- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-02-26
- Bylos Nr.
- 1-145-853/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Andželika Butkuvienė
- Kaltinamasis
- K. S.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio pagrindu išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės A. P. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje
K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. S. vengė išlaikyti savo vaiką, o būtent: jis, būdamas darbingas ir sveikas, laikotarpyje nuo 2008-11-13 iki 2011-09-01 vengė pareigos pagal 2007-08-27 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1578-721/2007 mokėti išlaikymą nepilnametei dukrai D. S., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis, dėl ko alimentų įsiskolinimas 2011-09-01 sudaro 7830,86 litų.
Motyvuojamoji dalis
Baudžiamoji atsakomybė už šią K. S. padarytą veiką yra numatyta LR BK 164 straipsnyje.
kaltinamasis K. S. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltu prisipažino ir parodė, kad su J. S. kartu gyveno apie keturis metus, susituokę nebuvo. (duomenys neskelbtini) jie susilaukė dukters D., kuriai K. S. davė savo pavardę. Po dukros gimimo maždaug praėjus dviem ar trim metams jie išsiskyrė ir kartu nebegyveno. Tą laiką, kai išsiskyrė, būdavo, kad kartais aplankydavo dukrą, pagal galimybę atnešdavo dukrai kokią dovanėlę. 2007-08-27 Mažeikių r. apylinkės teismo sprendimu iš jo priteisti alimentai dukros išlaikymui kiekvieną mėnesį mokant po 300 litų J. S.. Kad jam yra priteisti alimentai dukros išlaikymui, žinojo, nes pats dalyvavo teismo posėdyje ir suprato, kad privalės mokėti dukros išlaikymui alimentus iki jos pilnametystės. Alimentų sumą mokėjo maždaug apie pusę metų. Vėliau jis nebeturėjo darbo ir 2008 metų gale išvyko dirbti į Didžiąją Britaniją. Užsienyje uždirbo mažai, maždaug apie 500 svarų į mėnesį, ir visą tą laiką nesiuntė alimentų dukros išlaikymui, nes neturėjo pajamų, reikėjo pačiam gyventi, save išlaikyti. Į Lietuvą grįžo 2011 metų rudenį ir įsidarbino ten pat, kur ir dirbo iki išvykstant į užsienį, tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (šiuo metu įmonė pakeitusi pavadinimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“). Kai įsidarbino, su direktoriumi A. Č. sutarė, kad iš jo atlyginimo kiekvieną mėnesį būtų išskaičiuojami 300 litų alimentams ir darbovietė šiuos pinigus pervestų J. S. į jos sąskaitą, kurią buvo pateikęs. Taip pat į darbovietę atėjo iš antstolių kontoros dokumentas dėl jo įsiskolinimo išieškojimo. Jis pats kalbėjosi su direktoriumi A. Č. apie pinigų pervedimą, nes jo pajamos kas mėnesį nėra reguliarios, vasaros sezonu atlyginimas būna didesnis, žiemą mažesnis, tad kiekvieną mėnesį pagal savo galimybes pasakydavo direktoriui A. Č., kokią pinigų sumą išskaičiuotų iš jo atlyginimo. Tai būdavo kas mėnesį nuo 100 iki 300 litų. Direktorius visada sakydavo, kad pinigus į J. S. sąskaitą praveda. Su dukra D. jis ankščiau matydavosi dažniau, dukra pas jį būdavo ir po kelias dienas, savaitgaliais, ir dovanų nupirkdavo, rūbelių, kartu pramogaudavo karuselėse, kavinėje, duodavo kelis litus ant ledų, saldainių, kiek jam pačiam leisdavo galimybės. 2013 metų pradžioje kalbėjosi telefonu su J. ir ji paklausė, kodėl nemoka alimentų. Jis pasakė, kad iš jo atlyginimo nuskaičiuojami pinigai alimentams kiekvieną mėnesį. Tačiau J. senai negauna jokių pinigų iš jo. Jis darbe klausė direktoriaus A. Č., kodėl J. S. nepravesti pinigai, o šis atsakydavo, kad tikrai praves. Dėl to, kad nemokėjo alimentų tą laiko tarpą, kai buvo išvykęs dirbti į užsienį, prisipažįsta visiškai, dėl to nuoširdžiai gailisi, atlygins dalimis visą skolą už nemokėjimą alimentų (72-73, 77-78, 82 b. l.);nukentėjusiosios J. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad prieš 11 metų susipažino su K. S., kartu gyveno kaip pora, bet nebuvo susituokę. (duomenys neskelbtini) gimė dukra D., kuriai K. davė savo pavardę. Po dukros gimimo su K. kaip šeima pragyveno apie tris metus. Jis rūpinosi tiek J. S., tiek dukra, namais. Maždaug 2006 m. ji su K. išsiskyrė, nes pradėjo nebesutarti. Jis nebesirūpino šeima, pradėjo vartoti alkoholį. 2007 m. vasarą, tikslios datos nepamena, ji parašė pareiškimą, kad K. S. mokėtų alimentus dukros išlaikymui. 