Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašo teismą: 1. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. Į., gim. 1915 m., mirties (duomenys neskelbtini), J. Į., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu priėmė palikimą. 2. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. Į., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), V. Į., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu priėmė palikimą.

Pareiškėjas teismui pateiktame pareiškime nurodė bei jis ir jo atstovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad 1938 m. vasario 15 d. buvo įregistruota sudaryta santuoka tarp J. Į., gim. 1915 metais ir J. Į. (ikisantuokinė pavardė – Š.), gim. (duomenys neskelbtini). J. Į. ir J. Į. santuokoje gyveno iki J. Į. mirties dienos, t. y. iki 1987 m. spalio 19 d. J. Į. ir J. Į. 1956 metais pradėjo gyventi gyvenamajame name, kuris priklausė žemės ūkio artelei „Už taiką“. Gyvenamasis, namas su tvartu (ūkiniu pastatu) buvo tuometiniame Vilkaviškio rajono Šeimenos apylinkės, Gudelių kaime (dabartinis adresas - (duomenys neskelbtini)). Pastatai buvo pastatyti žemės ūkio artelės „Už taiką“ lėšomis, o J. Į. ir J. Į. mokėjo įmokas už pastatus iš bendrų lėšų. 1971 m. balandžio 20 d. žemės ūkio artelės „Už taiką“ pažymoje nurodoma, kad „Už taiką“ kolūkio valdyba pažymi, kad kolūkietis Į. J., Stepono, gyvenantis Vilkaviškio Šeimenos apyl., kol. „Už taiką“ už gyvenamąjį namą yra pilnai atsiskaitęs“. 2019 m. vasario 26 d. pažymoje apie turėtus pastatus išduotoje Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialo, nurodoma, kad Vilkaviškio rajono Šeimenos apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto archyvinio fondo dokumentuose, 1967-1990 metų Gudelių kaimo ūkinėse knygose įrašytas J. Į., Stepo sūnaus, ūkis. Ūkinių knygų skiltyse apie pastatus įrašyta, kad 1967-1990 m. laikotarpyje buvo gyvenamasis namas, tvartas, ūkinis pastatas. Taip pat nurodyta, J. Į. mirė (duomenys neskelbtini), o ūkis perrašytas žmonos J. Į. vardu. Taip pat ūkinės knygos skiltyje įrašyta, kad J. Į. mirė (duomenys neskelbtini). J. Į. ir J. Į., gyvenant santuokoje, (duomenys neskelbtini) gimė D. Z. (Į.), (duomenys neskelbtini) gimė J. Į., (duomenys neskelbtini) gimė J. G. (Į.). J. Į. mirė (duomenys neskelbtini) Jo dukra I. K. (Į.), gim. (duomenys neskelbtini) D. Z. mirė (duomenys neskelbtini). Ji turėjo keturis sūnus - G. Į., gim. (duomenys neskelbtini), S. Į., gim. (duomenys neskelbtini), V. Į., gim. (duomenys neskelbtini), A. Į., gim. (duomenys neskelbtini), kuris mirė (duomenys neskelbtini). A. Į. sūnus N. Į., gim. (duomenys neskelbtini) Po J. Į. mirties niekas iš įpėdinių nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo. J. Į. po sutuoktinio mirties dėl atsiradusio palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė ir savo paveldėjimo teisės į paveldėtą turtą neįteisino, kadangi manė palikimą priėmė praktiškai pradėjusi turtą valdyti, buvo įsitikinusi, kad nebūtina atlikti kokių nors papildomų veiksmų bei kreiptis į notarą. Po J. Į. mirties minėtame gyvenamajame name liko gyventi viena J. Į., kuri palikėjo turtu rūpinosi, tvarkė, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. 1990 metais pas J. Į. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), su žmona apsigyveno anūkas V. Į. (pareiškėjas). V. Į. su savo šeima minėtame name gyvena iki šiol. (duomenys neskelbtini), mirus J. Į., jai priklausančiame name liko gyventi V. Į. su savo žmona ir vaikais. 1990 m. lapkričio 16 d. Julija Į. V. apylinkėje sudarė testamentą, kuriame nurodė, kad savo mirties atveju „visą savo turtą kuris mirties dieną jai priklausys, būtent gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), palieka savo anūkui Į. V., Vyto, gim. (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini), kai mirė J. J., pastatu – gyvenamuoju namu, pastatu - ūkiniu pastatu, pastatu - ūkiniu pastatu , esančiais (duomenys neskelbtini), rūpinasi, prižiūri, tvarko, moka mokesčius V. Į.. Po J. Į. mirties V. Į. minėtame name, iš savo asmeninių lėšų, sudėjo naujus langus, įsivedė vandentiekį, kanalizaciją, atliko kitus pagerinimus. Testamentinis įpėdinis V. Į. po testatorės J. Į. mirties dėl atsiradusio palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė ir savo paveldėjimo teisės į paveldėtą turtą neįteisino, kadangi manė, jog turint testamentą niekur kreiptis nėra būtina, jog palikimą priėmė praktiškai pradėjęs turtą valdyti, buvo įsitikinęs, kad nebūtina atlikti kokių nors papildomų veiksmų bei kreiptis į notarą. Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti. Būtent palikėjo mirties momentu atsiranda palikimas. Jo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą. Faktinis paveldimo turto valdymas siejamas su bet kokių veiksmų atlikimu, faktiškai valdant šį turtą. Tiek J. Į. po J. Į. mirties palikimą priėmė per nustatytą šešių mėnesių terminą, nes po palikėjo mirties faktiškai jo turėtu turtu disponavo, tiek V. Į. po J. Į. mirties palikimą priėmė per nustatytą šešių mėnesių terminą, nes po palikėjos mirties faktiškai jos turėtu turtu disponavo (pareiškimo Nr. CBP-4669, garso įrašas 4.50-8.33 min., 19.28-21.38 min.).

Pareiškėjo nurodytas pareiškime aplinkybes teismo posėdyje nuosekliai, išsamiai, aiškiai patvirtino liudytojai E. B. ir R. V. (garso įrašas 13.30-16.11 min., 17.30 -19.13 min.). Šių liudytojo teisme duotais paaiškinimais priežasties netikėti nenustatyta.