Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2020-05-05 · Baudžiamoji byla Nr. e1-857-1079/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-05-05
Bylos Nr.
e1-857-1079/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Rozgaitė
Kaltinamasis
Z. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.e1-857-1079/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09027-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.14.1.3; 2.12.1.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 5 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgos Klimčukienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

Z. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neįgalus, turintis 40 proc. darbingumą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. K. 2020 m. vasario mėnesio viduryje, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), sandėliuko pagrobė V. K. priklausantį benzininį pjūklą SHTIL, kurio vertė 100 eurų, neperšaunamą liemenę, kurios vertė 150 eurų, tuo bendrai nukentėjusiajam V. K. padarė 250 eurų turtinę žalą.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalyje.

Z. K., apklaustas įtariamuoju dėl pareikštų įtarimų padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad daiktų vagystes įvykdė per tris kartus, kai jo brolis V. K. gydėsi ligoninėje, laikotarpyje nuo 2020 m. sausio 16 d. iki 2020 m. vasario 20 d. Nurodė, kad pas G. P., gyvenantį (duomenys neskelbtini), ne kartą vartojo alkoholį ir, būdamas girtas, prižadėjo atiduoti jam mikrobangų krosnelę. Sausio mėnesio pabaigoje, tikslios dienos nepamena, pas save į namus, adresu (duomenys neskelbtini), pasikvietė A. H. su R. R. ir visi tryse gėrė alų. Jiems begeriant atėjo G. P., kuris po kurio laiko jo paklausė, ar atiduos jam mikrobangų krosnelę, kurią kažkada buvo pažadėjęs. Jis nuėjęs į sandėliuką ją atnešė ir atidavė G. P.. Baigus gerti alų, jie visi išėjo pas G. P., kur jis jam parodė, kaip naudotis mikrobangų krosnele. Žinojo, kad mikrobangų krosnelė priklauso jo broliui V. K., brolis ja nesinaudojo, todėl ir atidavė G. P.. Atiduodamas mikrobangų krosnelę G. P., nesakė, kad mikrobangų krosnelė yra brolio, pinigų už ją negavo. Vasario mėnesio pradžioje jam reikėjo pinigų alkoholiui, jis žinojo, kad namo palėpėje yra sudėta senovinių daiktų, priklausančių jo broliui. Užlipęs į namo palėpę, iš ten pavogė senovinę siuvimo mašiną ir svarstykles su svareliais. Šiuos daiktus nunešė L. V. ir jam pardavė už 25 eurus. L. V. buvo užsiminęs, kad turi ir neperšaunamą liemenę, tačiau ji jo nedomino. Gautus pinigus išleido savo reikmėms, t. y. alkoholiui, cigaretėms. Pasibaigus pinigams vėl sugalvojo kažką iš broliui priklausančių daiktų parduoti, kad turėtų pinigų alkoholiui. Galėjo būti vasario mėnesio vidurys, jis iš sandėliuko paėmęs neperšaunamą liemenę ir benzininį pjūklą nuėjo prie aludės, esančios (duomenys neskelbtini), ir šiuos daiktus pardavė nepažįstamam vyriškiui už 10 eurų, pinigus išleido alkoholiui. Vyriškio, kuriam pardavė daiktus, jis nepažintų. Jis visus išvardintus daiktus pavogė vienas, su niekuo iš anksto nesitardamas, per tris kartus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Daiktus pavogė ir pardavė, nes jam reikėjo pinigų, o mikrobangų krosnelę padovanojo. Vagystes įvykdė spontaniškai. Šiuo metu jis broliui padarytą turtinę žalą pilnai atlygino ir brolis jam pretenzijų neturi. Vogė todėl, kad tuo metu reikėjo pinigų alkoholiui. Blaivus tikrai nebūtų taip pasielgęs. Šiuo metu su broliu susitaikė, jo atsiprašė, padarytą žalą atlygino. Jis sutinka dirbti viešus darbus, jeigu ikiteisminis tyrimas bus baigtas baudžiamuoju įsakymu. Dėl šitokio savo poelgio nuoširdžiai gailisi (b. l. 110-111, 120-121, 128).