2007-08-27 vyko teismo posėdis, kuriame dalyvavo ir K. Jam buvo priteista kiekvieną mėnesį mokėti alimentus po 300 litų dukros D. išlaikymui iki jos pilnametystės. K. S. alimentus mokėti sutiko. Įsiteisėjus teismo sprendimui jis mokėjo po 300 litų dukros išlaikymui tik gal apie porą mėnesių ar ilgiau, bet tiksliai kiek, nepamena, daugiau jokios kitos materialinės paramos iš jo negavo. Nuo to laiko, kai buvo prisiteisti alimentai, K. S. pasiimdavo dukrą pabūti, bendraudavo, jie kartu pramogaudavo, duodavo smulkių pinigėlių, o kažkuriais metais po Kalėdų dukra grįžusi iš tėvo sakė, kad jis jai davė 100 litų. 2008 m. pradžioje ji kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą, nes negaudavo alimentų, o dukrai reikėjo pirkti rūbų, poreikiai didėjo, taip pat reikėjo pinigų ir maistui, pragyvenimui. Nuo tos dienos, kai buvo priteisti alimentai, ji iš K. S. darbovietės apie metus laiko gavo alimentus, kurie buvo pervedami į jos nurodytą sąskaitą, tačiau pinigų suma nebuvo tokia, kuri priteista. K. S. jai sakė, kad iš jo algos alimentai nuskaičiuojami, bet dėl kokių priežasčių nepervedami pinigai, jis nežino. Ji pati rašė ir siuntė registruotus laiškus jo įmonei, klausdama, kodėl iš K. S. negauna alimentų vaiko išlaikymo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakyme buvo nurodyta, kad šiuo metu jų įmonė už padarytą darbą negauna pinigų, todėl ir jai nėra pervedami alimentai. Po to, kai ji buvo pas tyrėją apklausoje, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš karto, tai yra 2013-07-12, gavo 700 Lt ir 2013-07-18 gavo 600 Lt (13, 14 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. Č. parodė, kad nuo 2011-09-08 įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ K. S. dirba smėliuotojo-dažytojo pareigose. 2011-09-23 įmonė gavo antstolės E. M. kontoros vykdomąjį raštą Nr. 0009/07/03187, kuriame nurodyta, kad iš K. S. atlyginimo reikia daryti pervedimus į nurodytą sąskaitą, kuri priklauso J. S.. Iš K. S. atlyginimo yra vykdomi nepilni atskaitymai dėl labai sunkios bendrovės finansinės padėties. Pinigai į J. S. sąskaitą buvo pervedami: 2011-11-25 pervesta 181,43 Lt, 2012-06-14 pervesta 100 litų, 2012-08-13 pervesta 100 litų, 2013-07-12 pervesta 700 litų, 2013-07-18 pervesta 600 litų. Šiuo metu įmonėje finansinė padėtis stabilizuojasi, pagal galimybę yra pervedami pinigai į jos sąskaitą. Būdavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ trūksta lėšų, pilnai nebūdavo galima atsiskaityti su darbuotojais, ir kai reikėdavo išskaičiuoti iš K. S. alimentus, tai būdavo, kad nuo jo atlyginimo pagal vykdomąjį dokumentą išskaičiuota suma nebūdavo pervedama į J. S. sąskaitą, bet ta nuskaičiuota suma iš K. S. atlyginimo jau eidavo kaip įmonės skola J. S. (16, 17 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta N. K. parodė, kad įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2013-07-04 apskaitininke. Iki jai ateinant dirbti į „(duomenys neskelbtini)“ ši įmonė ilgą laiką dirbo be buhalterės ir apskaitininkės, buvo labai daug dokumentų (pajamavimų) nesuvesta į kompiuterį. Kad įmonėje dirbantis K. S. privalo mokėti alimentus žino, nes pas ją yra vykdomasis raštas. Nuo jo atlyginimo galima nuskaičiuoti 50 procentų, todėl žiniaraštyje apskaičiavus tą sumą ir išvedama, kiek jam mokėti atlyginimo, kiek alimentams. Ji parengia darbo užmokesčio žiniaraštį ir jį pateikia direktoriui A. Č. dėl išmokėjimo. Vykdomajame dokumente nurodyta, kad yra alimentų įsiskolinimas, todėl išskaitoma daugiau nei 300 litų skolos padengimui. K. S. darbo sutartyje yra nurodytas minimalus darbo atlyginimas ir jei jis išdirbo visą mėnesį tvarkingai, jo atlyginimas yra minimumas, o jei jis dėl kažko neatvyko į darbą, automatiškai persiskaičiuoja suma pagal išdirbtas darbo dienas. Tada jau gaunasi mažesnis atlyginimas ir nuskaičiuojama 50 procentų suma yra mažesnė. Todėl iš K. S. atlyginimo neįmanoma nuskaičiuoti konkrečią 300 litų sumą alimentams, nes yra dengiamas įsiskolinimas, be to, nėra fiksuotas pastovus darbo užmokestis. Iš K. S. išskaičiuoti pinigai alimentams stovi kaip įmonės skola, nes tiek pats K. S. nebegauna nuskaičiuotos alimentų sumos, tiek tos sumos negauna ir gavėjas, tai yra J. S.. Ji pati nedalyvauja banko proceso mokėjimuose, jų sprendimuose, tai atlieka UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojas A. Č. (18 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta V. Š. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti 2010 metais ir dirbo buhalterės apskaitininkės pareigose. Dirbo apie porą metų. Pagal iš antstolių kontoros gautą vykdomąjį raštą buvo vykdomi išskaičiavimai iš K. S. darbo užmokesčio, tame vykdomajame dokumente nurodyta, koks procentas turi būti išskaičiuotas iš darbuotojo atlyginimo. Kiekvieną mėnesį paskaičiavus darbo užmokestį yra minusuojami alimentai vaiko auginimui. Tada yra sutvarkomas atlyginimo žiniaraštis, kuriame ir matosi jo atlyginimas, kuris turi būti išmokamas atskaičius Sodrai, mokesčiams, ir kokia suma turi būti išskaičiuota pagal vykdomąjį raštą. Alimentams kiekvieną mėnesį nebūna išskaičiuota tiksli konkreti suma, kadangi būna, kad dirba mažiau darbo dienų. Ji sutvarkiusi žiniaraštį parodydavo jį direktoriui A. Č. susipažinti. Tada direktorius išmokėdavo atlyginimus, pinigų pervedimus darydavo direktorius. Direktorius pateikdavo banko išrašus, kuriuose matydavosi, kada, kokia suma yra pervesta. Jei iš K. S. darbo užmokesčio išskaičiuoti pinigai būdavo nepervesti į nukentėjusiosios sąskaitą, tai ta skola būdavo įmonėje ir jau įmonė yra skoloje tai moteriai, kuriai reikia pervesti alimentus (19 b. l.);2007-08-27 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1578-721/2007 iš K. S. priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai D. S., gim. (duomenys neskelbtini), mokant po 300 Lt kas mėnesį periodinių išmokų nuo 2007-08-27 iki D. S. pilnametystės, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka (49-50 b. l.);2013-06-26 antstolės E. M. pranešime Nr. 0009/07/03187/S3c-23996 nurodyta, kad pagal vykdomosios bylos duomenis skolininko K. S. išlaikymo vaikui D. S., gim. (duomenys neskelbtini), skola 2011-09-01 yra 7830,86 Lt (55 b. l.);2013-05-23 Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informaciniame pranešime nurodyta, kad 2009-09-08 į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo administraciją kreipėsi J. S. dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo D. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir buvo nuspręsta nuo 2009-09-08 D. S. kiekvieną mėnesį mokėti 195 litų dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokų mokėjimą (9-11 b. l.).
Pagal LR BK 164 straipsnį atsako tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui.
Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad K. S. nemokėdamas 2007-08-27 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo vengė pareigos išlaikyti savo vaiką. Bylos aplinkybės yra aiškios, K. S. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažino ir patvirtino apklausų metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta anksčiau nurodytų įrodymu visetu.
Kaltinamojo K. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (LR BPK 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2014 m. vasario 20 d. apie tai buvo surašytas protokolas (87 b. l.), kuriame nurodyta, jog įtariamasis K. S. suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Sutiko su prokurorės siūloma bausme.
Skiriant bausmę K. S., vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę.
K. S. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, nevedęs (64 b. l.), anksčiau neteistas (68 b. l.), administracine tvarka nebaustas (67 b. l.), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ smėliuotojo-dažytojo pareigose (57 b. l.), UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre nesilankė (66 b. l.).
Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už LR BK 164 straipsnyje numatytą veiką paskiriant švelniausią minėto straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus.
Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka –baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis K. S. prisipažino esąs kaltas, vadovaujantis LR BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam K. S. išaiškintina viešųjų darbų bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos LR BK 46 straipsnio 4, 5–8 dalyse.
Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo K. S. paliktina nepakeista ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (83, 84 b. l.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, teismas
nusprendžia:
K. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 164 straipsnį ir paskirti viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti K. S. galutinę bausmę – viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas per mėnesį visuomenės labui.
Išaiškinti K. S., kad darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas LR BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
Išaiškinti K. S., kad jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.
Išaiškinti K. S., kad jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal LR BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal šio kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo K. S. palikti nepakeista kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti kaltinamajam K. S..
Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.