Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-04-12 · Byla Nr. ATP-373-200/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-12
Bylos Nr.
ATP-373-200/2013
Teisminio proceso Nr.
4-39-3-00790-2012-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Angelė Ikasalienė
Pažeidėjas
V. K.
Kategorijos
  • 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 47.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. byla Nr. ATP-373-200/2013
Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00790-2012-0 Procesinio sprendimo kategorija: 39.4; 47.2
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. balandžio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. K. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 1 d. nutarimo, kuriuo V. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 163² str. 4 d. 10000 Lt bauda su 2500 litrų dyzelino (TARIC kodas 2710194790), kurio vertė 9150,47 Lt, 20 litrų dyzelino (TARIC kodas 2710201130), kurio vertė 64,23 Lt ir 8 litrų benzino (TARIC kodas 2710124X00, kur X gali būti 1 arba 5, arba 9), kurio vertė 35,16 Lt, konfiskavimu,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

V. K. nubaustas pagal ATPK 163² str. 4 d. už tai, kad jis, pažeisdamas nustatytą tvarką, laikė akcizais apmokestinamas prekes – degalus, o būtent: 2012-04-12 14.00 val., (duomenys neskelbtini), Šalčininkai, Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus atliekamo ikiteisminio tyrimo metu V. K. priklausančiame garaže kratos metu buvo rasta: 2500 litrų dyzelino (TARIC kodas 2710194790), kurio vertė 9150,47 Lt, 20 litrų dyzelino (TARIC kodas 2710201130), kurio vertė 64,23 Lt ir 8 litrai benzino (TARIC kodas 2710124X00, kur X gali būti 1 arba 5, arba 9), kurio vertė 35,16 Lt,

Žemesnės instancijos teismas

taip pažeisdamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos viršininko 2010-12-27 įsakymu Nr. VA-117 patvirtintų Naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklių 20 punkto nuostatas. Bendra visų rastų degalų vertė yra 9249,86 Lt (71,15 MGL). V. K. neturėjo kratos metu rastų degalų įsigijimo dokumentų.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 1 d. nutarimą ir bylą nutraukti. Nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo nutarimu nesutinka, mano, kad nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Byloje nesurinkta pakankamai apelianto kaltę patvirtinančių įrodymų.

Pasak apelianto, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme bei apeliacine tvarka jis ne kartą nurodė, kad dyzelinį kurą, kuris kratos metu buvo aptiktas jo garaže, laikė teisėtai. Jau nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apeliantas norėjo pateikti šį faktą patvirtinančius dokumentus, tačiau į jo prašymą nebuvo atsižvelgta. Apeliantas pažymi, kad jo garaže laikytas 2520 litrų dyzelinis kuras priklauso ne tik jam, o visiems šeimos nariams. Apeliantas ir jo šeimos nariai dyzelinį kurą, kurio bendras tūris kiekvienam iš šeimos narių buvo apie 420 litrų, kilnojamose talpyklose laiko teisėtai savo reikmėms, 8 litrus benzino, kurio įsigijimo dokumentą pateikė teismui, apeliantas irgi įsigijo savo reikmėms. Kratos metu aptikus nurodytą kuro kiekį, apeliantas fiziškai neturėjo galimybės pateikti jo teisėto įsigijimo dokumentų, kadangi kuras buvo surastas Šalčininkų m., (duomenys neskelbtini) apeliantui priklausančiame garaže, bokso Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. apie 3 km nuo apelianto faktinės gyvenamosios vietos, esančios Šalčininkų m., (duomenys neskelbtini). Pasak apelianto, nors Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos viršininko 2010-12-27 įsakymu Nr. VA-117 patvirtintų Naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklių 20 p. nurodyta, kad naftos produktų įsigijimo dokumentai turi būti pateikti tikrinimo metu, tačiau tokio pobūdžio dokumentai saugumo sumetimais negali būti laikomi lauko tipo garaže. Apeliantas pažymi, kad nuvykus į namus, esant stresinei situacijai ir nervinei įtampai dėl atliekamos kratos, buvo sunku juos iš karto surasti ir pateikti, todėl suradus, apeliantas neatidėliotinai juos pateikė tyrėjui, atliekančiam ikiteisminį tyrimą. Teismas savo sprendime kaip vieną iš motyvų nurodo, kad vėlesnis kokių nors dokumentų pateikimas reikšmės veikos kvalifikavimui ir atsakomybės taikymui neturi, nes pavojinga veika yra laikomas pats produktų gabenimas (laikymas) be reikiamų dokumentų. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog dyzelinio kuro apmokėjimo kvitai, kuriuos jis pateikė ikiteisminį tyrimą atliekančiam tyrėjui, yra už laikotarpį, kada būtent buvo pirktas dyzelinis kuras pas ūkio subjektus, teikiančius šių produktų pardavimo paslaugas, t. y. iki kratos atlikimo momento. Pasak apelianto, tyrimo metu nebuvo nustatyta, ar jis ir jo šeimos nariai dyzelinį kurą laikė neteisėtai be įsigijimo dokumentų.

