Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2020-01-28 · Civilinė byla Nr. 2YT-721-674/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-01-28
Bylos Nr.
2YT-721-674/2020
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-01089-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aurelija Petkevičienė
Pareiškėjas
Z. K.
Suinteresuotas asmuo
J. K., S. K., Nacionalinė žemės tarnyba prie LR ŽŪM Raseinių skyrius
Advokatai
Lionė Užubalienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-721-674/2020Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01089-2019-4)Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.1.; 3.4.5.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TESMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 28 d.Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Aurelija Petkevičienė,sekretoriaujant Gitanai Liogailienei,dalyvaujant pareiškėjui Z. K., jo atstovei advokatei Lionei Užubalienei,

suinteresuotiems asmenims J. K., S. K.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Z. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys S. K., J. K., S. K., Nacionalinė žemės tarnyba prie LR ŽŪM Raseinių skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po savo tėvo P. K. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdamas šį turtą faktiškai valdyti priėmė Z. K..

2. Pareiškėjas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas P. K.. Po jo mirties liko jam priklausęs turtas: gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini), žemės sklypas 0,2000 ha, esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas 0,4200 ha, esantis Gėluvos (duomenys neskelbtini), žemės sklypas 1,000 ha, esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas 0,7400 ha, esantis (duomenys neskelbtini).

3. Pareiškėjas nurodė, kad be jo P. K. priklausantį turtą turėjo teisę paveldėti jo motina S. K., broliai J. K. ir S. K.. Jis po tėvo mirties liko gyventi tėvui priklausančiuose pastatuose, juos prižiūrėjo, remontavo, su jais elgėsi kaip su savais. Dirbo žemės sklypus. Į notarinę kontorą dėl paveldėjimo nesikreipė. Paveldėjimo byla po P. K. mirties notarinėje kontoroje nėra užvesta.

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo J. K. nurodė, kad su pareiškimu sutinka, prašo, jį tenkinti. Jis patvirtino, kad po tėvo P. K. mirties likusį jo turtą tvarko ir valdo Z. K..

5. Suinteresuotas asmuo S. K. nurodė, kad su Z. K. pareiškimu visiškai sutinka. Po tėvo mirties Z. K. priėmė tėvo palikimą, toliau tvarkė ir valdė likusį turtą, pastatus, dirbo ir šiuo metu tebedirba žemę. Z. visą laiką gyveno kartu su tėvu , liko gyventi pastatuose ir po tėvo mirties.

6. Suinteresuotas asmuo S. K. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad Z. K. pareiškimu visiškai sutinka. Dėl sveikatos būklės į teismo posėdį neatvyks, prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Byla nagrinėjama S. K. nedalyvaujant.

7. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą, nurodė, kad sutinka, jog teismo sprendimas šioje byloje būtų priimtas teismo nuožiūra. Prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Byla nagrinėjama Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovui nedalyvaujant.

8. Liudytoja R. P. parodė, kad ji gyvena kaimynystėje, pažįsta pareiškėją ir suinteresuotus asmenis. Patvirtino, kad po P. K. mirties likusį jo turtą – pastatus , žemę-toliau valdė ir iki šiol valdo bei tvarko sūnus Z. K..

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

9. Pareiškėjas Z. K. yra mirusiojo P. K. sūnus (b. l. 7 antra pusė). Palikėjas P. K. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Jos sutuoktinė S. K. yra gyva ir byloje įtraukta suinteresuotu asmeniu. Palikėjo P. K. vardu nuosavybės teisės įregistruotos į tokį turtą: žemės sklypas 0,2000 ha, UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, UN 7298-0019-6010, ūkinis pastatas, UN (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), žemės sklypas 0,4200 ha, UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas 1,0000 ha, UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas 0,7400 ha, UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). (b. l. 9-12). Iš Raseinių rajono 1 – ojo notarų biuro rašto matyti, kad dėl P. K. , mirusio (duomenys neskelbtini), turto paveldėjimo niekas nesikreipė, apveldėjimo bylos nėra. (b. l. 8).

10. Pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą po P. K. mirties yra jo sutuoktinė, ir vaikai. (CK 5.11 str.1 d. 1 p.). Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas yra P. K. sūnus ir priklauso pirmos eilės įpėdiniams.

11. Pagal palikimo atsiradimo dieną galiojusio Civilinio Kodekso 587 str., palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tokie veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. T. y. visi įpėdiniai per nurodytą šešių mėnesių terminą pradėję valdyti, naudoti, prižiūrėti ar kitaip disponuoti palikėjo visą turtą ar jo dalį, laikomi priėmusiais palikimą. Tapati nuostata numatyta ir Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 1 d., kur numatyta, jog, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Lietuvos Respublikos Civilinis kodekso 5.50 str. 2 d. nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tai yra visi įpėdiniai per nurodytą trijų mėnesių terminą pradėję valdyti, naudoti, prižiūrėti ar kitaip disponuoti palikėjo visą turtą ar jo dalį, laikomi priėmusiais palikimą. Pareiškėjas paaiškino, kad jis priėmė mirusiojo turtą, nes jis po tėvo mirties liko gyventi tėvui priklausančiame name, juos prižiūri, remontavo, dirbo žemės sklypus, tai yra viskuo rūpinosi kaip savu turtu.

12. Nėra duomenų, kad minimas turtas būtų perėjęs valstybei paveldėjimo teise. Z. K. po P. K. mirties 1996 m. gruodžio 12 d. priėmė jo palikimą pradėdamas jį valdyti ir tvarkyti. Palikimas nėra priimamas iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (LR CK 5.50 str. 1 d.).

13. LR CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpinasi kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Nustatyta, kad Z. K. po P. K. mirties, priėmė palikimą, valdė P. K. nuosavybės teise priklausantį turtą, jį tvarkė ir juo naudojosi.

14. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas gali sukelti teisines pasekmes, nes pareiškėjas turi teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų. Esant šiai sąlygai, juridinę reikšmę turintį faktą nustato teismas (LR CPK 445 str.). Byloje įrodyta, kad Z. K. po P. K. mirties perėmė jam priklausančio turto dalį, jį pradėjo valdyti, tvarkyti ir juo naudojasi. Nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 270, 279, 444 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti ir tvarkyti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja Aurelija Petkevičienė