Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Meškauskienė, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Jūratės Plauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje

A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybininku, faktinė gyvenamoji vieta Kauno r., (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta Kauno r., (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2012 m. gegužės 10 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį, ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimą neišvykti iš savo gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

2013 m. balandžio 12 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi A. R. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu papildomai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

2. 2014 m. kovo 4 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2, ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, kartu su bausme paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose iki laisvės apribojimo bausmės pabaigos. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas, tai yra nuo 2013 m. lapkričio 26 d. 22 val. 05 min. iki 2013 m. lapkričio 28 d. 17 val. 45 min., vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. R. 2024 m. birželio 16 d., apie 20.00 val., namuose, esančiuose Kauno r., (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia vieną kartą kumščiu sudavė savo sutuoktinei A. R. į veido sritį, padarydamas jai nosies sumušimą ir poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, sukėlusius nukentėjusiajai A. R. nežymų sveikatos sutrikdymą, taip mušdamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį.

Kaltinamasis A. R. ikiteisminio tyrimo metu kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad 2024 m. birželio 16 d. visą dieną dirbo lauke prie namo, alkoholio negėrė. Jo žmona grįžo iš (duomenys neskelbtini), tuomet jis grįžo namo, išsimaudė, buvo pavargęs. Vaikai jam tėvo dienos proga buvo parvežę alaus iš kelionės. Jis išsimaudęs atsigulė, žmonos A. R. paprašė atnešti alaus, nes norėjo atsigerti ir paragauti. Jo žmona buvo pikta ant jo jau nuo pat pirmos minutės kai tik grįžo namo. Jam paprašius alaus, žmona pradėjo rėkti ant jo, kad jokio alaus jam neduos, liepė išeiti į lauką. Tada jis atsistojo iš lovos ir trenkė jai į veidą iš rankos. Nori pasakyti, kad specialiai niekur nesitaikė, smūgis buvo nestiprus, iš „atbulos rankos“. Tada ji išbėgo į lauką, o jis išėjo iš namų, nuėjo į barą, atsigėrė alaus, nuėjo atsisėsti prie Nemuno, o ten atvažiavo ir policijos pareigūnai (1 t., b. l. 128–129).

Papildomai apklaustas kaltinamasis A. R. parodė, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi, pasimokė iš padarytų klaidų, alkoholinių gėrimų nebevartoja, dirba. Taip pat nori papildyti, kad šiuo metu yra dirbantis, dirba neterminuota sutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2024 m. kovo 4 d. Taip pat nori pridėti savo darbo sutartį. Kodėl Sodros duomenų bazėje rodo kitaip, paaiškinti negali (1 t., b. l. 140–141).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, tai yra nukentėjusiosios parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, apžiūros protokolas, specialisto išvada ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Nukentėjusioji A. R., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad su vaikais buvo išvažiavę atostogų į (duomenys neskelbtini) salą, ten prabuvo savaitę, grįžę namo rado savo vyrą, kuris dirbo kieme. Prie jų akių, jai grįžus jis išgėrė apie 2 stiklines alaus. Jis jau 3 savaitės geria be perstojo, tik prieš joms grįžtant buvo negėręs porą dienų. Grįžusi namo ji su šeima pasėdėjo, pašnekėjo, atšventė anūkės gimtadienį. Svečiams išvažiavus ji nuėjo tvarkytis daiktų, išsikrauti lagaminus. Užėjusi į kambarį pasakė, kad visas kambarys smirda ir kad reiktų apsitvarkyti, tačiau vyro kambaryje nebuvo, su juo tik prasilenkė ant laiptų. Užėjus į kambarį antrą kartą, atsinešė vandens puodelį, norėjo įpilti į difuzorių vandens ir kvapnių lašelių, kadangi jai nepatiko kambario kvapas. Jis, įėjęs į kambarį, jai tik liepė atiduoti alų. Ji pasakė, kad alaus atneš tik tada, kai jis susirinks daiktus ir eis gyventi į pusrūsį. Tada jis staiga jai griebė už plaukų ir tąsė už jų. Ji liko stovėt ant savo kojų. Tada jis jai pasakė „kurva tu“ ir staiga trenkė jai į nosį. Pajuto, kad bėga kraujas, todėl atlošė veidą ir nubėgo į apačią, pasiėmė telefoną ir paskambino 112. Atvykę medikai ją apžiūrėjo ir išsivežė į klinikas, o policijos pareigūnai namuose apklausė ją. Vyro nebuvo namuose, todėl išvažiavo jo ieškoti, o vėliau atvažiavo į klinikas, informavo ją apie situaciją, patikrino blaivumą, nufotografavo (1 t., b. l. 74–76).

