Kauno apylinkės teismo sprendimas

2014-11-18 · Civilinė byla Nr. 2-10337-713/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-11-18
Bylos Nr.
2-10337-713/2014
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-06585-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vidutė Liubševičiūtė
Ieškovas
V. K.
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės
Advokatai
Jaroslav Losieškinį
Civilinė byla Nr. 2-10337-713/2014Teisminio proceso Nr. 2-05-3-06585-2014-1Procesinių sprendimų kategorijos: 50.11.1; 113.1; 113.8.
(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m.lapkričio18 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Vidutė Liubševičiūtė, sekretoriaujant Jūratei Žvinklei, dalyvaujant ieškovei V. K. ir jos atstovui advokatui Jaroslavui Los, atsakovės Kauno miesto savivaldybės įgaliotam asmeniui L. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. ieškinį Kauno miesto savivaldybei dėl pripažinimo šeimos nariu ir įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė V. K. ieškiniu prašė: 1) pripažinti ieškovę A. J., mirusio 2010-12-20, šeimos nare; 2) pripažinti ieškovę buto, esančio (duomenys neskelbtini) Kaune, nuomininke; 3) įpareigoti Kauno miesto savivaldybę sudaryti nuomos sutartį su ieškove V. K..

Ieškovė V. K. ir jos atstovas advokatas Jaroslavas Los ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Ieškovė V. K. paaiškino, kad susipažinusi su A. J., 1998-04-24 atsikraustė gyventi į butą, esantį (duomenys neskelbtini) Kaune. Butas yra socialinis būstas, nuosavybės teisėmis priklauso atsakovei Kauno miesto savivaldybei, ir buvo išnuomotas A. J.. Ieškovė su A. J. kartu gyveno nuomos teisėmis jam išnuomotame socialiniame būste, vedė bendrą ūkį, gyveno šeimyninį gyvenimą iki jo staigios mirties 2010-12-20; santuokos nebuvo sudarę, vaikų neturėjo. Poros didžiąją pajamų dalį sudarė velionio gaunamos pajamos, ieškovė buvo žinoma kaip namų tvarkytoja, pastovių pajamų neturėjo, todėl iš esmės velionis ją materialiai išlaikė, o ieškovė prie šeimyninio gyvenimo prisidėjo savo darbu. 2010-12-20 mirus A. J., ieškovė organizavo jo laidotuves, palaidojo savo ir savo vaikų lėšomis, prižiūri ir dažnai lanko kapą. Ieškovė kito būsto ir kur apsistoti kitame būste neturi, ji toliau gyvena velioniui nuomos teise priklausiusiame socialiniame būste, pagal išgales rūpinasi būstu, moka mokesčius. Ieškovė šiuo metu gauna senatvės pensiją, iš kurios sistemingai mažina skolas už komunalinius patarnavimus, dalimis mokėjo velionio turėtą skolą UAB „Būsto valda". Po velionio mirties ieškovė iš viso sumokėjo 1673,68 Lt mokesčių (3-5 b.l.). Atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į ieškinį ir jos įgaliotas asmuo L. P. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti (48-51 b.l.). Nurodė, kad ieškovė nėra A. J. artima giminaitė ir šeimos narė, A. J. teismo sprendimu buvo iškeldintas iš būsto ir yra miręs. Atsakovė pateikė priešieškinį byloje, kuriuo prašo iškeldinti ieškovę V. K. iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) Kaune, su visais jai priklausančiais daiktais, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto 66-69 b.l.). Nurodė, kad atsakovei Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) Kaune. 2000 m. rugsėjo mėn. atsakovė su A. J. sudarė gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį, kuri Kauno miesto apylinkės teismo 2010-10-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta. Minėtu teismo sprendimu taip pat buvo nuspręsta iškeldinti A. J. iš buto (duomenys neskelbtini) Kaune, su visa jam priklausančia manta, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. A. J. 2010-12-20 mirė. Ieškovė negali tęsti nuomos teisinių santykių, kurie yra nutrūkę. Patikrinimo metu 2013-12-15 ginčo patalpose (duomenys neskelbtini) Kaune, buvo rasta gyvenanti ieškovė, jai įteiktas raginimas išsikelti iš ginčo buto gera valia, tačiau ieškovė iš minėtų gyvenamųjų patalpų neišsikėlė. ieškovės pateikti dokumentai nepatvirtina, kad ieškovė gyveno kartu su A. J. ginčo bute kaip sugyventinė ne mažiau kaip vienerius metus ir vedė bendrą ūkį. Ieškovė gyvena atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute be teisinio pagrindo, todėl atsakovė prašo ieškovę iškeldinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas, priešieškinys atmestinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini) Kaune, nuosavybės teise valdo atsakovė Kauno miesto savivaldybė (52- b.l.). Atsakovė 2000 m. rugsėjo mėnesyje su A. J. sudarė Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį (53-54 b.l.). A. J. nuo 1992-02-25 buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) Kaune, mirė 2010-12-20 (13, 12 b.l.).

