Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. balandžio 26 d. R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015 m. balandžio 26 d., apie 2.50 val. Kretingos Vasaros g., Palangos mieste, vairavo automobilį „Mitsubishi Lancer“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,48 promilės). Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje.

Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – R. Ž. už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti 590 eurų baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vieneriems metams. Nurodo, kad R. Ž. padarė šiurkštų KET pažeidimą – vairavo automobilį būdamas neblaivus, tuo sukeldamas realų pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams.

ATPK 30¹ straipsnyje numatyta galimybė skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos, tačiau šiai galimybei realizuoti įstatymų leidėjas kelia tam tikras sąlygas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytoms taisyklėms, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad tokiomis aplinkybėmis nelaikytinos pažeidėjo su darbo pobūdžiu susijusios aplinkybės, asmens gyvenimo ir buities sąlygos. Į visas šias aplinkybes gali būti atsižvelgiama individualizuojant pažeidėjui skiriamą nuobaudą, neperžengiant sankcijos ribų, todėl teismo nurodytos aplinkybės, kad R. Ž. kaltę pripažino ir dėl padaryto pažeidimo labai gailisi, vairuotojo pažymėjimas jam yra reikalingas darbe, byloje nėra reikšmingos. R. Ž. privalėjo iš anksto numatyti galbūt kilsiančias pasekmes dėl alkoholio vartojimo, tačiau šių pasekmių nepaisė ir lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Be to, R. Ž. turi galiojančią administracinę nuobaudą už KET pažeidimą. Institucijos nuomone, teismas nenurodė kokių nors išskirtinių priežasčių, dėl kurių R. Ž. būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas už šiurkštų KET pažeidimą, t. y. skirti švelnesnę nuobaudą nei numato įstatymas, nes R. Ž. padarė tyčinį pavojingą administracinį teisės pažeidimą, turintį įtakos ne tik automobilių eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei.

Administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo padarymą, tuo siekiama prevencijos tikslų. Kartu įstatymas aukščiau iškelia visos visuomenės viešąjį interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniniu komfortu.

ATPK 20 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda – atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti ir auklėti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nors Insititucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą, tačiau iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, Institucijos apeliaciniame skunde keliamas pažeidėjui paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad teismas nepagrįstai taikė R. Ž. ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskyrė švelnesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą, t. y., Institucija nesutinka su apylinkės teismo sprendimu skirti pažeidėjui trumpesnį, nei ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas minimalus, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Taigi šioje byloje yra aktualus pažeidėjui paskirtos administracinės nuobaudos taikymo proporcingumo klausimas. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, apylinkės teismas R. Ž. už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą, taikydamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, paskyrė trumpesnį, nei šio straipsnio sankcijoje numatytas, specialios teisės atėmimo terminą ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones dviem mėnesiams. Teismas, skirdamas pažeidėjui nuobaudą, pažymėjo, jog R. Ž. anksčiau administracine tvarka baustas, tačiau nuobaudos įvykdytos, gailisi dėl padaryto pažeidimo, charakterizuojamas teigiamai, dirba, darbo pobūdis susijęs su transporto priemonės vairavimu, todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas R. Ž. paskirti ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą ir papildomą nuobaudos rūšį – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą. Nustatydamas teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminą, teismas atsižvelgė į paminėtas aplinkybes bei į tai, kad paskiriant nors ir minimalų specialiosios teisės atėmimo terminą, gali iš esmės pablogėti R. Ž. gyvenimo ir buities sąlygos, todėl padarė išvadą, kad paskyrus trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nei numatytas sankcijoje, bus įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų dėl administracinės teisės pažeidimų uždaviniai, numatyti ATPK 1 straipsnyje.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Palangos miesto apylinkės teismo sprendimas R. Ž. už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, atimti teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam, nei šio straipsnio sankcijoje numatytas minimalus, terminui – dviem mėnesiams, yra priimtas pakankami atsižvelgus į padaryto pažeidimo pavojingumą bei pažeidėjo asmenybę.

Pažymėtina, jog Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos K. T. 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 30¹ straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-29-2013). Nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz. Lietuvos Respublikos K. T. 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Lietuvos Respublikos K. T. 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-13-2013, 2AT-18-2014 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju R. Ž. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį buvo patrauktas už tai, kad byloje nustatytomis aplinkybėmis (jos nėra ginčijamos) vairavo transporto priemonę neblaivus – jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,48 promilės.

ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuobaudą R. Ž. už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą, rėmėsi šiais nuobaudos individualizavimui reikšmingais faktais: byloje nustatytas lengvas pažeidėjos girtumo laipsnis – 0,48 promilės, kuris nežymiai teviršijo teisės normos numatytą minimumą, nustatyta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuoširdus gailėjimasis padarius teisės pažeidimą (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, R. Ž. tokio pobūdžio teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, baustas administracine tvarka, tačiau nuobaudos įvykdytos, taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad R. Ž. kritiškai vertina savo elgesį, dirba, darbdavio charakterizuojama teigiamai, teisė vairuoti automobilį reikalinga darbe. Įvertinęs šias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas taikė pažeidėjui R. Ž. ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė trumpesnį, nei šio straipsnio sankcijoje numatytas, papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, atimdamas teisę vairuoti dviem mėnesiams.

Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas R. Ž. už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirdamas nuobaudą, remdamasis ATPK 30¹ straipsniu, esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo nepadarė. Kaip ir nustatyta įstatyme, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo aplinkybes (pažeidimas fiksuotas 2015 m. balandžio 26 d., apie 2.50 val., girtumas nežymiai viršija minimalią ribą), rėmėsi ATPK 31 straipsnyje nustatyta atsakomybę lengvinančia bei kitomis įstatyme nenurodytomis lengvinančiomis aplinkybėmis. Institucijos apeliaciniame skunde teigiama, kad, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietinas tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypač švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu, ir remiamasi suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Tačiau pažymėtina, kad ATPK 30¹ straipsnyje apie jokias apeliaciniame skunde minimas išskirtines aplinkybes nenurodama, tuo tarpu ATPK 30¹ straipsnyje įvardytus pagrindus teismas nustatė.

Apygardos teismas sutinka su Institucijos apeliacinio skundo argumentais, kad R. Ž. padarytas pažeidimas nelaikomas mažareikšmiu, priešingai, jis vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bei ir žmonių gyvybei bei sveikatai, ir kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju R. Ž. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį patrauktas už tai, kad vairavo transporto priemonę neblaivus – jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Teismas pažymi, kad byloje nustatytas lengvas pažeidėjo girtumo laipsnis – 0,48 promilės (įvertinus galimą alkoholio matavimo prietaiso paklaidą (± 0,02 promilės) pažeidėjo naudai, jo neblaivumo laipsnis būtų dar mažesnis – 0,46 promilės), kuris nežymiai viršijo leidžiamą (0,4 promilės) ribą ir yra artimas minimaliai ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nustatyta girtumo ribai, nuo kurios apskritai kyla administracinė atsakomybė, jam vairuojant neblaiviam nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai. R. Ž. iš karto prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Pažymėtina ir tai, kad R. Ž. tokio pobūdžio teisės pažeidimą padarė pirmą kartą. Nors anksčiau R. Ž. buvo baustas administracine tvarka, tačiau nuobaudos įvykdytos, charakterizuojamas teigiamai. Atsižvelgtina ir į tai, kad vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas darbe.

Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog išdėstytų aplinkybių pakanka konstatuoti, kad vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, R. Ž. galima skirti švelnesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Kita vertus, kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas nepriėmė sprendimo neskirti pažeidėjui ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, tik skyrė trumpesnį šios specialiosios teisės atėmimo terminą, padarydamas pagrįstą išvadą, kad tokia nuobauda bus pakankama ATPK 20 straipsnyje numatytiems administracinės nuobaudos tikslams pasiekti ir nebus per švelni.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad R. Ž. pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį paskirta nuobauda nėra per švelni, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo principus bei ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, , t. y. nubaudžiant R. Ž. už padarytą pažeidimą bei siekiant auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nedarytų tokių pažeidimų ateityje, tad pagrindo ją keisti nėra. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuobaudos individualizavimo argumentuotos, daryti kitokias išvadas, nei padarė apylinkės teismas, ir tenkinti Institucijos apeliacinį skundą apygardos teismas neturi teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarimą nepakeistą ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.