Apeliantas nurodo, kad Muitinės laboratorijos tyrimo protokolai patvirtina, jog jo garaže aptiktas kuras atitinka dyzelino, naudojamo Lietuvoje kaip automobilio degalai, parametrus. Ištyrus dyzeliną nustatyta, kad jame yra didesnė sieros kiekio norma, todėl neatitinka Lietuvos Respublikoje dyzeliniam kurui taikomų standartų dėl sieros kiekio. Teismas remdamasis prielaidomis padarė netiesioginę išvadą, kad kuras pirktas ne iš Lietuvos Respublikoje degalais prekiaujančių ūkio subjektų, todėl kritiškai vertino apelianto pateiktus degalų įsigijimą patvirtinančius dokumentus. Pasak apelianto, teismas tokiais savo veiksmais parodė išankstinį ir subjektyvų bylos aplinkybių vertinimą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus teritorinė muitinė (toliau institucija) prašo Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 1 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, atitinka teisės aktų reikalavimus ir teismų praktiką, priimtas tinkamai pritaikius materialinės teisės normas. Institucija pažymi, kad veikos kvalifikavimui pagal ATPK 163² str. užtenka dviejų sąlygų – pažeidimo dalyku turi būti tik akcizais apmokestinamos prekės ir šių prekių laikymas (kaip nagrinėjamu atveju) turi būti daromas pažeidžiant nustatytą tvarką. Vadovaujantis Akcizų įstatymo nuostatomis, dyzelinis kuras ir benzinas priskiriami akcizais apmokestinamoms prekėms. Institucija nurodo, kad byloje neginčytinai nustatyta, jog V. K. jam nuosavybės teise priklausančiame garaže (duomenys neskelbtini), Šalčininkai, laikė naftos produktus (tai, kad neteisėtai laikytas skystis yra dyzelinas ir benzinas, patvirtina Muitinės laboratorijos išvados), neturėdamas teisės aktų nustatyta tvarka įformintų šių produktų įsigijimo dokumentų. Veikos kvalifikavimui visiškai neturi reikšmės, ar tas kuras eksploatuojamas Lietuvoje, ar atvežtas iš trečiųjų šalių, t. y. ar jis jau buvo apmokestintas akcizais, svarbu, kad tas kuras priskiriamas prie akcizais apmokestinamų prekių. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos viršininko 2010-12-27 įsakymu Nr. VA-117 patvirtintų Naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklių 20 p. numato, kad ūkininkai ir kiti fiziniai asmenys, laikydami eksploatuojamose kuro talpyklose naftos produktus, bioproduktus ar kitus degiuosius skystus produktus, privalo turėti šių Taisyklių 12 punkte nurodytus dokumentus, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka įformintus šių produktų įsigijimo dokumentus. Taisyklės taip pat nustato, kad šie dokumentai turi būti pateikti tikrinimo metu, tačiau V. K. tikrinimo metu šių dokumentų nepateikė ir tuo pažeidė minėtų taisyklių 20 p. reikalavimus. Institucija atkreipia dėmesį, kad vėliau V. K. pateikė, jo paaiškinimu, būtent šių sulaikytų naftos produktų įsigijimą patvirtinančius dokumentus, tačiau institucija pažymi, kad pažeidimu pripažintinas pats akcizais apmokestinamų prekių laikymas tikrinimo metu nepateikiant jo įsigijimo dokumentų.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Žemesnės instancijos teismas

Įvertinus byloje esančią medžiagą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog V. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 163² str. 4 d.

Administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 163² straipsnyje pažeidimo dalyku yra akcizais apmokestinamos prekės, be to, kilti atsakomybei būtina, kad tokios prekės būtų laikomos, gabenamos, naudojamos, realizuojamos arba jomis prekiaujama, pažeidžiant nustatytą tvarką. ATPK 163² str. 4 d. nustato administracinę atsakomybę už akcizais apmokestinamų prekių laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką, taip pat už prekybą tokiomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis, kai neteisėtai laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė viršija 50 minimalių gyvenimo lygių sumą. Nagrinėjamu atveju nekyla ginčas, ar V. K. 2012-04-12 14.00 val., (duomenys neskelbtini), Šalčininkai, laikytos prekės priskiriamos prie akcizais apmokestinamų prekių, tačiau apeliantas pažymi tai, kad dyzelinį kurą, kuris kratos metu buvo aptiktas jo garaže, laikė teisėtai, t. y. nepažeidžiant nustatytos tvarkos.

ATPK 163² str. 4 d. dispozicija yra blanketinė, šiuo nagrinėjamu atveju nukreipianti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2010-12-27 įsakymu Nr. VA-117 patvirtintas Naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisykles. Nagrinėjamu atveju V. K. buvo inkriminuotas šių taisyklių 20 p. pažeidimas, kur numatyta, kad ūkininkai ir kiti fiziniai asmenys, laikydami eksploatuojamose kuro talpyklose (kuro objektuose) naftos produktus, bioproduktus ar kitus degiuosius skystus produktus, privalo turėti šių Taisyklių 12 punkte nurodytus dokumentus. Šie dokumentai reikalingi tol, kol tose kuro talpyklose (kuro objektuose) saugomi dokumentuose nurodyti produktai, ir turi būti pateikti tikrinimo metu. Jeigu naftos produktų, bioproduktų ar kitų degiųjų skystų produktų įsigijimo ar gabenimo dokumentai yra įforminti elektroninėmis priemonėmis, ūkininkai ir kiti fiziniai asmenys turi turėti galimybę juos atspausdinti. Taisyklių 12 p. numatyta, kad Ūkio subjektai, ūkininkai ir kiti fiziniai asmenys, gabendami keliais, geležinkeliais ir vandens keliais naftos produktus, bioproduktus ir kitus degiuosius skystus produktus, o kilnojamosiose talpyklose perveždami daugiau kaip 40 litrų šių produktų (neįskaitant esančių transporto priemonės arba mechanizmo stacionariniuose degalų ir tepalų bakuose), kartu su kroviniu privalo turėti teisės aktų nustatyta tvarka įformintus šių produktų įsigijimo ir/ar gabenimo dokumentus (išskyrus šių Taisyklių 15 punkte nurodytus atvejus). Iš šių teisės normų spręstina, kad fiziniai asmenys, laikydami minėtas prekes privalo turėti nustatyta tvarka įformintus jų įsigijimo dokumentus ir juos pateikti tikrinimo metu.

Apeliantas pripažįsta, kad 2012-04-12, 14.00 val., kratos metu nepateikė minėtų dokumentų, nes, kaip jis aiškina, saugumo sumetimais lauko garaže jų nelaikė, o nuvykus į namus, esant stresinei situacijai ir nervinei įtampai dėl atliekamos kratos, buvo sunku juos iš karto surasti ir pateikti, todėl suradus, apeliantas neatidėliotinai juos pateikė tyrėjui, atliekančiam ikiteisminį tyrimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2012-09-20 surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą V. K. parašė paaiškinimą, kad dyzelinį kurą pirko savo reikmėms ir turėjo įsigijimo dokumentus, tačiau šiuo metu jų negali surasti (b. l. 2). Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. nutarime pažymėta, kad V. K. teisminio nagrinėjimo metu buvo pateikęs prašymą dėl dokumentų, patvirtinančių dyzelinio kuro įsigijimą, prijungimo prie bylos, tačiau teismas prašymo netenkino, motyvuodamas tuo, kad prašymas išeina už nagrinėjamos bylos ribų (b.l.57). Pakartotinai nagrinėjant šią administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teisme, 2013 m. sausio 28 d. teismo posėdžio metu V. K. pateikė tokį patį prašymą, kurį apylinkės teismas tenkino ir prijungė prie bylos pateiktus kvitus, kuriais būtų patvirtinta dalies kuro įsigijimas (b. l. 72-73), tačiau skundžiamame nutarime pirmos instancijos teismas vertino, kad šie kvitai nepatvirtina viso laikyto kuro kiekio ir apeliantas šių dokumentų neturėjo laikydamas kurą, kai buvo atliekamas tikrinimas, o vėlesnis tokių dokumentų pateikimas nešalina jo administracinės atsakomybės.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad V. K. pateikti kvitai nepatvirtina jo laikyto kuro, kuris rastas jo garaže 2012-04-12, įsigijimo, jie nebuvo pateikti atliekant patikrinimą 2012-04-12 ir surašant protokolą 2012-09-20, kai apeliantas jau neturėjo jausti, kaip jis aiškina apeliaciniame skunde, stresinės situacijos, kuri jam trukdžiusi surasti ir pateikti dokumentus tikrinimo metu.