Ieškovės paaiškinimais, kaimynų liudytojų B. E., A. T., D. P., A. J., I. L., A. Č., V. K. (ieškovės sūnaus), nustatyta, jog ieškovė kaip šeimos narė (sugyventinė) ginčo bute (duomenys neskelbtini) Kaune, pas A. J. apsigyveno 1998-04-24 ir kartu iki A. J. mirties 2010-12-30, beveik dvylika metų vedė bendrą ūkį (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). Liudytoja A. Č. patvirtino, kad ieškovės materialinė padėtis yra sunki, jai skiriama labdara. Ieškovė neturi nekilnojamojo turto ar kitos gyvenamosios vietos, gauna 364,35 Lt dydžio senatvės pensiją (90, 91 b.l.), per laikotarpį nuo 1998-04-24 iki šiol ieškovė niekur nebuvo išsikėlusi, visą laiką gyvena minėtame bute. Atsakovės pateiktos 2000 m. rugsėjo mėn. Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinės sutarties 3.1 punktu apibrėžta viena iš nuomininko teisių - apgyvendinti turimoje patalpoje savo sutuoktinį, vaikus, savo ir sutuoktinio tėvus, jei sutinka visi toje patalpoje gyvenantys pilnamečiai šeimos nariai. CK 6.588 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis), jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai; to paties straipsnio 5 dalimi nustatyta, kad tėvai, pilnamečiai vaikai ir jų sutuoktiniai (sugyventiniai), apsigyvendami nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje, įgyja šeimos nario teises, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį ir jei nuomininkas bei jo šeimos nariai su tuo sutinka. CK 6.589 straipsnis nustato, 1964 m. CK 329 straipsnio 3 dalis (1994-05-17 įstatymo Nr. I-459 redakcija, galiojusi 1998-04-24, ieškovės apsigyvenimo bute metu), numatė galimybę pripažinti nuomininko šeimos nariu gimines, išlaikytinius ir sugyventinius. Pagal 329 straipsnio 3 dalį, 330 straipsnį laikytina, kad nuo apsigyvenimo ginčo bute ir jame išgyvenusi vienerius metus bei bendrai tvarkiusi namų ūkį, ieškovė V. K. tapo pagrindinio nuomininko A. J. šeimos nariu, turinčiu tokias pat teises ir pareigas, kylančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas (Lietuvos Aukščiausiasis teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2012). Nagrinėjamu atveju, ieškovė yra šeimos narė, prie kurių priskirtini sugyventiniai, teisinio reguliavimo aiškinimo ir taikymo taisyklės taikytinos ir nuomininko šeimos nariui, kadangi jis turi tokias pačias teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas (CK 6.589 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovė apsigyveno ir tvarkė bendrą ūkį nuo 1998-04-24, todėl ieškovė įgijo teisę būti pripažintai nuomininko šeimos nare pagal 1964 m. civilinio kodekso 329 straipsnį, ši teisė išliko ir 2001-07-01 įsigaliojus 2000-07-18 įstatymu Nr. VIII-1864 patvirtintam Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui, galioja ir šiuo metu.

Nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo įrodyti teisme, kad ji ne mažiau kaip vienerius metus gyveno su A. J. (duomenys neskelbtini) Kaune, bei su juo bendrai tvarkė namų ūkį, tokias aplinkybes ieškovė įrodė.

2010-10-06 priimtas teismo sprendimas už akių Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) , kuriuo iš A. J. buvo priteista skola ir nutraukta buto nuomos sutartis, neturi reikšmės sprendžiant dėl ieškovės V. K. pripažinimo šeimos nare, kadangi kartu gyvenantis sugyventinis turi šeimos nario statusą, ieškiniu reikalavimai V. K. nebuvo reiškiami, teismas sprendime priimtu už akių dėl jos nepasisakė.

Socialinio būsto nuomos santykiai nenutrūko ir mirus A. J., ieškovė kaip šeimos narė ir nuomininkė, pagal išgales moka mokesčius ir skolą atsakovei, priteistą iš A. J., rūpinasi nuomojamu būstu (15-43 b.l.), todėl laikytina, jog socialinio būsto nuomos santykiai ir po A. J. mirties tęsiasi. CK 6.602 straipsnio 2 dalis nustato nuomos sutarties pakeitimą nuomininkui mirus. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybė po pagrindinio nuomininko mirties 2010-12-20, būtų atsisakiusi priimti mokesčius iš ieškovės, ar būtų iniciavusi bylą dėl iškeldinimo iš buto. Atsakovė priešieškinį dėl iškeldinimo pateikė tik pradėjus nagrinėti ieškinį, todėl laikytina, jog atsakovė sutiko dėl nuomos sutarties sudarymo su ieškove, laikė ją nuomininke, o iš ieškovės elgesio ir veiksmų seka, jog ieškovė vykdo visas nuomininkės pareigas. Po A. J. mirties, ieškovė prižiūrėjo ir prižiūri butą, moka mokesčius. Tokie ieškovės veiksmai laikytini nuomininkės pareigų atlikimu, kuris suteikia tokias pat teises ir pareigas, kylančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir buvusiam pagrindiniam nuomininkui. Ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis, kad jos įgytos civilinės teisės ir pareigos išliks ir ateityje, todėl ieškovė ir kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti ją šeimos nare, pripažinti ją buto, esančio (duomenys neskelbtini) Kaune, nuomininke ir įpareigoti atsakovę sudaryti su ja nuomos sutartį.

Dėl aukščiau išdėstyto, atsižvelgiant į tai, jog ieškovė nuo 1998-04-24 m. gyvena (duomenys neskelbtini) Kaune, niekur nebuvo išvykusi gyventi kitu adresu, neturi kitos gyvenamosios vietos, visą laiką nenutrūkstamai rūpinasi butu ir moka už jį priskaičiuojamus mokesčius byloje nenustačius, kad atsakovė būtų draudusi ieškovei naudotis butu, mokėti mokesčius ar būtų inicijavusi bylą dėl iškeldinimo, atsižvelgiant į teisėtų lūkesčių (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (CK 1.5 straipsnis) principus, teismo nuomone, ieškinys yra pagrįstas ir todėl tenkintinas, o priešieškinys atmestinas (CPK 178 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 265, 270, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti/priešieškinį atmesti.

Pripažinti V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) A. J., mirusio 2010-12-20, gyv. (duomenys neskelbtini) šeimos nare.

Pripažinti V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) buto, esančio (duomenys neskelbtini) nuomininke. Įpareigoti Kauno miesto savivaldybę, kodas 111106319, sudaryti su V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) buto, esančio (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Vidutė Liubševičiūtė