Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2018-04-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-94-389/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-25
Bylos Nr.
II-94-389/2018
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00221-2018-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gražina Kazilionienė
Pažeidėjas
D. Š., Panevėžio miesto savivaldybės administracijos
Pareiškėjas
D. Š.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo bylos Nr. II-94-389/2018
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00221-2018-1
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 15.5; 21.10.1; 21.10.3; 21.10.4; 21.10.6.;
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. balandžio 25 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Gražina Kazilionienė,sekretoriaujant Elonai Klemkienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktai D. Š.,

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos teisės ir viešosios tvarkos skyriaus atstovui Aušriui Valkūnui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2018 m. kovo 7 d. nutarimo Nr. SAVAD-27-ANR_N-34-2018 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2018 m. kovo 7 d. nutarimu Nr. SAVAD-27-ANR_N-34-2018 (toliau – skundžiamas nutarimas) pareiškėja D. Š. pripažinta kalta, padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 414 straipsnio 1 dalyje, ir nubausta administracine nuobauda – 105 Eur bauda. Šiuo nutarimu pareiškėja nubausta už tai, kad 2017 m. balandžio 10 d., apie 14.00 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, Panevėžyje, laikė jai nuosavybės teise priklausančias transporto priemones „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Renault Espace“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo vietoje neeksploatuojamas ir paliktas be priežiūros bei nesilaikydama Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau–Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas) 20 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Panevėžio miesto savivaldybės administracija 2017 m. kovo 7 d. raštu Nr. IS-888(30.2), kuris 2017 m. kovo 24 d. įteiktas E. Š., buvo paraginta iki 2017 m. balandžio 7 d. pašalinti transporto priemones iš bendro naudojimo teritorijos, bet pareiškėja D. Š. nesiėmė jokių veiksmų.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose 2018 m. balandžio 4 d. gautas pareiškėjos D. Š. skundas dėl skundžiamo nutarimo panaikinimo, kuriame nurodoma, kad vieta, kurioje laikomi jai priklausantys automobiliai „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Renault Espace“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) negali būti laikoma bendrojo naudojimo teritorija, kadangi šios transporto priemonės stovi įvažiavime į privačią asmens valdą. Skunde nurodoma, jog realiai vienintelis šio įvažiavimo naudotojas yra pareiškėjos šeima, kadangi joks kitas asmuo net ir teoriškai negalėtų juo naudotis, kadangi tuo suvaržytų jų teises patekti į savo namų valdą. Be to, anot pareiškėjos, jos vyras E. Š. nuo 2005 m. prižiūri šį įvažiavimą, beveik kiekvieną pavasarį į pažliugusią žemę klodamas akmenis, betono, plytų gabalus, pildamas žvyrą, tuo tarpu savivaldybė visiškai nesirūpina šia teritorija. Papildomai pažymėjo tai, kad aptariamo įvažiavimo į privačią asmens valdą jų namų