Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. A. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-jame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. gruodžio 18 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam D. A..

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

1. D. A., gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 10 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartimi, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 167 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9, 11 punktus. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, paskirta 11 m. laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 10 d. nuosprendis ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartis pakeisti: panaikinta nuosprendžio ir nutarties dalis dėl D. A. nuteisimo pagal BK 167 straipsnio 1 dalį ir ši bylos dalis nutraukta, nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 ir 11 punktus, kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 11 punktą, skirta 9 m. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, ši bausmė subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį, ir paskirta galutinė 10 m. laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2012 m. birželio 5 d., pabaiga – 2022 m. birželio 5 d.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo D. A. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

8. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis D. A. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei, jo vertinimo balas yra 30. Pažymėtina, kad net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, nustatyta pažanga pat turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

9. Nors nuteistasis skunde teigia, kad jo pastangos taisytis ir vykdyti Komisijos įpareigojimus, patvirtina, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – dalyvauja būrio visuomeniniame gyvenime, renginiuose, yra skatintas, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Socialinio tyrimo išvados ir kiti pateikti duomenys patvirtina, kad per bausmės atlikimo laiką jis 7 kartus pažeidė vidaus tvarką, už ką 6 kartus baustas nuobaudomis, Šios aplinkybės taip pat rodo, jog nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kas neleidžia nuteistojo elgesio vertinti kaip nepriekaištingo ir daryti vienareikšmiškos išvados apie jo siekį atsiriboti nuo nusikalstamumą skatinančių veiksnių. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis apgalvoja ne visas savo veiksmų pasekmes; palaiko kriminalinio pasaulio subkultūros neformaliąsias tradicijas siekdamas išlaikyti nuteistųjų bendrijoje atitinkantį jo lūkesčius statusą. Išlieka aktualus rizikos veiksnys, didinantis tikimybę nusikalsti pakartotinai – gyvenimo stilius ir draugai.

10. Skunde nuteistasis teigia, kad teismas nepagrįstai vertino prokuroro nurodytas aplinkybes dėl nusikaltimų sunkumų, nes tokiu būdu jis teisiamas antrą kartą už tą patį. Kolegija pažymi, kad BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvas nuteistojo lygtinio paleidimo atveju konstatuoti, kad asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. O sprendžiant, ar asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, svarbu įvertinti ne tik nuteistojo elgesį pataisos namuose, tačiau ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas, spręsdamas dėl galimybės taikyti jam lygtinį paleidimą, apie jo padarytą nusikaltimą pasisakė vertinant D. A. asmenybės ypatumus, galinčius lemti tolesnį jo elgesį, skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad tai nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau vertino juos kitų aplinkybių visumoje, taigi, teismas jokių įstatymų nuostatų nepažeidė. Negalima sutikti ir su skundo teiginiu, kad teismas neįvertino teigiamai nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių. Kolegija laiko, kad apylinkės teismas D. A. lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, nes nurodęs, jog Komisija nutarime nepilnai įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui svarbias aplinkybes, skundžiamoje nutartyje nurodė, ko būtent Komisija neįvertino. Kauno apygardos teisme gautas UAB „Simlita“ direktoriaus prašymas, kuriame nurodyta, jog D. A. pritaikius lygtinį paleidimą, jis bus priimtas į bendrovę dirbti, taip pat gautas nuteistojo močiutės A. P. prašymas taikyti D. A. lygtinį paleidimą, kad jis galėtų gyventi pas ją. Kolegija laiko, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, taip pat ir šie papildomai pateikti prašymai, nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas.

11. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytos išvados, priešingai nei tai suvokia pats nuteistasis, neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nuteistojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. A. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 24 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.