Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2011-03-28 · Civilinė byla Nr. 2-3262-881/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-03-28
Bylos Nr.
2-3262-881/2011
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-04454-2010-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Mikuckienė
Ieškovas
AB ,,SEB lizingas“
Atsakovas
UAB ,,Autohema“
Kategorijos
  • 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 50.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-3262-881/2011Teisminio proceso Nr. 2-55-3-04454-2010-5Procesinio sprendimo kategorija: 35.4; 50.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB ,,SEB lizingas“ ieškinį atsakovui UAB ,,Autohema“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas AB ,,SEB lizingas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB ,,Autohema“ 26 206,19 Lt skolos, 29 287,18 Lt delspinigių, 551 527,84 Lt nuostolių, iš viso 607 066,21 Lt. Be to, ieškovas prašo priteisti 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 10 071 Lt žyminio mokesčio ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, jog 2008 m. gegužės 6 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta Finansinio lizingo sutartis Nr. S2008-040051. Atsakovui pradėjus tinkamai nevykdyti piniginių prievolių pagal Finansinio lizingo sutartį, ieškovas 2009 m. vasario 9 d. raštu Nr. 02-515 informavo atsakovą, jog iki 2009 m. vasario 16 d. nepadengus įsiskolinimų pagal lizingo sutartį, sutartis bus nutraukta 2009 m. vasario 17 d. Ieškovas 2010 m. rugpjūčio 19 d. raštu ,,Dėl nuostolių atlyginimo“ Nr. 02-5050 pakartotinai kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas atlyginti ieškovo patirtus nuostolius, tačiau atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė.

Ieškovas neprieštaravo dėl sprendimo už akių priėmimo, esant CPK nustatytiems pagrindams.

Ieškinio pareiškimo nuorašas su priedais, teismo pranešimo nuorašas atsakovui UAB „Autohema“ buvo įteiktas 2011 m. sausio 28 d. CPK 123-124 straipsnio nustatyta tvarka (b.l. 50). Kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą trisdešimt dienų terminą, o ieškovas pareiškė sutinkąs dėl sprendimo už akių priėmimo, yra visi Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių. Todėl priimamas sprendimas už akių, išdėstant sutrumpintus motyvus (CPK 142 str. 4 d., 286 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2008 m. gegužės 6 d. tarp ieškovo AB ,,SEB lizingas“ ir atsakovo UAB ,,Autohema“ buvo sudaryta Finansinio lizingo sutartis Nr. S2008-040051 (b. l. 12-24).

CK 6.567 straipsnyje įtvirtinta lizingo (finansinės nuomos) sutarties samprata, pagal kurią lizingo sutartimi lizingo davėjas įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudotis verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje nustatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jei sutartimi nėra numatyta ko kita. Taigi esminis lizingo davėjo (finansuotojo) verslo interesas lizinguojant daiktą yra perduoti tokį daiktą lizingo gavėjui, kuris įsipareigoja mokėti sutartyje nurodytas sumas už daikto naudojimąsi verslo tikslais. Lizingo gavėjo turtinis interesas sudarant šią sutartį yra tai, kad už lizingo būdu įgyjamą daiktą mokama kaina yra išskaidoma per tam tikrą trukmę, dėl to tokio daikto įgijimas lizingo gavėjui žymiai nesumažina turimų apyvartinių lėšų.

Atsakovui pradėjus tinkamai nevykdyti piniginių prievolių pagal Finansinio lizingo sutartį, ieškovas 2009 m. vasario 9 d. raštu Nr. 02-515 informavo atsakovą, jog iki 2009 m. vasario 16 d. nepadengus įsiskolinimų pagal lizingo sutartį, sutartis bus nutraukta 2009 m. vasario 17 d. (b. l. 25-26). Ieškovas 2010 m. rugpjūčio 19 d. raštu ,,Dėl nuostolių atlyginimo“ Nr. 02-5050 pakartotinai kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas atlyginti ieškovo patirtus nuostolius, tačiau atsakovas sutartinių įsipareigojimų nevykdė (b. l. 27).

