Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei Oksanai Gabrilaitienei, kaltinamajam S. V., jo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, bedarbis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini)., deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs, 2016-02-25 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 38 straipsniu,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. V. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2018 m. kovo 1 d., apie 22.00 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini) konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – kartu gyvenančia sutuoktine J. V. metu, tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė J. V. vieną smūgį į veidą ir vieną smūgį į pakaušio sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajai J. V. poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, dešinio skruosto sumušimą, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios J. V. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje S. V. kaltu neprisipažino, parodė, kad jis kaltinime nurodytu laiku konfliktavo su žmona, tačiau jos nemušė. Sutuoktinė buvo neblaivi, todėl ji pati užkliuvo už slenksčio, nugriuvo ir susižalojo. Jis tą dieną jokio alkoholio negėrė, buvo blaivus.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis S. V. savo kaltės nepripažino, jo kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visetu:

Liudytojos Z. V. parodymais teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad 2018 m. kovo 1 d., ketvirtadienį dienos metu, pas ją į svečius atėjo J. V. kartu su vyru S, kartu vartojo alkoholį. Maždaug po valandos visi išsiskirstė. Apie 23 val. pas ją į namus atbėgo J. V., ji buvo labai išsigandusi, verkė, pasakė, kad ją namuose sumušė vyras S, sakė, kad bėgdama nuo vyro iššoko per langą, taip pat sakė, kad vyras iš jos atėmė telefoną. Matė ant nukentėjusiosios kaktos gumbą. Po kelių dienų matė, kad po jos akimis yra ir mėlynė. Pirmą dieną mėlynės nebuvo.

Liudytojos A. D. R. parodymais teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad naktį jai paskambino kaimynė Z. V., pasakė, kad jos draugę J. V. muša vyras. Ji nuėjusi pas draugę matė, kad ant jos kaktos yra didžiulis guzas. S. V. neigė mušęs J., sakė, kad ketino jai suduoti, tačiau ji bėgdama užkliuvo ir nukritusi pati susižalojo į spintelę. Pati J pradžioje sakė, kad ją sumušė vyras, vėliau – po kelių dienų, kad nugriuvo pati. Įvykio dieną ji čiupinėjo J galvą, nes J. rodė, kad ten dar vienas guzas yra galvoje. Ji užčiuopė gumbą pakaušyje. J. sakė, kad gumbas atsirado dėl to, kad ją mušė S. Ji pati patarė J. kreiptis į ekspertus dėl sužalojimų, kad ateityje smurtas nesikartotų. Dieną, kai viskas įvyko, ji kartu su nukentėjusiąją ir kaltinamuoju vartojo alkoholį.

2018-03-04 Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK RS tyrėjos M. Š.tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2018-03-04 apie 14 val. 04 min iš Kauno apskrities VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad 2018-03-02 naktį namuose (duomenys neskelbtini)., S. V. sumušė savo sutuoktinę J. V.. Nuvykus nurodytu adresu J. V. paaiškino, kad prieš ją smurtavo sutuoktinis S. V., kuris sudavė jai keletą smūgių į galvos ir veido sritį. Smurtą galintys rodyti požymiai: dešinės akies srityje matoma mėlynė, dešinėje kaktos pusėje – gumbas (b. l. 12-15).

Nukentėjusiosios fotonuotrauka (prie ROIK 0118000104971) nustatyta, kad ant jos veido matosi sužalojimo žymės: kraujosruva aplink dešinę akį (b. l. 21).

