Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Švedienės,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 129str. 2d. 3p., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Ž. 2013 m. vasario 11 d., laikotarpiu nuo 14.00 val. iki 16.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tyčia rankomis ir kojomis sudavė savo šeimos nariui - kartu gyvenančiam neįregistravus santuokos V. A. mažiausiai 25 smūgius į galvos, krūtinės, juosmens ir kitas kūno vietas, tuo padarydama nukentėjusiajam muštinę žaizdą kaktoje, nubrozdinimus veide, poodines kraujosruvas krūtinėje, juosmenyje, kirkšniuose, rankose ir kojose, minkštųjų audinių kraujosruvas pakaušyje, krūtinės dešinėje, šonkaulių lūžius dešinėje su pasieninės krūtinplėvės pažeidimu, dešinio inksto plyšimą, kepenų dešinės skilties diafragnimio paviršiaus parenchimos atsisluoksniavimą su kraujavimu į susidariusį tarpą, kas komplikavosi kraujavimu į krūtinės ertmes, pilvo ertmę ir užpilvaplėvinį tarpą, anemija, trombocitopenija, koagulopatija, šoku po nukraujavimo, ko pasėkoje dėl kūno sumušimo nukentėjusysis mirė, t.y. tokiu būdu nužudė V. A..

V. Ž. kalta prisipažino dalinai ir parodė, kad mušė V. A., tačiau nužudyti nenorėjo. Su V. A. gyveno jai priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), apie devynerius metus, vedė bendrą ūkį. Sutarė neblogai, gyveno iš jos invalidumo pašalpos ir V. A. atsitiktinių pajamų, kartais pykdavosi dėl smulkmenų. Nors pati serga epilepsija, nevengė alkoholio. 2013m. vasario 11d. nuo ryto namuose girtavo su V. A. ir A. G., gėrė vyną, alų, degtinę. Kilo žodinis konfliktas su V. A., tačiau dėl ko - neprisimena, nes buvo apsvaigusi. Galėjo suduoti rankomis 25 smūgius į įvairias kūno vietas, tačiau kojomis nespardė, nužudyti nenorėjo. Su broliais ir motina V. A. bendravo, susitikdavo, lankydavo vieni kitus. Civilinius ieškinius pripažįsta tik turtinės žalos dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios dalinio prisipažinimo, jos kaltė įrodyta nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymais ir bylos medžiaga.

Nukentėjusioji L. A. parodė, kad V. A. buvo jos sūnus, kuris ne kartą skundėsi, kad kaltinamoji vartoja prieš jį smurtą buitinių konfliktų metu. Su sūnumi palaikė artimus santykius, sūnus ją dažnai lankydavo, padėdavo buityje bei ūkio darbuose.

Nukentėjusysis R. A. parodė, kad su broliu V. A. sugyveno gerai, lankydavo vienas kitą, kuo galėdami padėdavo vienas kitam. Brolis buvo ramaus būdo, tačiau mėgo išgerti, niekur nedirbo, gyveno iš V. Ž. invalidumo pašalpos bei tėvų paramos. Išgėrę su V. Ž. pykdavosi bei mušdavosi, brolis buvo sužalojęs V. Ž. koją, tačiau išsiblaivę susitaikydavo. Jis dažnai užeidavo pas brolį ir V. Ž., matė, kad ten dažnai rinkdavosi mėgėjai išgerti, tačiau su jais paprastai nesipykdavo. Paskutinį kartą pas brolį lankėsi porą dienų iki mirties. Iš R. S. žodžių nukentėjusiajam žinoma, kad 2013m. vasario 11d. liudytojas, būdamas pas V. A. ir V. Ž., matė, kaip V. Ž. sudavė V. A..

Nukentėjusysis M. A. parodė, kad su broliu palaikė gerus santykius, dažnai susitikdavo, pagelbėdavo vienas kitam. Ne kartą teko matyti, kaip V. Ž. vartojo smurtą prieš brolį, jie abu kartu girtaudavo, po to mušdavosi.