valdos nekilnojamo turto kadastro ir registro byloje Nr. 35/75768, esančiame 1961 metų sklypo plane, ši žemės sklypo dalis įvardinta, kaip „pravažiavimas“, kas rodo, jog nurodytais metais, t. y. namo pastatymo metu, joks kelias nutiestas nebuvo. Todėl nesutinka, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatos, kadangi aptariamo įvažiavimo į privačią asmens valdą negalima laikyti keliu šio įstatymo prasme, juolab įvertinus tai, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracija nevykdo šio įstatymo 11 straipsnio 7 punkto 1 ir 2 papunkčiuose išdėstytų pareigų remontuoti, tvarkyti ar prižiūrėti šį įvažiavimą, kas rodo, jog institucija šio įvažiavimo netraktuoja kaip kelio, nes įvažiavimo naudotojas yra pavienis asmuo, kadangi valstybė, skyrusi žemės plotą (duomenys neskelbtini) namų valdos savininkui, jog šis galėtų patekti į savo valdą ir užtikrinti savo buitinius poreikius, visam laikui nusišalino nuo jo priežiūros. Taip pat pareiškėja skunde nesutinka, kad minėti abu jos automobiliai yra palikti be priežiūros, kadangi abu automobiliai yra tvarkingi, geros techninės būklės, buvo prižiūrimi, yra didelės vertės šeimos turtas, todėl tas faktas, kad dėl sunkios šeimos materialinės padėties jie negalėjo dalyvauti viešajame eisme, nėra pagrindo teigti, jog jie buvo palikti be priežiūros. Minėtas automobilis „Ford Focus“ visada laikomas tvarkingai užrakintas, su ratais, o plytos buvo padėtos, jog ant jų (prireikus), būtų galima pastatyti automobilio pakelėją, o ne todėl, kad automobilį reikėjo paremti. Tuo tarpu automobilis „Renault Espace“ nufotografuotas, kai sutuoktinis E. Š. pumpavo orą iš stabdžių sistemos. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad abu automobiliai buvo laikomi prie namų (faktiškai 10 metrų atstumu nuo namo), o ir ankstesniuose šios institucijos dokumentuose aplinkybė, jog transporto priemonės paliktos be priežiūros, nustatyta nebuvo. Taip pat pareiškėja skunde nurodė, kad jai 2017 m. kovo 23 d., 15.00 val., atvykus į Panevėžio miesto savivaldybę, buvo parodytas 2017 m. kovo 7 d. raštas Nr. IS-888(30.2), kuriame nurodyta, kad buvo pažeisti Panevėžio miesto tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 1-156 (toliau – Taisyklės), 21.17 punkto reikalavimai ir prašoma iki 2017 m. kovo 18 d. imtis priemonių pašalinti pažeidimą, t. y. nepasirūpinus minėtomis abejomis transporto priemonėmis, bus taikomos administracinio poveikio priemonės, numatytos ANK 366 straipsnyje, nors jis nenumato jokio rašytinio įpareigojimo pasirūpinti neeksploatuojamomis transporto priemonėmis, todėl toks įpareigojimas negali sukelti jokių teisinių pasekmių, numatytų ANK 414 straipsnio 1 dalyje. Taip pat pažymėjo, kad minėtu institucijos raštu nebuvo pranešta apie tai, kad yra galimai pažeisti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalies reikalavimai. Šis raštas buvo pasirašytinai įteiktas nurodytų jos automobilių naudotojui – jos sutuoktiniui E. Š., o ne jai, kaip automobilių savininkei. Vėliau, vyr. specialistas T. J. nurodė naują terminą iki kurio reikia imtis priemonių pasirūpinti minėtais automobiliais – 2017 m. balandžio 7 d.. Todėl nesant tinkamai pareikštam raštiškam perspėjimui, administracinė atsakomybė pagal ANK 414 straipsnio 1 dalį yra negalima ir administracinė byla privalo būti nutraukta.