Nukentėjusysis V. K., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, parodė, kad nuo 2020 m. sausio 16 d. iki 2020 m. vasario 20 d. jis gydėsi Joniškio ligoninėje ir Šiaulių Respublikinėje ligoninėje. Iki jam gulant gydytis į ligoninę pareiškime išvardinti daiktai namuose buvo. 2020 m. vasario 20 d. grįžęs iš ligoninės, pastebėjo, kad iš sandėliuko pavogta neperšaunama liemenė, kurios vertė 150 eurų, mikrobangų krosnelė, kurios vertė 100 eurų, benzininis pjūklas, kurio vertė 100 eurų, o iš namo palėpės – svarstyklės, kurių vertė 30 eurų bei siuvimo mašina „Sienger“, kurios vertė 50 eurų. Pavogus daiktus, jam buvo padaryta 430 eurų turtinė žala. Šiuos daiktus pavogė jo brolis Z. K., kuris gyvena kartu su mama, adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su mama gyvena ir jis. Pavogti daiktai priklausė jam. Bendrai jam buvo padaryta 430 eurų turtinė žala. Šiuo metu jam buvo gražinta mikrobangų krosnelė, kurios vertė 100 eurų, kiti daiktai nerasti. Brolis Z. K. jam pilnai atlygino padarytą turtinę žalą, jo atsiprašė, todėl ikiteisminio tyrimo byloje civilinio ieškinio nereiškia. Jis asmeniškai broliui Z. K. dėl daiktų vagystės pretenzijų neturi. Pareiškimą dėl daiktų vagystės parašė tik po savaitės, nes dar tikėjosi, kad brolis daiktus grąžins (b. l. 41-42, 45-46).

Liudytojas L. V., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, parodė, kad tikslios dienos ir laiko neatsimena, pas jį į parduotuvę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), atėjo nepažįstamas vyriškis ir pasiūlė metalines svarstykles su svareliais. Taip pat minėtas vyriškis jam pasiūlė siuvimo mašiną „Siengier“, kuri buvo rudos spalvos, stovinti ant metalinių kojų, išsilankstanti. Dar vyriškis jam siūlė neperšaunamą liemenę, kurios atsisakė, todėl nematė, kaip ji atrodo. Metalines svarstykles su svareliais ir siuvimo mašiną „Siengier“ iš minėto vyriškio nupirko, tikslios sumos, kiek jam sumokėjo neatsimena. Daiktų nebeturi, nes juos utilizavo (b. l. 58).

Liudytojas G. P., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, parodė, kad 2020 vasario mėnesį, tiksliai datos nepamena, paskambino Z. K., kuris jį pasikvietė pas save į namus, adresu (duomenys neskelbtini), išgerti. Nuėjęs pas Z. K. į namus, rado A. H. ir R. R., pravarde „Š.“, kurie gėrė alų. Prisėdo kartu atsigerti alaus. Begeriant Z. K. prisiminė, kad jam buvo žadėjęs atiduoti mikrobangų krosnelę. Perklausęs, ar jam dar reikia mikrobangų krosnelės, atnešė ją juodame maišelyje. Išgėrę alų visi nuėjo pas jį į namus, kur Z. K. parodė kaip naudotis mikrobangų krosnele. Nežinojo, kad Z. K. mikrobangų krosnelė nepriklauso, jis jam ją atidavė. Apie kitus daiktus nieko nežino, Z. K. jam daugiau nieko nesiūlė (b. l. 65).

