39450,13 Lt (11425,55 Eur) nuostolių Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, iš jų;

-2011 m. sausio mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) langelyje P20.4 neįrašė 3547,37 Lt (1027,39 EUR) pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir P20.5 langelyje neįrašė 1418,24 Lt (410,75 EUR) įmokų;

-2011 m. lapkričio mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) langelyje P20.4 neįrašė 2947,37 Lt (853,62 EUR) pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir P20.5 langelyje neįrašė 1178,36 Lt (341,28 EUR) įmokų;

-2011 m. gruodžio mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) langelyje P20.4 neįrašė 2947,37 Lt (853,62 EUR) pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir P20.5 langelyje neįrašė 1178,36 Lt (341,28 EUR) įmokų;

-2012 m. sausio mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) langelyje P20.4 neįrašė 2922,24 Lt (846,34 EUR) pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir P20.5 langelyje neįrašė 1168,31 Lt (338,37 EUR) įmokų;

-2012 m. vasario mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) langelyje P20.4 neįrašė 3947,37 Lt (1143,34 EUR) pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir P20.5 langelyje neįrašė 1578,16 Lt (457,07 EUR) įmokų;

-2012 m. kovo mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) langelyje P20.4 neįrašė 3674,64 Lt (1064,25 EUR) pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir P20.5 langelyje neįrašė 1469,12 Lt (425,49 EUR) įmokų;

-2012 m. balandžio mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) langelyje P20.4 neįrašė 3147,37 Lt (911,54 EUR) pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir P20.5 langelyje neįrašė 1258,32 Lt (364,43 EUR) įmokų;

-2012 m. gegužės mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) langelyje P20.4 neįrašė 3147,37 Lt (911,54 EUR) pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir P20.5 langelyje neįrašė 1258,32 Lt (364,43 EUR) įmokų;

-2012 m. birželio mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) langelyje P20.4 neįrašė 3147,37 Lt (911,54 EUR) pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir P20.5 langelyje neįrašė 1258,32 Lt (364,43 EUR) įmokų;

-2012 m. liepos mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) langelyje P20.4 neįrašė 3147,37 Lt (911,54 EUR) pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir P20.5 langelyje neįrašė 1258,32 Lt (364,43 EUR) įmokų;

-2012 m. rugpjūčio mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) langelyje P20.4 neįrašė 3097,33 Lt (897,33 EUR) pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir P20.5 langelyje neįrašė 1238,31 Lt (358,34 EUR) įmokų;

-2012 m. rugsėjo mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) langelyje P20.4 neįrašė 3097,33 Lt (897,33 EUR) pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir P20.5 langelyje neįrašė 1238,31 Lt (358,34 EUR) įmokų;

-2012 m. spalio mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) langelyje P20.4 neįrašė 3097,33 Lt (897,33 EUR) pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir P20.5 langelyje neįrašė 1238,31 Lt (358,34 EUR) įmokų;

-2012 m. lapkričio mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) langelyje P20.4 neįrašė 3097,33 Lt (897,33 EUR) pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir P20.5 langelyje neįrašė 1238,31 Lt (358,34 EUR) įmokų;

-2012 m. gruodžio mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) langelyje P20.4 neįrašė 3097,33 Lt (897,33 EUR) pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir P20.5 langelyje neįrašė 1238,31 Lt (358,34 EUR) įmokų;

-2013 m. sausio mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) langelyje P20.4 neįrašė 2947,37 Lt (853,62 EUR) pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir P20.5 langelyje neįrašė 1178,36 Lt (341,27 EUR) įmokų;

-2013 m. vasario mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) langelyje P20.4 neįrašė 3647,37 Lt (1056,35 EUR) pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir P20.5 langelyje neįrašė 1458,22 Lt (422,33 EUR) įmokų;

-2013 m. kovo mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) langelyje P20.4 neįrašė 3497,37 Lt (1012,91 EUR) pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir P20.5 langelyje neįrašė 1398,25 Lt (404,96 EUR) įmokų;

-2013 m. gegužės mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) langelyje P20.4 neįrašė 726,71 Lt (210,47 EUR) pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir P20.5 langelyje neįrašė 290,54 Lt (84,15 EUR) įmokų;