Pareiškėja D. Š. teismo posėdyje palaikė savo skundą ir iš esmės patvirtino pareikštame skunde nurodytas aplinkybes. Papildomai pažymėjo, kad 2017 m. kovo 23 d. jai su sutuoktiniu E. Š. nuvykus į šią instituciją, buvo įteiktas minėtas 2017 m. kovo 7 d. raštas Nr. IS-888(30.2), kuriame yra išdėstytas reikalavimas pasirūpinti jai priklausančiai automobiliais, kurį pasirašė ne ji, o būtent jos sutuoktinis E. Š., kaip jai priklausančių automobilių naudotojas. Pažymėjo, kad jai priklausantys automobiliai pašalinti 2017 m. rugpjūčio mėn. pradžioje nuo valstybinės žemės, tačiau skundžiamu nutarimu ji yra patraukiama administracinėn atsakomybėn, praėjus daugiau kaip 7 mėnesiams po šių veiksmų.

Atsiliepimas

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atsiliepime į pareiškėjos D. Š. skundą nurodė, kad skundžiamas nutarimas yra priimtas teisėtai ir nėra pagrindo jo naikinti, nes administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo veiksmais padarė ANK 414 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jam pagrįstai paskirta bauda. Atsiliepime institucija nurodė, kad ANK nepateikia bendrojo naudojimo vietos sąvokos, tačiau esminis bendrojo naudojimo vietos požymis yra jos priklausymas valstybės ar savivaldybės nuosavybei, kai ja gali naudotis visi asmenys. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju šios institucijos atliktų 2017 m. kovo 3 d., 2017 m. kovo 21 d. ir 2017 m. balandžio 10 d. patikrinimų metu fiksuotos pareiškėjai priklausančios dvi transporto priemonės buvo laikomos bendro naudojimo vietoje–kelyje, kuris yra valstybinėje žemėje, o ir pats kelias priklauso Panevėžio miesto savivaldybei. Pareiškėja skunde nepagrįstai teigia, kad įvažiavimai į asmenų privačias valdas nėra laikomi bendro naudojimo teritorija, kadangi Taisyklėse nėra naudojama sąvoka „įvažiavimas į asmenų privačias valdas“, o tai turėtų būti suvokiama, kaip kelias, nes jis naudojamas eismui ir nebūtinai turi turėti visus elementus (sankryža, kelkraštis, šaligatvis ir t. y.), kurie priskiriami keliui, remiantis Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11d. nutarimu Nr. 1950, 3.7. punktu. Nors pareiškėja skunde teigia, kad savivaldybė yra nusišalinusi nuo kelio priežiūros, nes ji niekada jo neremontavo ir neprižiūrėjo, tačiau bendro naudojimo vietų tvarkymas ir priežiūra niekaip neįtakoja jų statuso ir jų tvarkymas nėra susijęs su bendrojo naudojimo vietos sąvoka. Dėl minėtų abiejų pareiškėjai priklausančių automobilių būklės skunde pažymima, kad pagal VĮ „Regitra“ duomenis abiem pareiškėjos minėtiems automobiliams dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas, juolab 2017 m. kovo 3 d., 2017 m. kovo 21 d. patikrinimo aktuose užfiksuota, kad automobiliui „Renault Espace“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra nuimtas vienas ratas, o 2017 m. balandžio 10 d. patikrinimo metu nuimti net visi 3 ratai bei automobilio „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulas yra paremtas plytomis, kas rodo, kad šios transporto priemonės yra neeksploatuojamos ir paliktos be priežiūros. Tai patvirtina ir tai, kad jau 2015 m. liepos 3 d. Panevėžio miesto savivaldybės administracija rašte Nr. 19-1578(4.5.) fiksuota, jog (duomenys neskelbtini) ant servitutinio kelio stovi du automobiliai, iš kurių vienam keičiamos priekinio rato stabdžių kaladėlės. Dėl pareiškėjos skundo argumento, kad jai adresuotame šios institucijos 2017 m. kovo 7 d. rašte Nr. IS-888(30.2) nebuvo inkriminuojamas ANK 414 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas ir jis negali būti laikomas įgalioto pareigūno raštišku perspėjimu, būtinu ANK 414 straipsnio 1 dalies inkriminavimui, pažymėjo, kad iš šio institucijos rašto turinio matyti, jog jame yra suformuluotas aiškus reikalavimas iki konkrečios datos, kuri vėliau buvo pratęsta, imtis priemonių pasirūpinti transporto priemonėmis (pašalinti iš bendro naudojimo teritorijos), kuris visiškai atitinka ANK 414 straipsnio 1 dalyje numatytą savivaldybės pareigūno rašytinį perspėjimą imtis priemonių pasirūpinti neeksploatuojama, palikta be priežiūros transporto priemone. Todėl tai, kad šiame rašte nebuvo nurodyta gręsianti atsakomybė pagal ANK 414 straipsnio 1 dalį, pareiškėjai neįvykdžius reikalavimo, visiškai neįtakoja tokio rašto neatitikimo ANK 414 straipsnio 1 dalies nuostatoms.

Skundžiamą nutarimą surašiusios institucijos atstovas Aušrys Valkūnas teismo posėdžio metu palaikė institucijos atsiliepimą, patvirtino atsiliepime nurodytas aplinkybes ir prašė teismo pareiškėjos skundą atmesti.

Skundas netenkinamas.

