- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-21
- Bylos Nr.
- 2A-368-467/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pran.), Tatjana Žukauskienė, Petras Jaržemskis
- Ieškovas
- S.G.
- Atsakovas
- R.P.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R.P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S.G. ieškinį atsakovui R.P. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir tėvo valdžios apribojimo, ir atsakovo R.P. priešieškinį ieškovei S.G. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą byloje duodanti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento Vaikų teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė S.G. 2007-08-07 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir, jį patikslinusi, prašė priteisti iš atsakovo R.P. nepilnametės dukters L.P., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 800 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės; apriboti atsakovo tėvo valdžią ir nustatyti, kad jis turi teisę matytis su dukra kas antrą ketvirtadienį nuo 17 val. iki 19 val. ieškovės namuose, jai dalyvaujant; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu nebuvo ir nėra susituokusi, tačiau kartu gyvenant (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra L.P. Šiuo metu šalys kartu negyvena, ieškovė su motinos pagalba išlaiko dukrą, kurios išlaikymui per mėnesį reikia apie 980 Lt. Ieškovei atsakovas grasina susidoroti, o dėl tėvo neprognozuojamo agresyvaus elgesio dukra patiria stresą.
Atsiliepimas
Atsakovas R.P. atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, kadangi jis nuolat rūpinasi dukra, kuri su atsakovu gyvena tris-keturias dienas per savaitę, tuo metu ją pilnai aprūpina, kartu praleidžia laisvalaikį. Ieškovė jokiais įrodymais nepagrindė prašomo priteisti išlaikymo dydžio.
Atsakovas 2007-10-17 padavė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti bendravimo su dukra tvarką ir leisti jai būti su atsakovu pirmos ir trečios mėnesio savaitės pirmadienį, antradienį ir trečiadienį, antros ir ketvirtos mėnesio savaitės penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį, Kalėdų ir Velykų antrąją dieną, sekantį šeštadienį ir sekmadienį po L. gimtadienio, praleisti su dukra dvi savaites atostogų. Nurodė, kad dukra su juo noriai būna ir bendrauja, o su mama būti nenori, nes bijo jos naujo sugyventinio.
Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė atsisakė reikalavimo apriboti tėvo valdžią, sutiko su atsakovo pateiktu pasiūlymu dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį – pilnai: priteisė iš atsakovo R.P. išlaikymą dukrai L., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 600 Lt kas mėnesį, pradedant nuo 2007-08-09 iki dukters pilnametystės; bylą dalyje dėl R.P. tėvo valdžios apribojimo jo dukters L. atžvilgiu nutraukė; nustatė atsakovo dalyvavimo auklėjime ir bendravimo su dukra tvarką – L.P. būna su savo tėvu kiekvieno mėnesio pirmos ir trečios savaitės pirmadienį, antradienį ir trečiadienį; kiekvieno mėnesio antros ir ketvirtos savaitės - penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį; Šventųjų Kalėdų ir Šventųjų Velykų antrąją dieną; po dukters L. gimimo dienos sekantį šeštadienį ir sekmadienį; vaiko tėvas R.P. praleidžia su dukra L. dvi savaites atostogų. Teismas viršijo ieškovės pareikštus reikalavimus ir nustatė L.P. gyvenamąją vietą su jos motina S.G. Teismas nustatė, kad atsakovas nepakankamai vykdo savo pareigą materialiai išlaikyti nepilnametę dukrą. Pagal gaunamas pajamas ir vaiko poreikius, jis privalo daugiau prisidėti prie dukters L. išlaikymo. Atsižvelgiant į ieškovės turtinę padėtį ir vaiko amžių bei poreikius, byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktų įrodymų visumą, teismas padarė išvadą, kad išlaikymo dydis – po 600 Lt per mėnesį, užtikrins vaikui būtinas sąlygas augti ir vystytis.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas R.P. prašo sprendimą pakeisti: sumažinti iš atsakovo priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai iki 300 Lt, peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nurodo, kad faktiškai pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką dukra su tėvu būna pusę mėnesio, taigi tuo metu atsakovas asmeniškai išlaiko vaiką. Todėl teismas priteisė per didelį ir nepagrįstą išlaikymą iš atsakovo, kadangi tokio išlaikymo dydžio būtinumo ieškovė nepagrindė jokiais įrodymais. Išlaikymo dydis mažintinas protingumo ribose, atsižvelgiant į tai, jog ir ieškovė savo pajamomis turi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nepriteisė iš ieškovės žyminio mokesčio, sumokėto už priešieškinį, nepagrįstai tik iš atsakovo priteisė valstybei pašto išlaidas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė S.G. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad dukra L. gyvena kartu su ieškove, kuri išlaiko dukrą: moka už gyvenamąjį būstą, maitinimą, būrelius, papildomą vaiko lavinimą, ją auklėja ir stengiasi sudaryti kuo geresnes sąlygas jai gyventi ir vystytis. Atsakovas nepakankamai prisideda prie dukters išlaikymo, o kol vyksta teismų procesai ir iš viso neprisideda. Atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo peržiūrėjimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovė atsakovo apeliacinį skundą prašė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo R.P. apeliacinio skundo ribose (atsakovas nesutinka su teismo sprendimu tik dalyje dėl išlaikymo dydžio ir priteistų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bei priteisimo). Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, išklausiusi atvykusios į teismo posėdį ieškovės kalbos, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai teisingai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir iš atsakovo priteisė nepagrįstai didelį išlaikymą nepilnametei dukrai.
Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters L.P., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 800 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės. Pirmosios instancijos teismas priteisė išlaikymą - po 600 Lt kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas su tokiu išlaikymo dydžiu nesutinka, motyvuodamas tuo, kad toks išlaikymas yra per didelis ir nepagrįstas, kadangi tokio išlaikymo dydžio būtinumo ieškovė nepagrindė jokiais įrodymais. Apeliantas tvirtina, jog tokiu atveju, kai nėra įrodymų, pagrindžiančių išlaikymo dydžio pagrįstumą, išlaikymo dydis turi būti orientuotas į minimalią mėnesinę algą. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais sutinka iš dalies.
CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Taigi, vaikų išlaikymo dydis nulemtas išlaikymo instituto paskirties – sudaryti vaikams tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties balanso principas įgalina atrasti vaiko ir tėvų interesų pusiausvyrą, prioritetą teikiant vaiko interesams, t.y. visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (CK 3.3 str.). Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį.
Šalių dukra L.P., gim. (duomenys neskelbtini), specialių poreikių pagal bylos duomenis neturi, todėl jos poreikiai, atsižvelgiant į amžių, nėra labai dideli. Ieškovė S.G. nurodė, kad dukros išlaikymas per mėnesį sudaro 980 Lt: asmeninei higienai – 20 Lt, maistui – 300 Lt, drabužiams – 150 Lt, pietums mokykloje – 80 Lt, kinui ir spektakliams – 40 Lt, vitaminams ir vaistams – 50 Lt, telefono sąskaitos papildymui – 20 Lt, mokyklinėms priemonėms – 20 Lt, būrelių lankymui – 300 Lt (b.l. 1, 72), tačiau įrodymų, patvirtinančių šias išlaidas, ieškovė nepateikė, nurodydama, jog pirkimo kvitų rinkti ir pateikti teismui neketina (b.l. 72). Be to ieškovė negalėjo konkrečiai įvardinti, kokio dydžio išlaikymą dukrai teikia ji (b.l. 73). Tačiau priteisiant išlaikymą, būtina įvertinti abiejų tėvų turtinę padėtį bei kitas reikšmingas aplinkybes.
CPK 178 straipsnyje numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Ieškovė S.G. šią savo procesinę pareigą vykdė nepakankamai, t.y. nepateikė įrodymų, patvirtinančių dukrai skiriamo ar būtino išlaikymo dydį. Dėl to, teisėjų kolegija ieškovės nurodytą 980 Lt būtino išlaikymo dydį (vaiko poreikius) vertina kritiškai ir sutinka su apelianto argumentu, kad, nesant įrodymų, pagrindžiančių išlaikymo dydžio pagrįstumą, išlaikymo dydis turi būti orientuotas į minimalią mėnesinę algą. Tai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 54 patvirtintoje Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, apibendrinimo apžvalgoje suformuotą orientacinį kriterijų dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatymo, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-17 nutarimu Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2008-01-01 nustatyta 800 Lt minimali mėnesinė alga.
Tėvų turtinė padėtis yra faktinė aplinkybė, turinti neabejotinos reikšmės priteistinam išlaikymo dydžiui (CK 3.192 str. 2 d.), todėl visapusiškas jos nustatymas yra būtina sąlyga tinkamai įgyvendinant tėvų išlaikymo pareigą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teismas, nustatydamas tėvų turtinę padėtį, turi išsiaiškinti kiekvieno iš tėvų gaunamas pajamas ir turimą turtą, kitus pagal įstatymą išlaikomus vaikus. Bylos duomenys tvirtina, kad atsakovas R.P. turi dar vieną išlaikytinį – nepilnametį sūnų K. (b.l. 19), dirba pagal patentą, todėl apskaičiuoti vidutinį darbo užmokestį yra sunku (b.l. 70, 73). Ieškovės S.G. darbo užmokestis 2007 m. vidutiniškai per mėnesį sudarė 770 Lt (b.l. 2, 54), tačiau, kaip nurodė pati ieškovė, ji gali per mėnesį uždirbti ir 1000 Lt, nes tai priklauso nuo išdirbio (b.l. 71). Remdamasi šalių paaiškinimais pirmosios instancijos teisme (b.l. 42, 70-73), teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalių mėnesinės pajamos yra apylygės, tačiau atsakovas turi realią galimybę gauti didesnes negu ieškovės pajamas. Be to bylos duomenys tvirtina, kad ieškovė 2007 m. turėjo nekilnojamojo turto (b.l. 56-61), kurio dalį pardavė (b.l. 62), o butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir kuriame gyvena ieškovė su nepilnamete šalių dukra, priklauso ieškovei (b.l. 71). Tuo tarpu, atsakovas savo gyvenamojo būsto neturi, gyvena pas seserį (b.l. 73).