2018-03-04 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta – namas, adresu (duomenys neskelbtini). (b. l. 24-27, 29-33).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 732/2018 (02) nustatyta, kad J. V. apžiūrėta eksperto 2018-03-05. Ji nurodė, kad konflikto metu ją sumušė vyras, suduodamas kelis smūgius į dešinės akies sritį ir pakaušį. J. V. konstatuota poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, dešinio skruosto sumušimas, kuris padarytas kietu buku daiktu, kuo galėjo būti kumštis, paveikiant akies – skruosto dalį, galimai vieno trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimai vertinamai kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, kad galvos plaukuotoje dalyje sužalojimų nėra (b l. 43).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos eksperto D. T. paaiškinimu nustatyta, kad specialisto išvadoje Nr. G 732/2018(02) J. V. konstatuoti sužalojimai (poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, dešinio skruosto sumušimas) galėjo būti padaryti prieš 2-5 paras iki apžiūros, t.y. 2018-03-01. Labai mažai tikėtina, kad toks sužalojimas J. V. galėjo būti padarytas griūnant ir veidu atsitrenkus į grindis, kadangi žmogus griūdamas priekiniu kūno paviršiumi refleksiškai tiesia rankas į priekį, tokiu būdu apsisaugodamas nuo galvos sužalojimų, be to griūnant ant kieto paviršiaus, kontakto metu įvyktų slydimas ir būtų padaryti odos nubrozdinimai odoje, o šiuo atveju yra tik poodinė kraujosruva akies vokuose (b. l. 46-47).

Nukentėjusiosios J. V. parodymais teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad įvykio dieną ji vartojo alkoholį. Buvo pikta ant vyro nes įtarė, kad jis yra neištikimas. Vakare kilus konfliktui, ji puolė į isteriją, susistumdė su juo. S. V. užsimojo, ji bėgdama nuo jo per kambarį keletą kartų krito. Paskui jis atėmė telefoną. Ji išsigando, nubėgo į tėvo kambarį, atsidarė langą ir išlipusi nubėgo pas Z. V.. Nežino, kodėl bėgo. Jai pasakė, kad S. puolė, bandė sumušti. Buvo didžiulis guzas. Mėlynės nematė. Policijos nekvietė. Galvojo, kad viskas praeis. Ar sutuoktinis jai sudavė, negali pasakyti. Prisimena, kad tikrai krito. A. D. R. sakė, kad nesupranta, iš kur tas guzas. Nepamena, ar sakė jai, kad Sigitas sudavė, nes buvo per daug išgėrusi alkoholio. Be to, buvo gėrusi vaistų. Mėlynė atsirado tik šeštadienio vakare. Pati net neketino skambinti į policiją, tačiau paskambino sekmadienį norėdama sužinoti kaip pakliūti pas teismo medicinos ekspertą, nes atsirado mėlynė. Tada iš karto atsiuntė tyrėją. Tyrėjai sakė, kad atseit jai sutrenkė. Tuo momentu nesuvokė ką sako. Galvojo, kad mėlynė po akim atsirado nuo guzo. Neatsimena, kad kaltinamasis būtų jai sudavęs. Galvojo, kad jis sudavė tik todėl, kad pamatė mėlynę. Per daug buvo išgėrusi. Norėjo vyrą pagąsdinti. Norėjo sakyti tyrėjai, kad susižalojo nukritusi, nes krito ne kartą, bet ji pasakė, kad viskas jau surašyta ir neleido pakeisti parodymų.

Ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios J. V. parodymais, nustatyta, kad ji nurodė, jog 2018 m. kovo 1 d., vakare namuose tarp jos ir vyro įvyko konfliktas, ko pasekoje vyras sudavė jai smūgį kumščiu į veidą ir vieną kartą į pakaušį, po to atėmė iš jos telefoną, kad ji niekam neskambintų, o ji išsigandusi nubėgo į savo tėvo kambarį, per langą iššoko į lauką ir nubėgo pas Z. V.. Z pasakė, kad reikia kviesti policiją, tačiau ji atsisakė kreiptis į policiją, tikėdamasi, kad vyras ir taip nusiramins. Po to paskambino savo draugei A. R., paprašė jos ateiti ir kartu su A grįžo namo. 2018-03-02 apie pietus vyras išvažiavo į (duomenys neskelbtini) rajoną, pas savo motiną. Į policiją paskambino 2018-03-04 apie pietus, norėdama sužinoti kaip pakliūti pas teismo medicinos ekspertą dėl jai padarytų sužalojimų. Tuomet policijos pareigūnai jai pasakė, kad pas ją atvyks policijos pareigūnai išsiaiškinti dėl įvykusio konflikto. Dėl jai padarytų sužalojimų jautė stiprų fizinį skausmą. Vyras S. V. prieš ją smurtauja ne pirmą kartą (b. l. 51-54).

Ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo S. P. parodymais, nustatyta, kad jis gyvena pas dukrą J. V. atskirame kambaryje. Po patirto insulto sunkiai vaikšto. 2018 m. kovo mėnesį, tikslios datos pasakyti negali, vakare išgirdo dukters riksmus, ji kvietėsi pagalbos, po to dukra įbėgo pas jį į kambarį, suprato, kad tarp jos ir jos vyro S. V. įvyko konfliktas. S. V. taip pat paskui ją užėjo į jo kambarį, tačiau iš karto iš jo išėjo, o dukra J per langą iššoko į lauką. Kadangi jis tuo metu jau gulėjo lovoje, tai nematė vykusio konflikto (b. l. 60-61).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustos tyrėjos R. V. parodymais nustatyta, kad ji atliko tyrimą ikiteisminėje proceso stadijoje. Apklausė visas liudytojus bei nukentėjusiąją. R. V. nurodė, kad J. V. ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai pasakojo įvykio aplinkybes ir nebuvo užsiminusi apie tai, kad sužalojimai atsirado todėl, kad ji krito. Visą laiką tvirtino, kad sutuoktinis jai sudavė į akį, o po to į galvą. Apklausos metu nekilo jokių abejonių, kad nukentėjusioji gali apkalbėti sutuoktinį. Apklausiant liudytoją A. D. R, ji taip pat davė nuoseklius parodymus. Savo protokolą perskaitė pasiskolinusi akinius iš nukentėjusiosios ir patvirtino parašu, kad jis surašytas teisingai. Apklausos metu liudytoja nurodė, kad buvo kalbėjusi po įvykio su S, ir šis jai patvirtino, kad „mušęs“ nukentėjusiąją. Šiuos jos parodymus ji suprato teisingai, nes šią aplinkybę su apklausiama A. D. R pasitikslino, siekdama išsiaiškinti suduotų smūgių detales, tačiau liudytoja atsakė: „nežinau, nu mušiau man pasakė ir viskas“.

Įrodymų vertinimas

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymus teismas privalo ištirti ir patikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatų, t. y. paisydamas įrodymų liečiamumo ir leistinumo reikalavimų, ir vertinti juos vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytomis pagrindinėmis įrodymų vertinimo taisyklėmis – pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs.

BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už tyčinį fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl įrodinėjant asmens kaltę padarius šį nusikaltimą būtina nustatyti kilusius padarinius (skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) ir priežastinį ryšį tarp kaltininko veiksmų ir kilusių padarinių.

Teismo nuomone, siekiant įvertinti nukentėjusiosios bei kaltinamojo parodymų patikimumą, svarbi aplinkybė ta, kad proceso dalyvius – kaltinamąjį ir nukentėjusiąją sieja santuokos ryšiai, tad prieštaringų J. V. parodymų kontekste teismas, vertindamas tai, kad nukentėjusioji suinteresuota duoti kaltinamąjį teisinančius parodymus, šiais parodymais tiki tik tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems ištirtiems įrodymams.

Taigi, šioje byloje pagrindiniai įrodymai yra prieštaringi skirtingų suinteresuotų liudytojų parodymai. Esant tokiai situacijai, teismas privalo itin atidžiai vertinti visų liudytojų parodymus, tikrinti, kurie iš jų yra nuoseklūs, patikimi, patvirtinti kita bylos medžiaga, o kurie – atmestini.