Pažymėtina, kad minėtus kvitus V. K. apylinkės teismui norėjo pateikti tik 2012-10-08, t. y. po kratos, kurios metu buvo aptiktas dyzelinis kuras, praėjus beveik 6 mėnesiams. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad bylos tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu V. K. įvairiai aiškino dyzelinio kuro įsigijimo ir dokumentų nepateikimo aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2012-04-13, t. y. kitą dieną po atliktos kratos, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju V. K. nurodė, kad jis turėjo vizą į Baltarusiją, todėl iš Baltarusijos pirko dyzelio savo reikmėms, kurį laikė garaže. Nurodė, kad dyzelį taip pat pirko Lietuvoje ir jį maišė su baltarusišku kuru. Lietuvoje pirkto dyzelinio kuro buvo apie 600 litrų. Nurodė, kad turėjo 600 litrų kuro įsigijimo čekius, bet juos išmetė. Pažymėjo, kad degalus pylė degalinėje į kanistrus ir vežė į garažą. Nurodė, kad visus degalus įsigijo prieš metus. Iš Baltarusijos per 15 kartų įsivežė po 100 litrų degalų (b. l. 50-51). 2012-09-20 surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą V. K., kaip minėta, parašė paaiškinimą, kad dyzelinį kurą pirko savo reikmėms ir turėjo įsigijimo dokumentus, tačiau šiuo metu jų negali surasti (b. l. 2).2013-01-28 apklaustas pirmosios instancijos teisme V. K. nurodė, kad degalus pirko prieš 2-3 metus. Nepateikė kvitų, nes į Vilniaus apygardos teismą nebuvo kviestas, o Šalčininkų rajono apylinkės teismui rodė kvitus. Nurodė, kad degalus pirko degalinėje Lietuvoje, ten kur pažymėta čekiuose. Paaiškino, jog kratos metu, kvitų nesurado, kai rašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, pareigūnas neklausė dėl kvitų, todėl jų ir nepateikė (b. l. 73-74). Apeliaciniame skunde apeliantas iškėlė naują versiją, kad jo garaže laikytas 2520 litrų dyzelinis kuras priklauso ne tik jam, o visiems šeimos nariams, taip pat nurodė, kad esant stresinei situacijai ir nervinei įtampai dėl atliekamos kratos, buvo sunku iš karto surasti kuro įsigijimo kvitus ir juos pateikti.

Tai patvirtina, kad apeliantas proceso eigoje prieštaringai ir nenuosekliai aiškino kuro įsigijimo, bei dokumentų, patvirtinančių kuro įsigijimą, nepateikimo aplinkybes. Dėl nurodytų aplinkybių V. K. pateikti kvitai dėl dalies kuro įsigijimo, bei iškelta versija, kad kuras priklauso visiems jo šeimos nariams - vertinama kritiškai kaip mėginimas išvengti administracinės atsakomybės ir atmetami. Bylos medžiaga neginčijamai patvirtina, kad V. K. 2012-04-12 savo garaže laike akcizais apmokestinamas prekes, tikrinimo metu neturėjo degalų įsigijimo dokumentų, tuo pažeisdamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2010-12-27 įsakymu Nr. VA-117 patvirtintų Naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklių 20 p. bei padarydamas ATPK 163² str. 4 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas remdamasis prielaidomis padarė netiesioginę išvadą, kad kuras pirktas ne iš Lietuvos Respublikoje degalais prekiaujančių ūkio subjektų, todėl kritiškai vertino apelianto pateiktus degalų įsigijimą patvirtinančius dokumentus. Pasak apelianto, teismas tokiais savo veiksmais parodė išankstinį ir subjektyvų bylos aplinkybių vertinimą. Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, veikos kvalifikavimui pagal ATPK 163² str. visiškai neturi reikšmės, ar tas kuras eksploatuojamas Lietuvoje, ar atvežtas iš trečiųjų šalių, t. y. ar jis jau buvo apmokestintas akcizais, ar ne, svarbu, kad tas kuras yra priskiriamas prie akcizais apmokestinamų prekių, todėl šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas ir atmetamas.

Aptartų aplinkybių pagrindu daroma išvada, kad V. K. pažeidimas yra įrodytas, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 1 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 1 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Angelė Ikasalienė