Motyvuojamoji dalis

Z. K. kaltė padarius BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytą veiką be jo paties prisipažinimo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

2020 m. kovo 2 d. V. K. protokolu – pareiškimu dėl daiktų vagystės iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad daiktų vagystę galėjo įvykdyti jo brolis Z. K. (b. l. 11);

2020 m. kovo 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašytos namo, esančio (duomenys neskelbtini), sandėliuko ir palėpės patalpos, iš kurių buvo pagrobti nukentėjusiojo pareiškime nurodyti daiktai, ir foto lentele, kurioje užfiksuotas namo ir jame esančio sandėliuko bei palėpės bendras vaizdas (b. l. 20-21, 24-30);

2020 m. kovo 3 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad G. P. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė mikrobangų krosnelę „Vido“, kurią jam atidavė kaltinamasis Z. K. (b. l. 68);

2020 m. kovo 3 d. daiktų apžiūros protokolu ir foto lentele, kuriuose aprašyta ir nufotografuota G. P. pateikta mikrobangų krosnelė (b. l. 71, 73-76);

2020 m. kovo 10 d. nutarimu grąžinti daiktus, iš kurio matyti, kad mikrobangų krosnelė „Vido“ grąžinta jos savininkui V. K. (b. l. 54);

2020 m. kovo 3 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad liudytojas L. V. atpažino Z. K., kuris jam pardavė siuvimo mašiną ir svarstykles (b. l. 61-63);

2020 m. balandžio 22 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybiniu pranešimu dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo, kuriame nurodyta, kad Z. K. daiktus iš namo pavogė per tris kartus – du kartus įvykdė vagystes ir jų metu pavogė daiktus, kurių vertė yra mažesnė nei 3 MGL (150 Eur), todėl šiose įvykdytose veikose yra požymiai administracinio nusižengimo, o trečios vagystės metu pavogė daiktus, kurių bendra vertė yra didesnė nei 3 MGL (150 Eur), kuriai esant atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, todėl nusikalstama veika dėl V. K. daiktų vagystės iš BK 178 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 4 dalį (b. l. 36-38).

BK 178 straipsnio 4 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Toks asmuo laikomas padariusiu baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad Z. K. 2020 m. vasario mėnesio viduryje iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), sandėliuko pagrobė broliui V. K. priklausantį benzininį pjūklą SHTIL ir neperšaunamą liemenę.

Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai, kaltinamojo Z. K. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kitais byloje esančiais dokumentais.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, nukentėjusysis nėra pareiškęs ieškinio dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, pretenzijų įtariamajam neturi, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2020 m. balandžio 22 d. buvo surašytas protokolas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 145, 147-149).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).

Kaltinamojo Z. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nepripažintina atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nes iš karto po nusikalstamos veikos padarymo kaltinamojo neblaivumas nustatytas nebuvo.

Z. K. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis), teistas, teistumas išnykęs (b. l. 81-87), turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 89-93), nedirba (b. l. 97), Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas (b. l. 98), neįgalus, jam nustatytas 40 proc. darbingumo lygis (b. l. 80). Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytą veiką skiriant straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmę – viešuosius darbus, bausmės dydį nustatant tarp BK 46 straipsnio 2 dalyje nurodyto sankcijos minimumo ir vidurkio (BK 54, 61 straipsniai). Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis Z. K. prisipažino kaltas, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. kovo 3 d. 11.00 val. iki 2020 m. kovo 4 d. 10.14 val., t. y. 1 para, ir laikytina, kad Z. K. yra atlikęs 6 viešųjų darbų valandas.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo Z. K. paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini).

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintini visi apribojimai, taikyti mikrobangų krosnelei, ikiteisminio tyrimo tyrėjos nutarimu grąžintai V. K..

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

Kaltinamajam Z. K. išaiškintina viešųjų darbų bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 5-8 dalyse.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendė:

Z. K. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, ir nubausti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 15 valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, Z. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 15 valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti Z. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. kovo 3 d. 11.00 val. iki 2020 m. kovo 4 d. 10.14 val., ir laikyti, kad Z. K. yra atlikęs 6 viešųjų darbų valandas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo Z. K. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini).

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti visus apribojimus, taikytus mikrobangų krosnelei, ikiteisminio tyrimo tyrėjos nutarimu grąžintai V. K..

Išaiškinti Z. K., kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones.

Išaiškinti Z. K., kad jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Išaiškinti Z. K., jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal šio kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Z. K. teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti pasirašytinai.

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Sigita Rozgaitė