Duodama parodymus policijos pareigūnams J. V. paaiškino, kad po jos atžvilgiu pavartoto smurto, suduotų smūgių į veidą ir pakaušį, ji iššokusi pro langą nubėgo pas kaimynę Z. V.. Nors teisiamojo posėdžio metu aplinkybę apie smūgių sudavimą nukentėjusioji paneigė, tačiau liudytoja Z. V. nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme tvirtino, kad J. V. atbėgusi vėlų vakarą pas ją sakė, kad kaltinamasis ją muša. Rodė guzą ant kaktos. Būtent dėl to, kad vyro bijojo, ji ir atbėgo pas ją. Pati nukentėjusioji nors teisiamojo posėdžio metu paneigė, kad kaltinamasis jos atžvilgiu vartojo smurtą, tačiau taip nuosekliai ir nepaaiškino, kokia buvo priežastis jai po konflikto su vyru šauktis namuose pagalbos, bei atbėgus į neįgalaus tėvo kambarį, šaltu metų laiku iššokti pro langą. Kad tokiu būdu nukentėjusioji pabėgo iš namų neneigia ji pati, patvirtina ir teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui duoti liudytojo S. P. parodymai. Būtent šis liudytojas patvirtina girdėjęs dukters riksmus, jos kvietimą pagalbos. Taip pat nurodo, kad netrukus, kai dukra iššoko pro langą, į kambarį į ėjo ir S. V., kuris pamatęs, kad dukters nėra, iš kambario išėjo. Nurodyta situacija paneigia nukentėjusiosios duotus parodymus teisiamojo posėdžio metu, kad sutuoktinis prieš ją smurto nevartojo, o ji susižalojo nukritus pati. Ir priešingai, patvirtina pirminių apklausų metu ikiteisminio tyrimo tyrėjams duotus parodymus, kad kaltinamasis J. V. atžvilgiu atliko jam inkriminuotus smurtinio pobūdžio veiksmus. Tai, kad S. V. sudavė nukentėjusiajai smūgį į pakaušį ir į veido sritį, kurie yra inkriminuoti kaltinamajam nagrinėjamoje byloje, patvirtina ir liudytojos A. D. R parodymai. Nors liudytoja davė prieštaringus parodymus teisme, tačiau iš esmės patvirtino tą aplinkybę, kurią nurodė ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, kad nukentėjusioji jai nurodė, kad smūgius, kurių pasekoje buvo sumušta kakta bei iškilo guzas pakaušyje, jai sudavė sutuoktinis. Liudytoja taip pat patvirtino, kad matė abiejų sužalojimų žymes. Sužalojimą pakaušyje ji užčiuopė savo rankomis. Tai, kad J. V. kaltinamasis sudavė smūgį į veidą ir smūgį į galvą, nukentėjusioji patvirtino ir pareigūnei surašant tarnybinį pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo. Būtent, surašant šį procesinį dokumentą, objektyviai buvo fiksuota nukentėjusiosios mėlynė po akimi ir guzas kaktoje. Nors iš karto po sužalojimo mėlynės po akimi nebuvo, ką patvirtina tiek liudytoja Z. V., tiek A. D. R, tiek ir pati nukentėjusioji, ji išryškėjo praėjus laiko tarpui po sužalojimo. Būtent išryškėjus mėlynei, nukentėjusioji kreipėsi į pareigūnus. Ši mėlynė po akimi fiksuota ir fotolentelėje bei specialisto išvadoje. Tai, kad pati nukentėjusioji po įvykio parodė, kad kaltinamasis jai sudavė smūgį į veido sritį ir į pakaušį, patvirtina ir specialisto išvada, kurios aprašomojoje dalyje užfiksuoti nukentėjusiosios paaiškinimai. Specialisto išvada patvirtina, kad J. V. konstatuota poodinė kraujosruva dešinės akies voke, dešinio skruosto sumušimas, kuris galėjo būti padarytas kumščiu, galimai vieno trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimai vertinamai kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Ši išvada, bei eksperto paaiškinimai apie tai, kad labai mažai tikėtina, kad toks sužalojimas J. V. galėjo būti padarytas griūnant ir veidu atsitrenkus į grindis, paneigia teisiamojo posėdžio metu duotus kaltinamojo parodymus, bei nukentėjusiosios teisme nurodytas aplinkybes ir patvirtina nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes bei liudytojų parodymus. Atmestini kaltinamojo gynėjos argumentai apie tai, kad specialisto išvada bei eksperto paaiškinimai nėra kategoriški ir neatmeta galimybės, kad sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiajai pačiai nugriuvus. Teismas įrodymus vertina kompleksiškai, tad atsižvelgiant į tai, kad specialisto išvadą ir eksperto paaiškinimus patvirtina liudytojų Z. V., A. D. R parodymai, taip pat pačios nukentėjusiosios parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir jos tėvo S. P. parodymai, o kaltinamojo parodymų, apie tai, kad nukentėjusioji susižalojo griūdama nepatvirtina jokie duomenys, išskyrus teisiamojo posėdžio metu pakeistus nukentėjusiosios parodymus, šiuo konkrečiu atveju teismas tiki specialisto išvada ir eksperto paaiškinimais, nes būtent šie įrodymų šaltiniai nagrinėjamojoje byloje laikytini objektyviais ir patikimais įrodymais.