ANK 641 straipsnyje yra numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Šalies argumentai

Nagrinėjamu atveju yra skundžiamas nutarimas, kuriuo pareiškėjai D. Š. už ANK 414 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta 105 Eur bauda. Pareiškėja tiek savo skunde, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su šiuo nutarimu iš esmės dėl trijų priežasčių: 1) teritorija, kurioje stovi automobiliai „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Renault Espace“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) negali būti laikoma bendrojo naudojimo teritorija, kadangi šios transporto priemonės stovi įvažiavime į privačią asmens valdą, kuriuo naudojasi ir jį prižiūri išimtinai tik pareiškėjos šeima, juolab jis negali būti laikomas keliu; 2) minėtos transporto priemonės yra geros techninės būklės, todėl jų laikyti neeksploatuojamomis ir paliktomis be priežiūros nėra pagrindo; 3) pareiškėja nebuvo tinkamai įspėta savivaldybės institucijos pareigūno rašytiniu perspėjimu, kaip to reikalauja ANK 414 straipsnio 1 dalis. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, pareiškėja prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti, kas apibrėžia šios bylos nagrinėjimo ribas ir dėl to teismas priima šią nutartį.

Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, mano, kad pareiškėjos D. Š. skundo argumentai yra nepagrįsti. Teismo manymu, institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, išsamiai ir nešališkai ištyrė, atsižvelgė ir įvertino visas tokio sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, padarė teisingas, surinktais įrodymais pagrįstas išvadas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu šioje byloje pareiškėjos D. Š. kaltė, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 414 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 414 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už neeksploatuojamos, paliktos be priežiūros transporto priemonės laikymą bendrojo naudojimo vietose ir po savivaldybės, policijos ar kitos suinteresuotos institucijos pareigūno rašytinio perspėjimo nesiėmimas priemonių ja pasirūpinti, kas užtraukia baudą transporto priemonių savininkams nuo 70 Eur iki 140 Eur. Nagrinėjamu atveju yra aktualus ir Taisyklių taikymas, kurių 21.17 punkte numatyta, kad asmenims draudžiama bendrojo naudojimo teritorijoje laikyti įvairią nenaudojamą, techniškai netvarkingą techniką, neprižiūrimas transporto priemones ar jų dalis, išskyrus specialiai tam įrengtas aikšteles. Tokiu būdu, įstatymo leidėjas pagal ANK 414 straipsnio 1 dalį nustatė savarankišką atsakomybę už veiką, kuri atitinka Taisyklių 21.17 punkte numatytą draudimą ir šios atsakomybės sąlygą, kad atsakomybė atsiranda po savivaldybės, policijos ar kitos suinteresuotos institucijos pareigūno rašytinio perspėjimo imtis priemonių pasirūpinti transporto priemone.