Iš 2024 m. birželio 17 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad A. R. konstatuotas nosies sumušimas, poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, paveikus nurodytą sritį. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Nosies kaulų lūžimas yra tik įtariamas. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku 2024 m. birželio 16 d. ir aplinkybėmis (1 t., b. l. 69–71).

Iš 2024 m. birželio 16 d. A. R. asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad matomi akivaizdūs sužalojimai nosies srityje, pakraujavimas ties nosies kairės pusės šnerve bei patinusi viršutinė lūpa (1 t., b. l. 42–48).

Iš 2024 m. birželio 16 d. LSMUL Kauno klinikų medicininio dokumentų išrašo/siuntimo nustatyta, kad A. R. atvyko į Skubios pagalbos skyrių 21.26 val., pacientės teigimu, 2024 m. birželio 16 d. buvo sumušta vyro, smūgiuota vieną kartą į nosį. Iš nosies negausiai kraujavo, nosis ir viršutinė lūpa sutino. Apžiūros rezultatai: nosis ir viršutinė lūpa sutinusios, nekraujuoja, nosies landose hematomų nestebima. Atlikus rentgenogramą nurodyta, jog aiškių lūžių požymių nematyti (1 t., b. l. 82–83).

Iš 2024 m. birželio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu Kauno r., (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 15–17).

Iš 2024 m. birželio 20 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, filmuotas pareigūno E. J. Body kamera, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ įrašo pradžios laikas 20.12val., įrašo trukmė 30min. Paleidus vaizdo įrašą matoma, kad policijos pareigūnai atvyko nurodytu adresu, juos pasitiko įtariamosios mama, kuri palydėjo juos į kitą kambarį, kuriame ant sofos gulėjo nukentėjusioji. Ji paaiškino, kad grįžo iš atostogų, o jos vyras jau ilgą laiką geria alkoholį, miegamajame smirdėjo, nukentėjusioji liepė išsinešti visus daiktus, norėjo įjungti difuzorių, tuo metu vyras suėmė ją už plaukų ir trenkė kumščiu į veidą. Nukentėjusioji nurodė, kad smurtas vykdavo ir ankščiau, tačiau dabar tai vyksta retai. Toliau policijos pareigūnai apieškojo namus, tačiau įtariamojo namuose nerado, apklausė namuose buvusius asmenis, viena iš dukrų matė, kaip jis išėjo iš namų į kiemo galą, o pro vartelius išėjo iš kiemo prieš maždaug pusę valandos. Policijos pareigūnai apžiūrėjo kiemą, tačiau jame vyro nerado. Tuo metu viena iš dukrų paskambino jam, įtariamasis pakėlė telefono ragelį, tačiau nurodė, kad namo negrįš. Nukentėjusiosios mama nurodė, kur galėtų būti įtariamasis. Policijos pareigūnai dar kartą nuėjo į namo vidų, kur nukentėjusiąją apžiūrėjo medikai, tačiau jie nurodė, kad jokių stiprių lūžių nėra, tik lūpos ir nosies sumušimas, tačiau viską nustatyti tiksliau, moterį išsiveža į Klinikas. Pareigūnai išvažiavo apžiūrėti nurodytų lokacijų kartu su viena dukra. Policijos pareigūnai nuvažiavo pas vieną iš kaimynų, tačiau juose įtariamojo nerado. Policijos pareigūnai nuvyko į įtariamojo tėvų namus, tačiau ir čia jo nebuvo, apvažiavus kaimo gatves, įtariamasis rastas nebuvo. Daugiau tyrimui reikšmingos medžiagos nėra. Įrašo pabaiga (1 t., b. l. 27–29).