Liudytoja A. D. R yra nukentėjusiosios draugė, todėl vertindamas šios liudytojos parodymus, teismas atsižvelgia į tai. Pati liudytoja teisiamojo posėdžio metu davė nenuoseklius parodymus, bandė juos pakreipti kaltinamąjį teisinančia linkme. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad pati nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu pakeitė parodymus, vertina, kad A. D. R parodymų nenuoseklumas teisme susijęs su tuo, kad nukentėjusioji ir kaltinamasis susitaikė. Todėl šiuo atveju teismas tiki ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos parodymais, kuriuose liudytoja aiškiai nurodė, kad tiek pati nukentėjusioji įvykio dieną jai nurodė, kad ją mušė sutuoktinis, tiek šią aplinkybę jai patvirtino kaltinamasis (b. l. 57-58). Liudytoja R. V. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiama A. D. R jai nurodžiusi, kad iš karto po įvykio, S. V., jai sakėsi mušęs nukentėjusiąją. Ir šiais R. V. parodymais teismas neturi pagrindo netikėti.

Nukentėjusioji J. V. teisiamojo posėdžio metu pakeitė savo parodymus. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu sutuoktinį apkalbėjo. Šiuo atveju vertinant nukentėjusiosios poziciją, teismas atsižvelgia į tai, kad smurto artimoje aplinkoje aukos paprastai patiria nevienkartinį neigiamą tiek fizinį, tiek ir psichinį poveikį iš kaltininko pusės (kas akivaizdžiai nustatyta ir šioje byloje, nes S. V. jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl J. V. sužalojimo BK 38 straipsnio pagrindu), ir bijo, jog, patraukus asmenį atsakomybėn, gali kilti dar didesnis pyktis, o smurtas kartotis. Be to, tokio smurto aukos paprastai siekia išvengti aplinkinių papildomo susidomėjimo pakitusiais šeimyniniais santykiais, yra veikiamos aplinkinių reakcijos, tame tarpe ir pasmerkimo. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ne tik į nevienkartinį nukentėjusiosios patiriamą smurtą iš kaltinamojo, tačiau ir į pačios nukentėjusiosios poziciją ikiteisminio tyrimo metu, kur ji išsakė aiškius ir tvirtus parodymus apie tai, kad S. V. ją sužalojo. Nukentėjusiosios elgesys įvykio metu (iššokimas pro langą, bėgimas pas kaimynę, bijojimas vienai grįžti namo) aiškiai ir nedviprasmiškai parodo, kad ji jaučia baimę dėl kaltinamojo, nesijaučia saugi. Atsižvelgtina taip pat į tai, jog smurto artimoje aplinkoje aukos yra pažeidžiamos, priklausomos nuo kaltininko ir tai daugeliu atvejų lemia pozicijos dėl patirto smurto keitimą kaltininko atžvilgiu sau nepalankia linkme. Įvertinusi visas šias aplinkybes, o taip pat vadovaudamasi valstybės pareiga užtikrinti visuomenės, tame tarpe ir nukentėjusiosios, apsaugą nuo nusikalstamų veiksmų, t. y. užtikrinti žmogaus teisę į gyvybę ir apsaugoti jį nuo netinkamo, nežmoniško, žiauraus elgesio, teismas konkrečiu atveju netiki nukentėjusiosios duotais parodymais teisiamojo posėdžio metu. Šie parodymai prieštarauja specialisto išvadai, eksperto paaiškinimui bei kitoms nustatytoms aplinkybėms. Nagrinėjamu atveju teismas tiki ir vadovaujasi nevienkartiniais nukentėjusiosios pareiškimais ikiteisminio tyrimo metu, kad kaltinamasis jai sudavė du smūgius. Šias aplinkybes nukentėjusioji nurodė ne tik pati apklausiama liudytoju, bet ir surašant tarnybinį pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, šias aplinkybes ji nurodė liudytojoms Z. V. ir A. D. R, šias aplinkybes ji paaiškino ir ekspertui atliekant jos kūno tyrimą. Taigi, dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, teismas netiki kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymais duotais teisiamojo posėdžio metu, nes jie yra paneigti aukščiau nurodytais įrodymais.