Iš bylos medžiagos matyti, jog skundžiamu nutarimu pareiškėja nubausta už tai, kad ji padarė ANK 414 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, kadangi prie savo namų, esančių (duomenys neskelbtini) namo, Panevėžyje, laikė jai nuosavybės teise priklausančias transporto priemones – automobilius „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Renault Espace“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo vietoje, neeksploatuojamas ir paliktas be priežiūros, nors Panevėžio miesto savivaldybės administracija 2017 m. kovo 7 d. raštu Nr. IS-888(30.2) buvo paraginta iki 2017 m. balandžio 7 d. pašalinti transporto priemones iš bendro naudojimo teritorijos, tačiau jokių veiksmų nebuvo imtasi. Pareiškėja apskundė teismui tokį nutarimą, nurodydama, jog teritorija, kurioje laikomi minėti automobiliai, negali būti laikoma bendro naudojimo, tačiau su šiuo pareiškėjos teiginiu teismas nesutinka. Pažymėtina, jog Taisyklių 13.3 punkte yra numatyta, jog bendrojo naudojimo teritorijos– tai keliai, gatvės, tiltai, viadukai, pėsčiųjų, dviračių takai, šaligatviai, aikštės, skverai ir parkai, paplūdimiai, pakrantės, autobusų stotelės ir kt. Kaip matyti iš šios sąvokos, ji nėra baigtinė, tad neabejotina, kad šiuo atveju į minėtą apibrėžimą patenka ir įvažiavimas į kelią bei į pareiškėjos šeimos namų valdą. Taip pat ir paties kelio sąvoka, kuriai siekia priskirti šį įvažiavimą skundžiamame nutarime pati Panevėžio miesto savivaldybė, yra ganėtinai abstrakčiai apibrėžta ir Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11d. nutarimu Nr. 1950, 3.7 punkte, kur kelias yra apibrėžiamas, kaip eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas. Nors tiek pareiškėja skunde, tiek ir skundžiamą nutarimą priėmusi institucija nemažai dėmesio skiria diskusijai, ar nagrinėjamas įvažiavimas į pareiškėjos šeimos namų valdą yra laikytinas keliu, kaip tai yra apibrėžta teisės aktuose, tačiau teismo vertinimu, pagrindinis kriterijus, leidžiantis spręsti, ar teritorija yra bendro naudojimo, yra tai, ar šia teritorija naudojasi arba turi teisę naudotis visuomenė. Nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, kad teritorija, kurioje stovi pareiškėjos automobiliai, nuosavybės teise priklauso pačiai pareiškėjai ar jos sutuoktiniui, ko neneigia ir pati pareiškėja. Bylos duomenys patvirtina, jog ši teritorija priklauso Panevėžio miesto savivaldybei, todėl darytina išvada, jog šia teritorija gali laisvai ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų naudotis bet kuris asmuo. Nors pareiškėja tiek savo skunde, tiek teismo posėdžio metu akcentavo tai, kad šia teritorija naudojasi išimtinai tik pareiškėjos šeima, tačiau teismas šį administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginį vertina kritiškai. Kaip jau minėta, sąvoka „bendro naudojimo teritorija“, teismo vertinimu, yra siejama ne vien tik su tuo, kas konkrečiai naudojasi šia teritorija, bet ir su tuo, kad dėl savo statuso šia teritorija turi teisę naudotis visuomenė. Nors nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad šia teritorija daugiausia naudojasi pareiškėjos šeima, tačiau tai neturi užkirsti kelio šia teritorija naudotis ir kitiems asmenims. Pažymėtina, jog realizuodamas savo teisę, pareiškėjas privalo netrukdyti šia teise naudotis ir kitiems asmenims. Akivaizdu, jog pastatydama minėtus pareiškėjai priklausančius automobilius šioje teritorijoje, pareiškėja kitiems asmenims apsunkina šią teisę ar netgi padaro ją neįmanomą. Iš bylos duomenų matyti, kad yra suinteresuotų asmenų – M. S. ir A. S., kurie nurodė, norintys remontuoti savo namų valdos tvorą, tačiau to negali padaryti, kadangi šioje teritorijoje yra pastatyti minėti automobiliai. Taigi, iš to darytina išvada, jog pareiškėja, realizuodama savo teisę naudotis bendro naudojimo teritorija, šią teisę apriboja kitiems asmenims. Darytina išvada, jei šioje teritorijoje nestovėtų minėti automobiliai, ja galėtų naudotis ir kiti asmenys, tačiau sąmoningi ir pažeidžiantys teisės aktų reikalavimus pareiškėjos veiksmai užkerta kelią jiems tą padaryti. Taigi, paminėtos aplinkybės leidžia kritiškai vertinti pareiškėjos teiginį, kad išimtinai tik jos šeima naudojasi šia teritorija, todėl ji negali būti laikoma bendro naudojimo.

Taip pat kritiškai vertintinas ir pareiškėjos nurodytas teiginys, jog teritorija negali būti laikoma bendro naudojimo dar ir todėl, kad ja rūpinasi tik pareiškėjos šeima, kadangi Taisyklių 14.2 punktas įpareigoja privačių valdų savininkus, įmones, įstaigas, organizacijas prižiūrėti naudojamas, nuomojamas ir nuosavybės teise priklausančias ir priskirtas teritorijas (išskyrus tas, kurių priežiūrą vykdo savivaldybė), bet ne daugiau kaip 20 metrų atstumu nuo pastatų ar sklypo ribų, taigi, iš esmės įstatyminis reglamentavimas numato pareigą namo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkams rūpintis šia teritorija. Pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog asmuo prižiūri tam tikrą bendro naudojimo teritoriją, esančią ne daugiau kaip 20 metrų atstumu nuo pastatų ar sklypo ribų, nesudaro pagrindo teigti, jog šia teritorija asmuo gali naudotis kaip nuosava ir su ja daryti, ką nori, kadangi kaip teisingai nurodyta institucijos atsiliepime, bendro naudojimo vietų tvarkymas ir priežiūra niekaip neįtakoja jų statuso ir tai nėra susiję su bendrojo naudojimo vietos sąvoka, juolab kaip minėta, pareiškėjos šeimos pareiga prižiūrėti minėtą įvažiavimą į savo namų valdą kyla iš teisės aktų reikalavimų.

