Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-09-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2659-716/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-09-15
Bylos Nr.
1-2659-716/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-47287-2017-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Nukentėjusysis
A. K.
Kaltinamasis
A. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2659-716/2017Proceso Nr.1-01-1-47287-2017-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.6.2.1.; 2.3.6.4.6. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 15 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas,sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei,dalyvaujant prokurorei Loretai Martinaitytei,gynėjui advokatui Artūrui Šukevičiui,nukentėjusiajai A. K.,

viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Visagine, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (deklaruota gyvenamoji vieta Vilniaus m. sav.), teistas: 1) Švenčionių rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį - viešaisiais darbais 2 mėnesiams; 2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 28 d. nuosprendžiu pagal baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu 2 metams; 3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nuosprendžiu pagal baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį - viešaisiais darbais 2 mėnesiams; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartimi neatlikta viešųjų darbų bausmės dalis – 12 valandų – pakeista į 2 paras arešto; 4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant jį visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, išdirbti 80 valandų per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. V. smurtaudamas prieš artimą šeimos narį sukėlė jam fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo, o būtent 2017-09-13, apie 21.30 val., bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,33 promilės girtumas), konflikto su savo sugyvnetine A. K. metu, tyčia du kartus ranka trenkė jai į veidą ir prakirto kairė akies antakį, tuo savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai karto gyvenančiai sugyventinei A. K. fizinį skausmą.

Teisme A. V. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad būdama nėščia A. vartojo alkoholį, jis sakė jai neišgėrinėti. Grįžus po darbo dėl to prasidėjo konfliktas. A. žiūrėdama jam į akis pasakė „aš negeriu“. Jis sudavė porą smūgių A., ši dingo su draugėmis. Po to atvykę pareigūnai jį išvežė. A. jis sudavė motinos kambaryje, smūgiavo rankos krumpliais, pataikė į veidą, bėgo kraujas. Jis po darbo buvo vartojęs alkoholio.

Įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kadangi kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpintu tyrimu sutiko visi proceso dalyviai.

Tirdamas įrodymus teismas nustatė šiuos duomenis.

Nukentėjusioji A. K. tyrimo metu parodė, kad A. V. yra jos sugyventinis, jį pažįsta apie du metus, kartu su juo gyvena ir bendrą ūkį veda apie metus. Su sugyventiniu gyvena jo motinos 2-jų kambarių bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šiuo metu ji laukiasi (8 nėštumo mėnuo) nuo A. V.. 2017-09-13, apie 19 vai, A. neblaivus grįžo iš darbo namo. Ji tuo metu buvo namuose ir virtuvėje darė valgyti. Ji buvo blaivi. Bute dar buvo jos draugės M. K. ir I. K., kurios buvo jos ir sugyventinio kambaryje ir vartojo alkoholį; sugyventinio mama buvo kitame kambaryje. A. namo grįžo su jai nepažįstamu pagyvenusiu vyru, kuris užėjo į jų kambarį, o A. atėjo pas ją į virtuvę. Tuo metu ji stovėjo prie viryklės, o A. priėjo prie jos ir nieko nesakęs vieną kartą delnu nestipriai trenkė jai į dešinę veido pusę. Jai neskaudėjo. Po to iš karto A. trenkė jai antrą kartą. Smūgis buvo stiprus, trenkė delno apatine dalimi jai į veido kairę pusę ir prakirto kairės akies antakį. Vėliau jai pamėlo aplink kairę akį. Ji juto stiprų fizinį skausmą. A. išėjo į kambarį, o į virtuvę atėjo M., o paskui ją ir I.. Ji su draugėmis nuėjo į A. motinos kambarį, kur išgėrė vieną stiklinę alaus. Vėliau į minėtą kambarį atėjo ir A.. M. ją užstojo ir vieną kartą ranka trenkė A. į veidą, o šis trenkė jai atgal. Tada ji su draugėmis išėjo į lauką, kur M. paskambino telefonu 112 ir pranešė apie įvykį. Policijos pareigūnai atvykę pamatė jos kraujuojančią žaizdą, iškvietė medikus ir šie ją išvežė į Respublikinę Vilniaus Universitetinę ligoninę. Po apžiūros ją išleido į namus, žaizdos siūti nereikėjo, jokių rentgenogramų jai nedarė ir jokių jai medicinos apžiūros išrašų nedavė. Taip pat ją apžiūrėjo ginekologas, tačiau jokių komplikacijų nenustatė. Į kitas gydymo įstaigas ji nesikreipė, į teismo medicinos tarnybą dėl jos kūno apžiūros ji nesikreipė ir nesikreips, užduotis atlikti kūno tyrimą jai nereikalinga. Dėl nėštumo ji jautėsi ir jaučiasi gerai. Įvykio metu ji buvo blaivi. Konflikto tarp jos ir A. nebuvo. Sugyventinis A. V. anksčiau niekada jos atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo, tai buvo pirmas kartas. Papildė, kad A. V. prieš ją fizinį smurtą panaudojo apie 21.30 val. kai jis apie 19 val. su draugu gužo namo, tai jie vartojo alkoholį, o ji maždaug nuo 19 val. iki 21.30 val. buvo virtuvėje. Nėštumo metu ir ypač pastaruoju metu ji alkoholio nevartojo, girta nebuvo. Dėl 2017-09-13 įvykio sugyventiniui A. V. ji jokių pretenzijų neturi, ji myli jį, nori, kad grįžtų namo, nori su juo gyventi. Jos santykiai su sugyventiniu buvo ir yra geri, jis išlaiko jų šeimą, jis dirba statybose (b. l. 18-19, 22).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota, kad A. K. buvo akivaizdžiai neblaivi, iš jos burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli; A. K. kairės akies srityje - kraujosruva, žaizda, patinimas. A. K. paaiškino, kad sugyventinis ranka du kartus trenkė jai į veidą ir prakirto kairės akies antakį. A. V. paaiškino, jog trenkė savo sugyventinei dėl to, kad ji, būdama nėščia, vartoja alkoholinius gėrimus, ir teigė, kad dėl tokių veiksmų yra teisus (b. l. 11-12).