-2013 m. birželio mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) langelyje P20.4 neįrašė 1213,01 Lt (351,31 EUR) pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir P20.5 langelyje neįrašė 484,96 Lt (140,45 EUR) įmokų;

-2013 m. liepos mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) langelyje P20.4 neįrašė 1706,16 Lt (494,14 EUR) pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir P20.5 langelyje neįrašė 682,12 Lt (197,55 EUR) įmokų;

-2013 m. rugpjūčio mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) langelyje P20.4 neįrašė 1459,59 Lt (422,73 EUR) pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir P20.5 langelyje neįrašė 583,54 Lt (169,01 EUR) įmokų;

-2013 m. rugsėjo mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) langelyje P20.4 neįrašė 1459,59 Lt (422,73 EUR) pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir P20.5 langelyje neįrašė 583,54 Lt (169,01 EUR) įmokų;

-2013 m. spalio mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) langelyje P20.4 neįrašė 1233,56 Lt (357,26 EUR) pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir P20.5 langelyje neįrašė 493,18 Lt (142,81 EUR) įmokų;

-2013 m. lapkričio mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) langelyje P20.4 neįrašė 397,95 Lt (115,25 EUR) pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir P20.5 langelyje neįrašė 159,10 Lt (46,08 EUR) įmokų;

-2013 m. gruodžio mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) langelyje P20.4 neįrašė 822,60 Lt (238,24 EUR) pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir P20.5 langelyje neįrašė 328,88 Lt (95,25 EUR) įmokų;

-2014 m. sausio mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) langelyje P20.4 neįrašė 1352,99 Lt (391,85 EUR) pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir P20.5 langelyje neįrašė 540,93 Lt (156,66 EUR) įmokų;

-2014 m. vasario mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) langelyje P20.4 neįrašė 1352,99 Lt (391,85 EUR) pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir P20.5 langelyje neįrašė 540,93 Lt (156,66 EUR) įmokų;

-2014 m. kovo mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) langelyje P20.4 neįrašė 52,20 Lt (15,12 EUR) pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir P20.5 langelyje neįrašė 20,87 Lt (6,04 EUR) įmokų;

Išanalizavęs šiuos įrodymus, teismas daro išvadą, kad norint pripažinti V. A. kaltu pagal LR BK 222 str. 1 d. ir 220 str. 1 d. dalyje dėl neapskaitytų atlyginimų darbuotojams mokėjimo, nepakanka remtis vien tik liudytojo A. L. parodymais, kurie nėra pakankamai informatyvūs ir jų nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai, todėl V. A. šioje dalyje išteisinamas.

VSDFV Klaipėdos skyrius pareiškė 11425,55 eurų civilinį ieškinį. Kadangi V. A. pagal LR BK 222 str. 1 d. ir 220 str. 1 d. dalyje dėl veiksmų, susijusių su neapskaityto atlyginimo darbuotojams mokėjimu, išteisintas, neįrodžius, kad V. A. vadovaujamoje bendrovėje buvo mokami buhalterinėje apskaitoje neapskaityti atlyginimai darbuotojams, VSDFV Klaipėdos skyriaus pareikštas civilinis ieškinys atmetamas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas V. A. bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. Teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, į tai, kad įvykdytos dvi tyčinės nusikalstamos veikos: vienas apysunkis nusikaltimas ir vienas nesunkus nusikaltimas; į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą; į kaltinamojo asmenybę, kad jis neteistas, dirba. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajam gali būti skiriamos straipsnio sankcijose numatytos bausmės – baudos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d., baudos sumokėjimo terminas nustatytinas 6 mėnesiai.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. A. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, ir nuteisti jį:

pagal LR BK 222 str. 1d. - 70 MGL (2636.20 eurų) bauda.

Pagal LR BK 220 str. 1d. – 50 MGL (1883 eurų) bauda.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir galutinę bausmę V. A. skirti 90 MGL (3389.40 eurų) baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, V. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

VSDFV Klaipėdos skyriaus pareikštą 11425,55 eurų civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, 2015-03-18 V. A. kratos metu paimtą juodos spalvos užrašų knygutę (1 t., b.l. 42,43); daiktus ir dokumentus, paimtus 2015-03-18 kratos metu (1 tomas b.l. 34-35); dokumentus, paimtus pagal 2015-04-02 reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolą (1 tomas b.l. 106), saugomus FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdyboje), grąžinti V. A. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.