Pareiškėja D. Š., nesutikdama su skundžiamu nutarimu, teigia tai, kad minėti jai priklausantys automobiliai „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Renault Espace“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra techniškai tvarkingi, o vien faktas, kad dėl sunkios šeimos materialinės padėties jie negalėjo dalyvauti viešajame eisme, nėra pagrindas teigti, jog jie buvo palikti be priežiūros, juolab abu automobiliai buvo laikomi prie namų, taip pat siekia paaiškinti aplinkybes, kodėl šie automobiliai buvo netinkamo stovio Panevėžio miesto savivaldybės atstovų patikrinimo metu. Tačiau šią pareiškėjos nurodytą versiją teismas laiko pasirinktu gynybos būdu, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, kadangi ją visiškai paneigia byloje esančių įrodymų visuma. Teismas pažymi, kad esminiais įrodymais, pagrindžiančiais transporto priemonių neeksploatavimo (palikimo be priežiūros) faktą, pripažįstami ir yra vertinami duomenys apie transporto priemonės techninę apžiūrą, jos apdraudimą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, taip pat kiti duomenys (policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, fotonuotraukos, liudininkų parodymai), objektyviai patvirtinantys, jog transporto priemone buvo nesirūpinta ilgą laiko tarpą. Pirmiausia, iš 2017 m. kovo 3 d. patikrinimo akto matyti, kad bendro naudojimo teritorijoje stovi abu minėti automobiliai, kurie yra išregistruoti, jų dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas. Automobiliui „Renault Espace“ buvo nuimtas priekinis ratas. Vėlesnio 2017 m. kovo 21 d. atlikto patikrinimo akte užfiksuotos analogiškos aplinkybės. Atlikus dar vieną patikrinimą 2017 m. balandžio 10 d., nustatyta, jog minėtoje teritorijoje abu minėti automobiliai tebestovi, o automobiliui „Renault Espace“ nuimti net 3 ratai. Byloje esančios fotonuotraukos patvirtina šiame patikrinimo akte nurodytą informaciją. Taip pat ir nagrinėjant E. Š. skundą byloje Nr. II-52-184/2017 dėl to paties įvykio, Panevėžio miesto apylinkės teismo posėdyje apklausti liudytojai A. S. ir M. S. nurodė, jog minėti automobiliai stovėjo pastatyti bendro naudojimo teritorijoje nuo 2016 metų balandžio mėnesio nejudinami, nors automobiliu „Renault Espace“ E. Š. buvo išvažiavęs vieną kartą visai neseniai. Taip pat iš 2017 m. kovo 6 d. ir 2017 m. liepos 25 d. suformuotų VĮ „Regitra“ pažymų matyti, kad minėtiems abiem automobiliams uždrausta dalyvauti viešajame eisme. Paminėtų aplinkybių visuma neabejotinai paneigia pareiškėjos teiginį, kad šie automobiliai yra tinkami naudoti. Pažymėtina, jog pagal galiojantį įstatyminį reglamentavimą transporto priemonė laikoma išregistruota tuomet, kai jai nėra atlikta techninė apžiūra ir/ar ši transporto priemonė neapdrausta privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, tai yra kriterijai, pagal kuriuos kompetentinga institucija įvertina ar automobiliai yra tinkami dalyvauti viešajame eisme. Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, jog minėti abu pareiškėjai priklausantys automobiliai atitinka ANK 414 straipsnio 1 dalyje įvardintą transporto priemonės neeksploatavimo ir palikimo be priežiūros kvalifikuojantį požymį, kadangi abu pareiškėjai priklausantys minėti automobiliai tuo metu (laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 3 d. iki 2017 m. balandžio 10 d.) neabejotinai buvo laikytini nenaudojamais ir techniškai netvarkingais ne tik pagal oficialius VĮ „Regitra“ duomenis, bet ir faktiškai visų minėtų trijų Panevėžio miesto savivaldybės administracijos įgaliotų asmenų atliktų patikrinimų metu nustatytus akivaizdžius faktinius automobilių trūkumus, rodančius, kad jie yra techniškai netvarkingi, dėl ko transporto priemonės negali būti eksploatuojamos. Juolab vien faktas, kad šiuo metu jai priklausantys automobiliai pašalinti nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. pradžios iš minėto įvažiavimo, nešalina jos atsakomybės už konkrečiu ankstesniu laikotarpiu jos padarytą nusižengimą.

