Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Blauzdžiaus ir Mefodijos Povilaitienės, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant atsakovo atstovui Eligijui Vinckui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Baltspeda International“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių teritorinei muitinei (po reorganizacijos Klaipėdos teritorinė muitinė) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Į teismo posėdį pareiškėjos atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant (b. l. 43, 47).

Į teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant (b. l. 45, 48).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl Komisijos, MD ir ŠTM sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 16-18, 19-21, 22-26).

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 str. 2 d. reglamentuojama, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Iš Komisijos byloje (Komisijos byla, b. l. 1-37) esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja Šiaulių teritorinės muitinės krovinių poste Bendrijos/bendrajai tranzito procedūrai įformino T1 deklaraciją MRN (duomenys neskelbtini)(2009-05-18), t. y. deklaravo automobilį DODGE GRAND CARAVAN, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai 2001-01-31).

Muitinio tranzito procedūros terminas buvo nustatytas iki 2009-05-27.

Vietos mokesčių administratorius, per nustatytą terminą negavęs paskirties įstaigos patvirtinimo, kad prekė jai buvo pateikta, atliko tyrimą dėl neužbaigtos Bendrijos/bendrosios tranzito procedūros pagal T1 deklaraciją MRN (duomenys neskelbtini) (2009-05-18) ir negavusi įrodymų, kad Bendrijos/bendroji tranzito procedūra užbaigta teisės aktų nustatyta tvarka, sprendimu nustatė ginčo automobilio muitinę vertę 9 320 Lt bei apskaičiavo pareiškėjai importo mokesčius už prekę: muito – 932 Lt, kompensacinių palūkanų – 99 Lt, PVM – 1 967 Lt, PVM delspinigių – 221 Lt ir paskyrė 300 Lt baudą. Kaip matyti iš šio sprendimo, muitinė pareiškėjos vykdytą Bendrijos/bendrąją tranzito muitinės procedūrą pripažino neužbaigta bei apskaičiavo jai papildomus mokesčius, remdamasi žinynu (katalogu) „Automobilių importo kainos“ (spalis-gruodis, 2007 m).

Pareiškėja muitinei nepateikė nepriklausomo turto vertintojo parengtos ginčo automobilio vertinimo ataskaitos, kurioje būtų įvertinti automobilio sužalojimo pobūdis, apimtis, jų įtaka automobilio vertei. Bendrovė pateikė 2009-05-18 pažymą-sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad automobilio vertė 4 000 Lt bei kuri tvirtina, kad automobilis parduotas eksportui į Baltarusiją.

MD, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą dėl ŠTM sprendimo, sprendimu ŠTM sprendimą patvirtino.

Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl MD sprendimo, sprendimu MD sprendimą iš dalies pakeitė, t. y. panaikino MD sprendimo nurodymus pareiškėjai sumokėti 10 Lt baudą.

Be kita ko, bylos medžiaga tvirtina, kad automobilis DODGE GRAND CARAVAN (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo įvežtas iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir 2007-11-19 Vilniaus teritorinėje muitinėje deklaruotas laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūrai, įforminant BAD Nr. (duomenys neskelbtini) (2007-11-19).

Mokesčių administratoriai konstatavo, kad minėtas automobilis buvo skirtas parduoti eksportui ne į Bendrijos teritoriją, o į Baltarusiją, jis nebuvo parduotas į Bendrijos muitų teritoriją, tik per Lietuvos teritoriją gabentas tranzitu pagal T1 deklaraciją MRN Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-05-18).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja 1992-10-12 Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – Bendrijos muitinės kodeksas) ir kiti teisės aktai, susiję su jo įgyvendinimu.

Remiantis Bendrijos muitinės kodekso 29 str. 1 d., importuojamų prekių muitine verte laikoma sandorio vertė, tai yra kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduoda eksportui į Bendrijos muitų teritoriją, prireikus patikslinta vadovaujantis 32 ir 33 str. Jeigu muitinės vertės neįmanoma nustatyti pagal Bendrijos muitinės kodekso 29 str., ji turi būti nustatoma paeiliui taikant 30 str. 2 d. a, b, s ir d. punktus iki pirmojo punkto, pagal kurį šią vertę įmanoma nustatyti (Bendrijos muitinės kodekso 30 str. 1 d.). Bendrijos muitinės kodekso 31 str. 1 d. reglamentuojama, jeigu importuojamų prekių muitines vertės neįmanoma nustatyti vadovaujantis 29 arba 30 str., ji nustatoma remiantis duomenimis, kuriuos galima gauti Bendrijoje. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2009-06-26 įsakymu Nr. 1B-361 patvirtintų Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 11 p.

Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004-12-29 įsakymu Nr. 1B-1198 patvirtintos Importuojamų naudotų automobilių muitinio įvertinimo metodikos (toliau – Metodika) 8 p. nustatyta, kad dėl skirtingo naudotų automobilių nusidėvėjimo, jų techninės būklės, papildomai automobilyje įrengtos įrangos sudėtinga nustatyti, ar automobilis atitinka tapačios ar panašios prekės apibrėžimą, pateiktą Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 142 straipsnyje, tapačių ir panašių prekių muitinio įvertinimo metodai naudotų automobilių muitiniam įvertinimui gali būti taikomi tik įmonių, kurių pagrindinė veikla yra automobilių prekyba, kai importuotojai pateikia patikimą informaciją (anksčiau įformintą muitinės deklaraciją, sąskaitą faktūrą arba sutartį (kontraktą) ir pan.) apie jų importuotų tapačių ar panašių naudotų automobilių sandorio vertes.

Bendrijos muitinės kodekso 92 str., išorinio tranzito procedūra baigiama ir jos vykdytojo įsipareigojimai įvykdomi, kai prekės, kurioms buvo įforminta procedūra, ir atitinkami dokumentai pateikiami paskirties muitines įstaigai, vadovaujantis atlikimo tvarką reglamentuojančiomis nuostatomis. Pagal minimo kodekso 96 str. 1 d., už prievolių, susijusių su Bendrijos tranzito procedūra, įvykdymą atsako jos vykdytojas. Ginčo atveju – pareiškėja. Vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 203 str. 3 d., skolininku laikomas asmuo, kuris turėjo vykdyti prievoles, susijusias su prekėms įformintos procedūros taikymu. Bendrijos muitinės kodekso 204 str. 1 d. a p. ir 2 d. nustatyta, kad importo skola muitinei atsiranda neįvykdžius bent vienos iš prievolių, susijusių su importo muitais apmokestinamų prekių laikinuoju saugojimu arba su jomis įformintos muitinės procedūros taikymu. Skola muitinei atsiranda tuo momentu, kai nustojama vykdyti prievolę, kurios nevykdymas sąlygoja skolos muitinei atsiradimą.

1993-07-02 Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų (toliau – Įgyvendinimo nuostatai) 361 str. nustatyta, kad procedūros vykdytojas paskirties įstaigai turi pateikti prekes ir tranzito deklaracijos 4 bei 5 egzempliorius. Vadovaujantis Įgyvendinimo nuostatų 363 str., paskirties įtaiga deklaracijos 5 egzempliorių nedelsdama, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo muitinės procedūros pabaigos, grąžina išvykimo valstybės narės muitinei. Minimų nuostatų 365 str. reglamentuojama, jei muitinė per du mėnesius nuo deklaracijos priėmimo datos negauna atitinkamo patvirtinimo apie procedūros užbaigimą, ji apie tai informuoja procedūros vykdytoją, prašydama pateikti įrodymą, kad procedūra užbaigta. Pagal minimo straipsnio 3 d., turi būti pateiktas dokumentas, išduotas trečiojoje šalyje, patvirtinantis, kad prekės pateiktos muitinės sankcionuotam veiksmui, arba prekes identifikuojančio tokio dokumento kopija ar fotokopija (pastarosios turi būti patvirtintos jas išdavusios institucijos). Kopijų arba fotokopijų tikrumą turi patvirtinti dokumentų originalus patvirtinusi institucija, atitinkamų trečiųjų šalių institucijos arba vienos iš valstybių narių institucijos.

Taigi, nurodytų teisės normų sisteminė analizė teisėjų kolegijai suponuoja, kad atsakovas ir tretysis suinteresuotas asmuo galėjo pripažinti tranzito procedūrą užbaigta tik pagal tokius įrodymus, kurie atitinka Įgyvendinimo nuostatų 365 str. 2 ir 3 d. reikalavimus. Tačiau, kaip minėta, byloje nustatyta, kad procedūros vykdytoja – pareiškėja – nei iki muitinės nustatyto termino, nei vėliau nepateikė muitinei tinkamų dokumentų, numatytų Įgyvendinimo nuostatų 365 str. 2, 3 d. ir patvirtinančių tranzito procedūros užbaigimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, inter alia, yra expressis verbis pažymėjęs, kad tranzito procedūra gali būti pripažinta užbaigta tik esant įrodymams, patvirtinantiems, kad tranzitu gabenamos prekės buvo pateiktos paskirties įstaigai arba trečiosios šalies muitinės įstaigai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-14-1819/2006).

Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4-1212/2006 yra konstatavęs, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d. ir 57 str. 4 d. ).

ABTĮ 57 str. numatyta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Pagal ABTĮ 86 str. 2 d., priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas.

Visapusiškai ir objektyviai įvertinusi byloje surinktus rašytinius įrodymus, vadovaudamasi nurodytų teisės normų sistemine analize, teisėjų kolegija sprendžia, kad vertinti bylos aplinkybes kitaip, nei jas įvertino tretysis suinteresuotas asmuo, atsakovas ir Komisija, nėra jokio teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija sutinka tiek su ŠTM, tiek su MD ir Komisijos padarytomis išvadomis, kad byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjos vykdyta tranzito procedūra pagal T1 deklaraciją MRN Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-05-18) buvo užbaigta, todėl Bendrijos/bendroji tranzito procedūra pagrįstai pripažinta neužbaigta ir pareiškėjai įregistruota skola muitinei. Pareiškėja privalo įrodyti, kad prekės buvo pristatytos paskirties įstaigai, tačiau pareiškėja nei teismui, nei ŠTM, nei MD, nei Komisijai tinkamų rašytinių įrodymų nepateikė. Be kita ko, teisėjų kolegija sutinka su Komisijos pozicija, kad aplinkybė, jog automobilis yra daužtas, pati savaime neįrodo sandorio kainos pagrįstumo, šiai kainai įrodyti būtina nustatyti, kokią konkrečiai įtaką automobilio kainai turėjo padaryti sužalojimai. Pareiškėja, pagal Taisyklių 16 p. ir Metodikos 26 p., muitinei nepateikė nepriklausomo turto vertintojo parengtos automobilio vertinimo ataskaitos, kurioje būtų įvertinti automobilio sužalojimo pobūdis, apimtis, jų įtaka automobilio vertei, kad 2009-08-18 pažyma-sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nesuteikia juridinio pagrindo muitinės vertei nustatyti sandorio vertės metodu, todėl, teisėjų kolegija daro išvadą, kad muitinė pagrįstai ginčo automobilio muitinę vertę nustatė remdamasi Automobilių kainų žinyne (kataloge) „Automobilių importo kainos“ (spalis-gruodis, 2007 m) pateiktas panašių naudotų automobilių importo kainas. Teisėjų kolegijos nuomone, tiek atsakovas, tiek tretysis suinteresuotas asmuo padarė pagrįstą išvadą, kad automobilis buvo skirtas parduoti eksportui ne į Bendrijos teritoriją, o į Baltarusiją, kad automobilis nebuvo parduotas į Bendrijos muitų teritoriją, tik per Lietuvos teritoriją gabentas tranzitu pagal minėtą deklaraciją, todėl pažyma-sąskaita nelaikytina pagrindu muitinei vertei nustatyti sandorio vertės metodu. Taigi, automobilio muitinei vertei nustatyti pagrįstai netaikytas sandorio vertės metodas.

Teisėjų kolegija konstatuoja ir tai, kad pagrįstai ir teisėtai, mokesčių administratorius, remdamasis Mokesčių administravimo įstatymo 96-98 str., 139 str., Įgyvendinimo nuostatų 519 str. 1 d., bendrovei apskaičiavo PVM delspinigius, skyrė baudą bei apskaičiavo kompensacines palūkanas.

Jokių esminių procedūrinių pažeidimų nagrinėjant ginčą teisėjų kolegija nenustatė.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija daro išvadą ir konstatuoja, kad Komisija, MD ir ŠTM teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, skunde nurodytais motyvais ir kitais motyvais, pagal ABTĮ 89 str. nuostatas, naikinti šių sprendimų ir įpareigoti muitinės įstaigą nustatant ginčo automobilio muitinę vertę taikyti sandorio vertės metodą, nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d. ir 129 str.,

nusprendė:

pareiškėjos UAB „Baltspeda International“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.