Iš 2024 m. liepos 15 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas skambučio Bendrajam pagalbos centrui (toliau – BPC) garso įrašas. Įraše užfiksuota, kaip A. R. praneša, jog ką tik prieš kelias minutes namuose adresu Kauno r., (duomenys neskelbtini), ją rankomis sumušė vyras. Skauda nosį, iš jos bėga kraujas, nes vyras į ją trenkė kumščiu (1 t., b. l. 49–52).

Iš 2024 m. birželio 17 d. Tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad 2024 m. birželio 16 d., apie 20.00 val., adresu Kauno r., (duomenys neskelbtini), namo antrajame aukšte, miegamojo kambaryje, A. R. sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą savo sutuoktinei A. R., taip sužalodamas nosį ir viršutinę lūpą. Pareigūnams atvykus šiuo adresu A. R. iš namų jau buvo pasišalinęs. A. R. veido srityje matėsi akivaizdūs sužalojimai nosies srityje, pakraujavimas, patinusi viršutinė lūpa. Atvykusi GMP (duomenys neskelbtini) brigada apžiūrėjo nukentėjusią moterį ir išsivežė ją į LSMU KK SPS tolimesniems tyrimams. Schematiškai užfiksuota kraujuojanti žaizda po A. R. kairiąja akimi, patinimas ties viršutine lūpa. Pažymėtam, kad smurtu įtariamam A. R. nustatytas 1,73 promilių girtumas (1 t., b. l. 18–21).

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų, smurtavimo pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ir pan. veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau į juos atsižvelgiama parenkant skiriamos bausmės rūšį ir jos dydį.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, nes įstatymo leidėjas smurtą prieš savo artimą giminaitį ar šeimos narį laiko pavojingesne veika.

Teismas, išanalizavęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus – kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymus, įvykio vietos apžiūros protokolą, specialisto išvadą, kitus rašytinius įrodymus, daro išvadą, jog kaltinamasis A. R. 2024 m. birželio 16 d., apie 20.00 val., namuose, esančiuose Kauno r., (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia vieną kartą kumščiu sudavė savo sutuoktinei A. R. į veido sritį, padarydamas jai nosies sumušimą ir poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, sukėlusius nukentėjusiajai A. R. nežymų sveikatos sutrikdymą, taip mušdamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį.

Byloje kaltinamojo A. R. ir kitais aptartais įrodymais nustatyta, jog kaltinamasis, tyčia suduodamas kumščiu į veido sritį nukentėjusiajai A. R., siekė nukentėjusiąją sužaloti. Visa tai rodo, kad asmuo suprato, jog elgiasi neteisėtai, ir taip norėjo elgtis, tai yra, veikė tiesiogine tyčia.

Šie duomenys patvirtina, kad nežymų sveikatos sutrikdymą A. R. sukėlė sutuoktinio kaltinamojo naudotas fizinis smurtas – sudavimas kumščių į veido sritį ir taip padarytas nosies sumušimas, poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke, tai yra, pasekmės susiję priežastiniu ryšiu su kaltinamojo neteisėtu veikimu. Kaltinamasis, būdamas suaugęs, pakaltinamas asmuo, neabejotinai suvokė, kad tyčia naudodamas smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiąją gali sužaloti.

Apibendrinant darytina išvada, kad kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio smurto vartojimo sukeliant nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui požymiai, todėl kaltinamojo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgus į bylos duomenis ir esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Kaip matyti iš paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. R. galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes suprato, su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu – sutinka.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, tai yra, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir stadiją – kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad kaltinamasis praeityje teistas, administracine tvarka baustas (1 t., b. l. 89–100), psichiatrinis gydymas – nesigydė (1 t., b. l. 117), priklausomybės ligų gydymas – nesigydė (1 t., b. l. 116).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, taip pat siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatos ir skirtina bausmė kaltinamajam mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

A. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti A. R. 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, skirti A. R. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti visą programos kursą per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.