Kitas argumentas, kurį nurodo pareiškėja D. Š., nesutikdama su skundžiamu nutarimu, yra tai, kad jai nebuvo tinkamai pareikštas savivaldybės institucijos pareigūno rašytinis perspėjimas pasirūpinti jai priklausančiais minėtais automobiliai, kas yra vienas iš svarbiausių kvalifikuojančių objektyvių požymių, nurodytų ANK 414 straipsnio 1 dalyje. Tačiau teismas taip pat nesutinka su šiuo pareiškėjos skundo argumentu ir atkreipia dėmesį į tai, kad iš Panevėžio miesto savivaldybės 2017 m. kovo 7 d. rašto Nr. IS-888(30.2), kuris yra adresuotas pareiškėjai, turinio matyti, jog jame yra suformuluotas aiškus reikalavimas pareiškėjai, kaip minėtų jai priklausančių abejų automobilių savininkei, iki 2017 m. kovo 18 d. (o vėliau patikslinta iki 2017 m. balandžio 7 d.) imtis priemonių pasirūpinti savo transporto priemonėmis (pašalinti iš bendro naudojimo teritorijos), kadangi yra pažeidžiami Taisyklių 21.17 punkto reikalavimai, nes priešingu atveju bus taikomos administracinio poveikio priemonės, numatytos ANK 366 straipsnyje. Teismo vertinimu, toks Panevėžio miesto savivaldybės administracijos raštas, vertinant jo turinį, visiškai atitinka ANK 414 straipsnio 1 dalyje numatytą kvalifikuojantį būtiną požymį–savivaldybės pareigūno rašytinį perspėjimą imtis priemonių pasirūpinti neeksploatuojamomis, paliktomis be priežiūros transporto priemonėmis. Todėl vien tik tai, kad šiame institucijos rašte nebuvo tiesiogiai nurodyta gręsianti administracinė atsakomybė pagal ANK 414 straipsnio 1 dalį, pareiškėjai neįvykdžius reikalavimo, ar tai, kad pareiškėja nebuvo informuota apie pažeistus Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalies reikalavimus–tai neiškreipia ir juolab nepaneigia aiškiai išdėstyto minėto Panevėžio miesto savivaldybės administracijos reikalavimo, juolab jis yra aiškiai susietas su Taisyklių 21.17 punkto reikalavimų pažeidimu, už kurio atsakomybė numatyta būtent ANK 414 straipsnio 1 dalyje. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pati pareiškėja skunde patvirtina, jog ji 2017 m. kovo 24 d. (pareiškėjos nurodoma 2017 m. kovo 23 d.) buvo nuvykusi į Panevėžio miesto savivaldybę kartu su savo sutuoktiniu E. Š. ir jai buvo pateiktas minėtas institucijos 2017 m. kovo 7 d. raštas Nr. IS-888(30.2), nors šis raštas buvo 2017 m. kovo 24 d. pasirašytinai įteiktas jos sutuoktiniui E. Š.. Šios aplinkybės rodo tai, kad pareiškėjai buvo gerai žinoma apie minėtame institucijos rašte išdėstytą perspėjimą imtis priemonių pasirūpinti neeksploatuojamais, paliktais be priežiūros jos automobiliais, kadangi pareiškėja pati betarpiškai dalyvavo minėtoje procedūroje, kuomet buvo supažindinama su tokiu perspėjimu, adresuotu jai asmeniškai. Juolab net ir formaliai žiūrint į tokią situaciją, ANK 573 straipsnio 1 dalis laiko tinkamu procesinių dokumentų įteikimu asmeniui, jei jie yra įteikiami kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, kaip šiuo atveju tai buvo padaryta.

Taigi, aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, asmenų parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas, laikytina, kad priimtas procesinis sprendimas yra pagristas ir teisėtas, todėl pagrindo jį naikinti nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Pareiškėjos D. Š. skundą atmesti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Gražina Kazilionienė