CK 6.574 straipsnio 1 dalis nustato, jog kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukiama, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp šalių 2008 m. gegužės 6 d. sudarytoje Finansinio lizingo sutarties Nr. S2008-040051 18 skyriuje buvo nustatyta, kad SEB lizingas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį anksčiau termino, jeigu nustatomas bent vienas iš esminių sutarties sąlygų pažeidimų (b. l. 24). Nagrinėjamu atveju, ieškovas finansinio lizingo sutartį nutraukė, nes atsakovas nesumokėjo dalies įmokų pagal mokėjimų grafiką (b. l. 26, 27).

Atsakovui tinkamai nevykdant sutartinių įsipareigojimų ir ieškovui šiuo pagrindu nutraukus finansinio lizingo sutartį, ieškovas įgijo teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį (CK 6.574 str.). Iš esmės analogiška nuostata numatyta ir šalių sudarytoje finansinio lizingo sutartyje: SEB lizingui nutraukus sutartį 18.1.3. – 18.1.12 punktuose numatytais pagrindais klientas privalo grąžinti turtą SEB lizingui ir atlyginti SEB lizingui nuostolius, kurie SEB lizingą atstatytų į tokią padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jeigu klientas būtų tinkamai vykdęs sutartį (Finansinio lizingo sutarties 18.6.4 p.).

Ieškovas nurodė, jog nutraukęs Finansinio lizingo sutartį ir susigražinęs turtą, jį realizavęs patyrė 551 572,84 Lt nuostolių, iš kurių 549 028 Lt nuostolių iš turto realizavimo ir 2 544,84 Lt turėtų papildomų išlaidų. Iš pažymos apie nuostolius (b. l. 11) grafos ,,Buhalterinė vertė“ matyti, jog likusi neišmokėta Finansinio lizingo sutarties dalyku buvusio turto vertė be PVM buvo – autovežio su anstatu Scania ((duomenys neskelbtini)) – 297 952,54 Lt; autovežio su anstatu Scania ((duomenys neskelbtini)) – 297 952,54 Lt, autovežio su priekaba Aksoylu XXL ((duomenys neskelbtini)) – 150 927,86 Lt; autovežio su priekaba Aksoylu XXL ((duomenys neskelbtini)) – 150 927,86 Lt. Iš viso neišmokėtų už lizinguojamą turtą verčių suma be PVM buvo 897 760,80 Lt, tuo tarpu, realizavus minėtus autovežius buvo gauta 348 732,80 Lt (už autovežį su anstatu Scania ((duomenys neskelbtini)) – 116 890,40 Lt be PVM, už autovežį su anstatu Scania ((duomenys neskelbtini)) – 114 592,94 Lt be PVM, už autovežį su priekaba Aksoylu XXL ((duomenys neskelbtini)) – 59 202,40 Lt be PVM ir už autovežį su priekaba Aksoylu XXL ((duomenys neskelbtini)) – 58 047,06 Lt be PVM (b. l. 28-30). Taigi faktiškai ieškovo patirti nuostoliai dėl susigrąžinto lizinguoto turto realizavimo yra 549 028 Lt (iš neišmokėto turto vertės – 897 760,80 Lt – atėmus kainą už kurią buvo realizuotas lizinguotas turtas – 348 732,80 Lt, t. y. 897 760,80 Lt - 348 732,80 Lt = 549 028 Lt), todėl teismas sprendžia, jog minėta suma, t. y. 549 028 Lt kaip nuostoliai, kuriuos patyrė ieškovas dėl vienašališko Finansinio lizingo sutarties nutraukimo, priteisiami iš atsakovo. Kadangi ieškovas, susigrąžinęs lizinguotą turtą, turėjo papildomų išlaidų, susijusių su turto saugojimu, valymu, pardavimu ir pan., ir šias išlaidas patvirtina ieškovo pateikti įrodymai (2009 m. spalio 30 d. PVM sąskaitą-faktūra serija AV 048604, 2009 m. spalio 28 d. atliktų darbų aktas, 2009 m. lapkričio 10 d. mokėjimo nurodymas Nr. 4192 (b. l. 31-33); 2010 m. sausio 15 d. PVM sąskaitą-faktūra serija AV 051103, 2010 m. lapkričio 22 d. mokėjimo nurodymas Nr. 219 (b. l. 34-35), teismas sprendžia, jog ieškovui priteistinos ir papildomos 2 544,84 Lt išlaidos, susijusios su lizinguoto turto saugojimu, valymu, pardavimu.

