Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2019-08-14 · Civilinė byla Nr. e2YT-5930-1005/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-08-14
Bylos Nr.
e2YT-5930-1005/2019
Teisminio proceso Nr.
2-26-3-00484-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimundas Rakauskas
Pareiškėjas
V. J.
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
  • 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2YT-5930-1005/2019Teisminio proceso Nr. 2-26-3-00484-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1. 3.2.6.5. 3.4.5.1. 3.4.5.2. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 14 d.Kupiškis
Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Raimundas Rakauskas,sekretoriaujant Redai Stonikienei,dalyvaujant pareiškėjai V. J.,

nedalyvaujant suinteresuotų asmenų - valstybės, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“, ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovams (apie teismo posėdį pranešta tinkamai, gauti prašymai nagrinėti bylą atstovams nedalyvaujant) viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą, atsiradusį po savo sutuoktinio S. J. mirties (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu. Pareiškime nurodoma, kad V. J. po sutuoktinio mirties dėl teisinių žinių stokos įstatymuose numatytais terminais ir nustatyta tvarka nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau toliau mokėjo komunalinius mokesčius, valstybines rinkliavas ir išlaikė po sutuoktinio mirties paliktą nekilnojamąjį turtą. Pareiškime aiškinama, kad juridinio reikšmę turinčio fakto nustatymo tikslas yra paveldėjimo teisės liudijimo gavimas.

Teismo posėdžio metu pareiškėja V. J. pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Parodė, kad yra gimusi 1938-12-20. S. J. buvo jos sutuoktinis, su juo santuokoje pragyveno daugybę metų. Sutuoktinis S. J. mirė maždaug prieš 10 metų, tikslios datos nepamena. Iki S. J. mirties abu gyveno bute adresu (duomenys neskelbtini). Po jo mirties liko ten gyventi ir gyvena iki šiol. Mokėjo už butą komunalinius mokesčius, elektrą, jokių skolų nėra. Taip pat, turi sodą (duomenys neskelbtini). Už sodą visi mokesčiai sodininkų bendrijai yra mokami. Kad po sutuoktinio mirties reikia kreiptis į notarą nežinojo, kadangi anksčiau nėra su tuo susidūrusi. Be to, prieš kelius metus patyrė insultą dėl ko sveikata labai suprastėjo. Jai padeda vyresnis sūnus R.

Atsiliepimas

Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja juridinio fakto nustatymui, prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Liudytojas R. J. teismo posėdžio metu parodė, kad V. J. yra jo motina. Jo tėvas S. J. mirė (duomenys neskelbtini). Iki mirties tėvas gyveno bute adresu (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties bute toliau gyveno motina V. J., ir gyvena ten iki dabar. Visi komunaliniai mokesčiai už butą yra tvarkingai mokami. Dar yra sodas (duomenys neskelbtini), už kurį irgi nėra įsiskolinimų. Jis į motinos finansinius reikalus nesikišo, nes gyvena (duomenys neskelbtini). Galvojo, kad motina paveldėjimą susitvarkė. Kad nuosavybė nesutvarkyta sužinojo, kai kaimynai paprašė parduoti sodą. Tada jiems notaras pasakė, kad paveldėjimas nesutvarkytas. Parodo, kad prieš 4 ar 5 metus motina patyrė insultą dėl ko suprastėjo jos sveikata.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad S. J. mirė (duomenys neskelbtini). (el. b. l. 7). Iš teismui pateikto santuokos sudarymo įrašo matyti, kad V. J. ir S. J. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 8). Iš teismui pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad V. J. vardu (duomenys neskelbtini) buvo įregistruotas žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) pastatas-sodo pastatas, esantys (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). (el. b. l. 12-14) Iš Kupiškio sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) 2019-04-29 pažymos matyti, kad V. J. sodų bendrijai neskolinga. (el. b. l. 10) Iš UAB „Kupiškio komunalininkas“ 2019-04-26 pažymos matyti, kad V. J., gyvenanti (duomenys neskelbtini), už buto administravimą, rinkliavą ir komunalinius mokesčius nėra skolinga. (el. b. l. 6) Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo sutuoktinio S. J. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.

Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus faktiškai jį valdyti arba kreipiantis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-382/2010, Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.). Taigi, teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.

Byloje nustatyta, kad po sutuoktinio mirties pareiškėja V. J. per Lietuvos Respublikos CK nustatytą trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui (Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 3 dalis), tačiau toliau gyveno jai ir sutuoktiniui priklausančiame bute, mokėjo mokesčius, rūpinosi sodų bendrijoje esančiu žemės sklypu ir namu.

Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad pareiškėja V. J. priėmė savo mirusio sutuoktinio S. J. palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti, todėl pareiškėjos pareiškimas nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą yra pagrįstas ir tenkintinas, nes toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjos subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą.

Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Respublikos CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270, 444, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjos V. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, per trijų mėnesių laikotarpį faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po S. J. mirties, paveldėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.

Teisėjas Raimundas Rakauskas