Liudytojas S. Ž. parodė, kad V. A. nuo 2006m. buvo registruotas V. Ž. bute, nedirbo, kartu gerdavo ir mušdavosi, ne kartą teko matyti juos abu su sužalojimų žymėmis. Nors dukra serga epilepsija, girtaudavo, nemokėjo už butą, ne kartą V. buvo išvariusi iš namų, vėliau susitaikė. Praeityje V. A. buvo sužalojęs V. Ž. peiliu, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Apie įvykį telefonu pranešė V. A. brolis M..

Liudytoja J. A. parodė, kad pagal budėtojo pranešimą nuvykus į (duomenys neskelbtini), pasitiko R. S., kuris paaiškino, kad V. Ž. spyrė koja V. A., šis atsitrenkė galva į sieną ir neteko sąmonės. V. Ž. su V. A. gulėjo skersai lovos, V. A. buvo be sąmonės, sukruvintu veidu. V. Ž. miegojo, pažadinus matėsi, kad girta, sklido alkoholio kvapas, vartojo necenzūrinius žodžius, apie įvykį nieko negalėjo paaiškinti, sulaikoma priešinosi, teko panaudoti specialiąsias priemones-antrankius.

Analogiškus parodymus davė liudytojas J. K..

Liudytoja M. B. parodė, kad jai, kaip skubios pagalbos specialistei, pagal kvietimą ne kartą teko vykti į V. Ž. butą, iš kurio 2012 metų vasarą ją teko gabenti į ligoninę dėl sužalojimų peiliu, kitą kartą - į psichiatrinę ligoninę. 2013m. vasario 11d. atvykus į butą kaimynas paaiškino, kad kaltinamoji konflikto metu spyrė sugyventiniui. V. A. buvo be sąmonės, dejavo, blaškėsi, neaiškiai kalbėjo, reagavo į skausmą, GMP automobilyje atmerkė akis, tačiau kontakto nebuvo. Ligoninėje buvo diagnozuota politrauma, galvos, krūtinės ląstos sumušimai, šonkaulių lūžiai, hematoraksas, hemoraginis šokas.

Liudytojas A. G. parodė, kad V. A. pažinojo apie dešimt metų, buvo draugai. V. A. buvo ramaus būdo, į konfliktus nesiveldavo. V. Ž. taip pat seniai pažinojo. Ne kartą teko matyti V. A. su „mėlynėmis“, sakydavo, kad sumušė V.. Įvykio dienos rytą sutiko V. A. prie parduotuvės, nupirko butelį degtinės ir tris - alaus. Gėrimus vartojo visi kartu V. Ž. bute, buvo ir R. S.. Gėrimams pasibaigus V. A. atnešė dar vieną butelį degtinės. Apie 10 val. liudytojas išėj, liko V. A., V. Ž. ir R. S., dar buvo likę degtinės, V. su V. nesipyko, niekuo nesiskundė. Po keleto dienų paskambino R. S. ir papasakojo, kad toliau girtaujant V. Ž. kažko supyko ant V. A. ir spyrė jam, po ko šis pradėjo mėlynuoti, atvykę medikai konstatavo mirtį.

Iš liudytojos J. S. parodymų matyti, kad įvykio dieną jai paskambino R. S. ir paprašė atnešti į V. Ž. butą kubelį sultinio. Užėjusi į butą pamatė lovoje gulintį V. A., kuriam virš dešinės pusės antakio buvo kraujosruva, šalia miegojo kaltinamoji. R. S. papasakojo, kad tarp sugyventinių kilo barnis, kurio metu V. Ž. koja spyrė V. A. į veido sritį. Liudytoja iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją (t.1, b. l. 97).