Liudytoja M. K. tyrimo metu parodė, kad ji yra A. K. ir A. V. draugė, juos pažįsta seniai, su jais jos santykiai geri. 2017-09-11 ji susitiko su I. K., su kuria vartojo alkoholį, todėl ką veikė ir kur buvo visą savaitę, neprisimena. Kiek pamena, pas A. į svečius atėjo 2017-09-12, pas ją nakvojo, 2017-09-13 taip pat buvo pas A. bute. Kartu su I. vartojo alkoholį. Kaip ji atsidūrė pas A., nepamena; ką veikė 2017-09-13 taip pat neprisimena, dėl girtumo nieko nepamena. Ji nematė, kaip A. V. mušė A.. Mėlynę po A. kaire akimi ji pamatė tik vakar, t. y. 2017-09-14. Kas kvietė policiją, nežino, neprisimena, tik prisimena, kad policija buvo atvažiavusi. Kaip "per miglą" prisimena, jog I. sakė, kad greitoji išvežė A. į ligoninę, tačiau dėl ko, tuo metu ji nesuvokė. Kas įvyko tarp A. ir A. papasakoti negali, nes neprisimena dėl girtumo. Kas įvyko tarp jos ir A., taip pat nepamena, nepamena, kad A. muštų ją, o ji jį. 2017-09-14 ji pastebėjo mėlynę po savo dešine akimi, bet kaip ji atsirado ji nežino. Ji A. V. jokių pretenzijų neturi, jokio pareiškimo nerašys ir į medikus nesikreips (b.l. 25-26).

Iš alkotesterio kvito matyti, kad 2017 m. rugsėjo 13 d. 22.52 val. A. V. buvo nustatytas 2.33 prom. girtumas (b. 1. 51).

Vertindamas byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu teismas nustatė, kad A. V. atliko smurtinius veiksmus ir panaudojo fizinį prievartą sugyventinės A. K. atžvilgiu. A. V. pripažino sudavęs nukentėjusiajai du smūgius, dėl tokių jo veiksmų A. K. jautė fizinį skausmą. A. V. parodymus patvirtina nukentėjusiosios ir liudytojos M. K. parodymai, duomenys pareigūno tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, objektyviai nustatytas A. V. neblaivumo faktas. Visi minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama A. V. neteisėtai veikai atskleisti, jo kaltei pagrįsti.

A. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., nes kaltininkas tyčia fiziškai smurtaudamas prieš sugyventinę, kuri remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 248 str. 1 d. atitinka artimo giminaičio sąvoką, padarė šiai įstatymo numatytas pasekmes, t. y. sukėlė jai fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

A. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi, ką įrodė viešai atsiprašydamas nukentėjusiosios. A. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas akivaizdžiai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas atžvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, A. V. kaltės formą ir rūšį, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Sprendžiant A. V. baudžiamosios atsakomybės klausimą teismas nustatė, kad jis būdamas teistas, turėdamas neišnykusį teistumą, neatlikęs per teismo skirtos laisvės apribojimo bausmės laiką vėl padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, teisme kaltę pripažino, teismas nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančia ir vieną sunkinančią aplinkybes. Kaltininkas praeityje teistas 4 kartus, 3 kartus už analogiškas nusikalstamas veikas, kartą dėl tokios veikos buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, baustas administracine tvarka, dirbantis, atsiprašė nukentėjusiosios, kuri yra jo partnerė, nėščia ir jam atleido, asmenys gyvena kartu, duomenų apie A. V. gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes teismas siekdamas tinkamai įgyvendinti bausmės tikslus už padarytą nusikaltimą mato pagrindą A. V. kaip dirbančiam asmeniui skirti ne švelniausio pobūdžio laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant aukščiau vidurkio.

Teismas atsižvelgdamas į A. V. padarytos nusikalstamos veikos turinį, smurtinį pobūdį, prievartą prieš artimos aplinkos fizinį asmenį ir teisingumo principus pripažįsta, kad baudžiamosios atsakomybės pasekmės bus tinkamai realizuotos kaltininkui paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

A. V. kardomoji priemonė nepaskirta, civilio ieškinio byloje nėra.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. V. prpažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir skirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį visą bausmės laiką nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, per 7 (septynis) pirmus mėnesius nevartoti alkoholio ir išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu A. V. skirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį visą bausmės laiką nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, per 7 (septynis) pirmus mėnesius nevartoti alkoholio ir išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsniu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. baudžiamuoju įsakymu skirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausme ir A. V. skirti galutinę bausmę laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant jį visą bausmės laiką nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, per 7 (septynis) pirmus mėnesius nevartoti alkoholio ir išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo, t. y. nuo 2017 m. rugsėjo 15 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2017 m. rugsėjo 13 d. iki rugsėjo 15 d. kaip atliktą 4 (keturių) dienų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² str. A. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Striaukas