Teismas ištyręs byloje surinktus ir nuosprendyje aptartus įrodymus, bei įvertinęs juos BPK 20 straipsnio tvarka, daro išvadą, jog teisiamojo posėdžio metu neginčijamai nustatyta, kad S. V. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2018 m. kovo 1 d., apie 22.00 val., kumščiu sudavė J. V. vieną smūgį į veidą ir vieną smūgį į pakaušio sritį, tokiu būdu nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiosios sveikatą ir sukeldamas jai fizinį skausmą.

S. V. smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę, taigi jo veiksmai pagal kvalifikuotą nusikaltimo sudėtį, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kvalifikuoti tinkamai.

Kaltinamasis neigia, kad įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Nors liudytojų parodymai patvirtina, kad S. V. įvykio dieną vartojo alkoholį, tačiau koks jo apsvaigimo laipsnis buvo 22 val. ir kiek jis išgėrė per visą dieną nėra nustatyta. Neaišku taip pat ar naudodamas smurtą jis buvo vis dar apsvaigęs ir ar tai turėjo įtakos veikos padarymui. Todėl ši sunkinanti aplinkybė iš kaltinimo šalintina, kaip neįrodyta.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. S. V. padarė nesunkią baigtą nusikalstamą veiką, kuria kėsinamasi į itin svarbią baudžiamojo įstatymo saugomą vertybę – žmogaus sveikatą. Veika padaryta tiesioginės tyčios kaltės forma. S. V. praeityje buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs (b. l. 108-116), 2016-02-22 Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu, 2016-02-25 patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (b. l. 117-119). Kaltinamasis baustas administracine tvarka (b. l. 121-122), nedirbantis (b. l. 123), registruotas darbo biržoje (b. l. 127). S. V. Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą nesilankė, nesigydė, laikotarpiu nuo 2015-10-20 iki 2015-10-28 buvo gydytas VšĮ Kauno ligoninės Marių sektoriuje DGN. F10,3; F10.2 (b. l. 129).

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad kaltinamasis jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl smurtinės nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiąją J. V., teismas sprendžia, kad dėl paminėtų aplinkybių visumos S. V. skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė. Kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę, skirtini įpareigojimai ir baudžiamojo poveikio priemonė, kurie užtikrintų bausmės paskirtį.

S. V. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo sulaikytas nuo 2018-03-04 18.20 val. iki 2018-03-06 11.31 val., todėl laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę vadovaujantis BK 65 straipsnio nuostatomis.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, paliktinos galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikintinos.

Proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

S. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per visą bausmės atlikimo laikotarpį:

būti namuose nuo 21.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu;pradėti dirbti arba būti registruotam darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, S. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nurodant šį įpareigojimą įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

S. V. laikino sulaikymo laiką nuo 2018-03-04 18.20 val. iki 2018-03-06 11.31 val. įskaityti į bausmės atlikimo laiką.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.