Liudytojas R. S. parodė, kad nuo 2013m. vasario 10d. ryto iki kitos dienos, 15.00 val., su V. A., A. G. ir V. Ž. girtavo pastarosios bute. Išgėrus antrą butelį degtinės A. G. išėjo. Apie 14.00 val.V. Ž. staiga atsistojo nuo lovos ir užsimojusi dešine ranka be jokios priežasties trenkė sėdinčiam ant lovos V. A. į veido sritį. Liudytojas V. Ž. atitraukė nuo V. A., po ko ji atsigulė ant lovos krašto ir užmigo. Apie 15.00 val. V. A. norėdamas atsigulti prie sienos lipo per V. Ž., tuomet ši pašoko iš lovos ir koja du kartus spyrė V. A. į galvos sritį ir į kūno vidurį. Nuo smūgių V. A. susmuko, o V. Ž. nuėjo toliau miegoti. V. A. buvo praskeltas antakis, jis pradėjo sunkiai kvėpuoti, neteko sąmonės. Tuomet liudytojas paskambino liudytojai J. S., kuri atėjusi iškvietė greitąją medicininę pagalbą. Tiek V. Ž., tiek V. A. pažinojo eilę metų, V. A. buvo ramaus būdo, nelinkęs konfliktuoti, tačiau niekur nedirbo, mėgo išgerti. Liudytojui yra tekę matyti V. A. su pamušta akimi, sakė, Vaida sudavė. V. Ž. serga epilepsija.

Liudytojas R. S. patvirtino savo parodymus jų patikrinimo vietoje metu ( t. 1, b.l. 102-107).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rasti tušti buteliai nuo degtinės, alaus bei vyno, ant pagalvės ir lovos užtiesalo - panašūs į kraują sutepimai (t.1 , b.l. 10-34).

Iš alkotesterio rodmenų matyti, kad 2013-02-11d., 20.04 val., V. Ž. kraujyje buvo 1,6 promilės etilo alkoholio (t. 2, b.l. 17).

Iš specialisto išvadų matyti, kad V. Ž. kūne išorinių sužalojimų nėra; V. A. mirė nuo kūno sumušimo, pasireiškusiu muštine žaizda kaktoje, nubrozdinimais veide, poodinėmis kraujosruvomis krūtinėje, juosmenyje, kirkšniuose, rankose ir kojose, minkštųjų audinių kraujosruvomis pakaušyje, krūtinės dešinėje, šonkaulių lūžiais dešinėje su pasieninės krūtinplėvės pažeidimais, dešinio inksto plyšimu, kepenų dešinės skilties diafragminio paviršiaus parenchimos atsisluoksniavimu su kraujavimu į susidariusį tarpą (150 ml kraujo), kas komplikavosi kraujavimu į krūtinės ertmes, pilvo ertmę ir užpilvaplėvinį tarpą, anemija, trombocitopenija, koagulopatija, šoku po nukraujavimo; V. A. lavone nustatyta muštinė žaizda kaktoje, nubrozdinimai veide, poodinės kraujosruvos krūtinėje, juosmenyje, kirkšniuose, rankose ir kojose, minkštųjų audinių kraujosruvos pakaušyje, krūtinės dešinėje, šonkaulių lūžiai dešinėje su pasieninės krūtinplėvės pažeidimais, dešinio inksto plyšimas, kepenų dešinės skilties diafragminio paviršiaus parenchimos atsisluoksniavimas su kraujavimu į susidariusį tarpą, pagal makro- ir mikroskopinį vaizdus padaryti kietais, bukais daiktais ir kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu; poodinės kraujosruvos krūtinėje padarytos kietais, bukais daiktais 4-8 parų laikotarpyje iki mirties, kvalifikuojmos nežymiu sveikatos sutrikdymu, nebūdingos griuvimui, padarytos mažiausiai 28 trauminiais poveikiais; lavono kraujyje rasta 2,12 promilės etilo alkoholio (t. 2, b. l. 32-33, t. 1, b.l. 43-52).

Iš teismo psichiatrinės ekspertizės akto matyti, kad V. Ž. nusikalstamos veikos padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, nebuvo fiziologinio afekto būsenoje, jai diagnozuotas organinis asmenybės ir elgesio sutrikimas sergant epilepsija ir priklausomybės nuo alkoholio sindromas, dėl kurių ji gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (t. 2, b.l. 67-70).