Kadangi Finansinio lizingo sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės, ieškovas tvirtina, jog pagal Finansinio lizingo sutarties nuostatas iškilo atsakovo civilinės atsakomybės klausimas, todėl atsakovas už laiku neįvykdytus įsipareigojimus privalo už kiekvieną pradelstą dieną mokėti 0,1 proc. dydžio delspinigius, kurie pradedami skaičiuoti kitą dieną, pasibaigus atitinkamo mokesčio mokėjimo terminui ir baigiami skaičiuoti sumokėjus skolą (Finansinio lizingo sutarties bendrosios dalies 3.1, 3.3, 3.7, 3.8, 8.1.3 p.).

Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 str. 1 d.). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinio kodekso 6.71 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skolininkas, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs prievolę, privalo kreditoriui sumokėti netesybas. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog atsakovo įsiskolinimą iki vienašališko Finansinio lizingo sutarties nutraukimo sudaro 26 206,19 Lt pradelstų privalomųjų mokėjimų pagal mokėjimo grafikus-sąskaitas ir 29 287,18 Lt delspinigių. Šias aplinkybes patvirtina ieškovo pateikta 2010 m. lapkričio 19 d. ataskaita Nr. 68247 (b. l. 7-10).

Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos (CK 6.73, 6.258 str.). Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį netesybos įskaitomos į nuostolius, kas reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją ir jomis siekiama atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, todėl teismas sprendžia, kad ieškovui iš atsakovo priteistini prašomo dydžio delspinigiai. Nors CK 6.256 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu netesybos yra neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusią dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo mažinti ieškovo prašomo priteisti delspinigių dydžio, nes netesybos mažinamos, kai jos jau sumokėtos, tuo tarpu, kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas nėra nei įvykdęs likusią dalį prievolės, nei sumokėjęs už prievolės nevykdymą netesybų.

Kaip jau buvo minėta, ieškovas, vienašališkai nutraukęs Finansinio lizingo sutartį, įgijo teisę ne tik reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką, bet ir išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį (CK 6.574 str.),dėl šios priežasties ieškovui priteisiamas atsakovo įsiskolinimas iki vienašalio Finansinio lizingo sutarties nutraukimo, kuris pagal mokėjimo grafikus-sąskaitas yra 26 206,19 Lt (b. l. 7-10).

Įstatymas taip pat numato, jog skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Šiuo atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šis ieškovo prašymas taip pat tenkinamas, nes CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, jog skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalis taip pat nustato, jog tais atvejais, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitokio palūkanų dydžio. Nagrinėjamu atveju, abi šalys yra verslininkai ir privatūs juridiniai asmenys, todėl ieškovui priteisiamos 6 proc. dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, priteisiamos iš antrosios šalies. Vadovaujantis CPK 79 straipsniu, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo UAB „Autrohema“ ieškovui priteisiama 10 071 Lt žyminio mokesčio, kurį šis sumokėjo už ieškinio padavimą.

Nors ieškovas ieškiniu prašo priteisti kitas bylinėjimosi išlaidas, tačiau jokių įrodymų apie patirtas išlaidas teismui nepateikė, todėl šioje dalyje teismas sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovo AB ,,SEB lizingas“ ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovo AB ,,SEB lizingas“ (į/k 123051535, Saltoniškių g. 12, Vilnius) naudai iš atsakovo UAB ,,Autohema“ (į/k 300606136, Tilžės g. 170, Šiauliai) 26 206,19 Lt skolos, 29 287,87 Lt delspinigių ir 551 572,84 Lt nuostolių atlyginimo, iš viso – 607 066,21 Lt (šešis šimtus septynis tūkstančius šešiasdešimt šešis litus dvidešimt vieną centą), 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 607 066,21 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2010 m. gruodžio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 10 071 Lt (dešimt tūkstančių septyniasdešimt vieną litą) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas, dėl kurio yra priimtas sprendimas už akių, negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus apygardos teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodyta: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų sprendimą už akių apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Vilija Mikuckienė