Taigi nagrinėjamoje yra tikslinga orientuotis į vieno mėnesio išlaikymo dydį, atitinkantį minimalią mėnesinę algą, t.y. kad tokio dydžio išlaikymas šiuo konkrečiu atveju yra pakankamas ir jis padalintas abiems tėvams lygiomis dalimis, t.y. kiekviena iš šalių gali ir turi teikti išlaikymą, skaičiuojant pinigine išraiška po 400 Lt kas mėnesį. Tokia išvada yra grindžiama ir tuo, kad pagal pirmosios instancijos teismo nustatytą atsakovo R.P. bendravimo su dukra L. tvarką, atsakovas su dukra praleis iš esmės tiek pat laiko, kiek ir ieškovė. Būdamas su dukra, atsakovas pats ją išlaikys. Tačiau, be kasdieninių išlaidų, dukros išlaikymui būtinos ir nuolatinės išlaidos jos lavinimui (būreliams ir kt.), prie kurių prisidėti turi abi šalys. Todėl, nepaisant to, kad apeliaciniu skundu atsakovas prašo priteistą išlaikymą sumažinti iki 300 Lt, teisėjų kolegija konstatuoja, esant tikslinga, teisinga ir protinga (CK 1.5 str.), priteistą išlaikymą sumažinti iki 400 Lt kas mėnesį, kuris yra proporcingas vaiko poreikiams ir šalių turtinei padėčiai. Pirmosios instancijos teisme ir pats atsakovas sutiko skirti 400 Lt dydžio išlaikymą dukrai (b.l. 73, 75) ir tokia išlaikymo suma užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šių motyvų pagrindu skundžiamas teismo sprendimas keistinas dėl netinkamo teisės normų taikymo (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas iš atsakovo R.P. priteisė į valstybės pajamas 216 Lt žyminio mokesčio ir 13,23 Lt pašto išlaidų, viso 229,23 Lt bylinėjimosi išlaidų. Apeliantas nesutinka su tokiu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu ir apeliaciniu skundu prašo priteisti iš ieškovės atsakovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą į valstybės biudžetą. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto argumentais, kadangi jis pagrįstai prašo pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 329 str. 1 d.).
Bylos duomenys tvirtina, kad atsakovas, paduodamas priešieškinį, sumokėjo 112 Lt žyminio mokesčio (b.l. 26-27). Pirmosios instancijos teismas atsakovo priešieškinį tenkino pilnai, tačiau už priešieškinį sumokėto žyminio mokesčio atsakovui nepriteisė. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi pirmosios instancijos teismas priešieškinį tenkino pilnai, atsakovui R.P. iš ieškovės S.G. turėjo būti priteista visa 112 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant priešieškinį, suma. Dėl to ir šioje dalyje skundžiamas teismo sprendimas keistinas.
Ieškovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo ieškinio dalyje dėl išlaikymo priteisimo. Tačiau pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Remdamasis šiomis nuostatomis, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė į valstybės pajamas priteistino žyminio mokesčio dydį. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai, sumažinus priteistino iš atsakovo išlaikymo dydį iki po 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų dydžio, atitinkamai perskaičiuojamas ir priteistinas žyminis mokestis. Pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktą ieškinio suma bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo nustatoma pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą. Tokiu būdu 3 proc. žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p.) yra 144 Lt (400x12). Dėl to, iš atsakovo į valstybės pajamas priteista 216 Lt suma mažintina iki 144 Lt. Taip pat keistinas pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl priteistinų pašto išlaidų. Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 96 str.) iš ieškovės S.G. ir iš atsakovo R.P. į valstybės pajamas priteistina po 6,61 Lt iš kiekvieno pašto išlaidų. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, jam iš ieškovės priteistina 71 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą (b.l. 85) pagal CPK 93 straipsnio 2 ir 3 dalis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 17 d. sprendimą pakeisti:
priteistą iš atsakovo R.P. (a.k. (duomenys neskelbtini)) išlaikymą dukrai L., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 600 Lt sumažinti iki 400 (keturių šimtų) Lt dydžio kiekvieną mėnesį mokamų periodinių išmokų;
priteistą iš atsakovo R.P. į valstybės pajamas žyminį mokestį sumažinti nuo 216 Lt iki 144 (vieno šimto keturiasdešimt keturių) Lt;
panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovo R.P. priteista 13,23 Lt pašto išlaidų ir šias išlaidas perskirstyti taip: priteisti į valstybės pajamas iš ieškovės S.G. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ir atsakovo R.P. (a.k. (duomenys neskelbtini)) po 6 (šešis) Lt 61 centą iš kiekvieno į valstybės pajamas;
priteisti iš ieškovės S.G. (a.k. (duomenys neskelbtini)) atsakovo R.P. naudai 71 (septyniasdešimt vieną) Lt bylinėjimosi išlaidų.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.