Nukentėjusioji neigia spardžiusi V. A., tačiau tokius parodymus paneigė liudytojai R. S., M. B., A. G.. Du pastarieji parodė, kad R. S. jiems paaiškino matęs, kaip kaltinamoji spardė V. A., R. S. tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme nuosekliai aiškino, kad matė, kaip kaltinamoji du kartus spyrė nukentėjusiajam į galvos sritį ir kūną, skirtumas dėl kaltinime ir liudytojo parodymuose nurodyto smūgių skaičiaus neabejotinai nulemtas liudytojo apsvaigimu nuo alkoholio. Kaltinamosios neprisipažinimas šioje dalyje vertinamas kaip siekimas sušvelninti savo padėtį. Juolab, kad ji neneigė, jog ir praeityje suduodavo V. A., ką patvirtino beveik visi apklausti liudytojai.

Kaltinamosios V. Ž. kaltė visiškai įrodyta.

Nuiskalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129str. 2d. 3p., nes ji tyčia nužudė savo šeimos narį. Suduodama smūgius rankomis ir kojomis į gyvybiškai svarbias kūno vietas – galvą, krūtinę, juosmenį – suprato ir numatė, kad tokie veiksmai sukels mirtinas pasekmes, bet sąmoningai leido joms kilti.

V. Ž. praeityje neteista, administracine tvarka nebausta, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydyta, tačiau septynis kartus gydyta Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje, įrašyta į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę dėl priklausomybės nuo alkoholio sindromo (t. 2 , b.l. 35, 39, 50-52, 55-56).

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti – kad nusikalto būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skiriant bausmę, be aukščiau minėtų aplinkybių, atsižvelgiama ir į tai, kad padarytas nusikaltimas prisikiriamas labai sunkių kategorijai (BK 11str.), sukėlė nepataisomas pasekmes. Esant tokioms aplinkybėms manytina, kad bausmės tikslai bus apsiekti paskyrus bausmę, griežtesnę už įstatymo sankcijoje numatytą minimumą.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas atsižvelgia į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus sąrašas nebaigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje byloje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (nutartys Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007). Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes, todėl atsižvelgiama ne tik į nurodytus kriterijus, bet ir į kitas reikšmingas bylos aplinkybes, šiuo atveju - į tai, kad V. A. niekur nedirbo, gyveno asocialiai, nuolat girtavo kartu su kaltinamąja, pragyveno iš atsitiktinių uždarbių, šeima ir broliai buvo priversti šelpti jį materialiai. Civiliniai ieškiniai neturtinės žalos dalyje tenkintini dalinai, atsižvelgiant ne tik į nukentėjusiųjų patirtus dvasinius išgyvenimus netekus artimojo, bet ir į teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijus, padarytos turtinės žalos dydį, o taip pat kaltinamosios turtinę padėtį – serga psichine liga, gyvena iš invalidumo pašalpos, turi bendrabučio tipo vieno kambario butą (t. 2, b. l. 50-52).

Valstybinės ligonių kasos ir nukentėjusiojo R. A. civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos tenkintini pilnai kaip teisėti ir pagrįsti pateiktais dokumentais (t., 1., b. l. 127-129, t. 2, b. l. 123, 127-134),

Kardomoji priemonė – suėmimas – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas spręstinas BPK 94str. tvarka.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. Ž. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 129str. 2d. 3p. ir nuteisti laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2013m. vasario 11d.

Kardomąją priemonę – suėmimą – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. Ž. 1464 (vieną tūkstantį keturis šimtus šešiasdešimt keturis) Lt 44 ct Valstybinei ligonių kasai, po 10000 (dešimt tūkstančių) Lt neturtinės žalos R. A. ir M. A., 50000 (penkiasdešimt tūkstančių) neturtinės žalos L. A., 3721 (tris tūkstančius septynis šimtus dvidešimt vieną) Lt 16 ct turtinės žalos R. A., likusioje dalyje L. A., R. A. ir M. A. ieškinius atmesti.

Laikinojo nuosavybės teisių apribojimo terminą pratęsti iki visiško nuosprendžio įvykdymo.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: tepinėlį, pagalvės užvalkalą, lovos užtiesalą, tuščius butelius, V. A. drabužius: šortus, kojines, golfą, megztinį, sportinį švarką, marškinėlius, kilimą – sunaikinti.

Nuosprendį per 20 dienų nuo paskelbimo galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.