- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-11
- Bylos Nr.
- 2YT-3060-907/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02076-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Čebatoriūtė
- Pareiškėjas
- S. D.
- Suinteresuotas asmuo
- AB “Energijos skirstymo operatorius”
- Kategorijos
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo S. D. skundą suinteresuotiems asmenims AB “Energijos skirstymo operatorius” ir antstoliui Arturui Bložei dėl antstolio Arturo Bložės veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas S. D. kreipėsi į antstolį Arturą Bložę su skundu, prašydamas grąžinti antstolio neteisėtai nurašytus 90,10 Eur bei priteisti 100 Eur moralinę kompensaciją dėl patirtų moralinių ir psichologinių neteisėtų antstolio kontoros veiksmų. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2016 m. kovo 2 dieną gavo antstolio Artūro Bložės patvarkymą BLO006617 dėl informacijos pateikimo, kuriuo antstolis informavo, kad „2016-01-31 mokėjimu visos skolos iš S. D. padengtos nebuvo, nes pagal vykdomuosius dokumentus iš S. D. turi būti išieškomos ir palūkanos, skaičiuojamos nuo bylų iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, kurias galima paskaičiuoti tik skolininkui padengus įsiskolinimą. Įsiskolinimai pilnai padengti 2016-02-08, o visi taikyti apribojimai šiuo metu yra panaikinti“. Antstolis šiame patvarkyme nenurodė, kokia palūkanų suma liko nesumokėta, nepateikė pareiškėjui jokios informacijos apie palūkanų paskaičiavimą, nors D. D. 2016-02-08 pateikė antstoliui prašymą suteikti informaciją.
Pareiškėjas mano, kad antstolio Artūro Bložės kontoros darbuotojų veiksmai areštuojant jo sąskaitas ir priverstinai nurašant 90,10 Eur sumą neteisėti, nes antstoliui skola buvo sumokėta laiku, t. y. 2016-01-31, antstolis neturėjo pagrindo pradėti priverstinį skolos išieškojimą. Apie priklausančią sumokėti skolos sumą D. D. sužinojo paskambinusi į antstolio kontorą, tą sumą ir sumokėjo 2016-01-31 mokėjimo nurodymu, o nuvykus į antstolio kontorą 2016-02-08 ji prašė leisti skolą, jei tokia yra, sumokėti grynais pinigais, bet tai padaryti jai nebuvo leista. Pareiškėjo paskaičiavimu palūkanos sudarė 0,90 Eur, o antstolis, priverstinai išieškodamas jas, nuskaičiavo 91,10 Eur, antstolis paaiškinimo D. D. dėl to nepateikė, nors 2016-02-08 raštu ji prašė tai padaryti. Dėl nesumokėtų 0,90 Eur palūkanų buvo areštuotos visos S. D. sąskaitos, priverstinai nurašyta 90,10 Eur suma, laiku nenuimtas sąskaitų areštas. Dėl grubių ir nepaaiškintų antstolių kontoros darbuotojų veiksmų sušlubavo sutuoktinės D. D. sveikata, jie patyrėme moralinių ir materialinių nuostolių, be to, antstolio kontoros darbuotojai nepateikė jam sprendimų, kuriais remiantis buvo nurašomos lėšos, siuntė raštus adresais, kur negyvena nei jis, nei jo sutuoktinė, taip didindami vykdymo išlaidas.
Antstolis 2016-03-21 patvarkymu Nr. BLO007069 skundą tenkinti atsisakė ir skundą su vykdomosiomis bylomis Nr. 41-51/16, Nr. 41-52/16, ir Nr. 41-53/16 LR CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka persiuntė teismui. Atsisakydamas tenkinti pareiškėjo skundą, antstolis nurodė, kad Antstolio Artūro Bložės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 41-51/16 dėl 88,12 Eur skolos išieškojimo iš S. D. 3 eilės išieškotojo AB „ESO“ naudai pagal 2015-11-20 Šiaulių apylinkės teismo įsakymą Nr. eL2-10979-291, vykdoma vykdomoji byla Nr. 41-52/16 dėl 62,90 Eur skolos išieškojimo iš S. D., 3 eilės išieškotojo AB „ESO“ naudai pagal 2015-11-20 Šiaulių apylinkės teismo įsakymą Nr. eL2-10980-291, vykdoma vykdomoji byla Nr. 41-53/16 dėl 55,64 Eur skolos išieškojimo iš S. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 3 eilės išieškotojo AB „ESO“ naudai pagal 2015-11-20 Šiaulių apylinkės teismo įsakymą Nr. eL2-10981-641. 2016-03-02 antstolio Artūro Bložės kontoroje gautas S. D. skundas dėl antstolio veiksmų ir priverstinio lėšų nurašymo. Antstolis nurodo, kad pagal vykdomąjį dokumentą palūkanos skaičiuojamos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skolininkui siunčiamuose raginimuose jų tiksliai nurodyti negalima. Procesinės palūkanos buvo paskaičiuotos tik sumokėjus skolą ir vykdomojoje byloje Nr. 41-51/16 palūkanos sudarė 0,85 Eur, o vykdomojoje byloje Nr. 41-52/16 - 0,59 Eur. Įsiskolinimas šiose vykdomosiose bylose padengtas raginimo laikotarpiu, todėl vykdymo išlaidos nedidėjo. Antstolio kontoroje buvo vykdomos trys vykdomosios bylos, todėl antstolis, vadovaudamasis galėjo taikyti visas Civilinio proceso kodekso 624 straipsnio 2 dalyje nurodytas priverstinio vykdymo priemones, todėl buvo patikrinta skolininko turtinė padėtis ir išieškojimas nukreiptas į skolininko sąskaitose esančias lėšas. Patikrinus skolininko turtinę padėtį antstolis patyrė Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyto dydžio vykdymo išlaidas, kurias turi atlyginti skolininkas. Be to, siekdamas, kad skolininkas tikrai būtų informuotas apie esamus įsiskolinimus, procesiniai dokumentai buvo siunčiami visais teismo įsakymuose kreditoriaus nurodytais adresais. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, atsisakė tenkinti S. D. skundą.
Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbiant pranešimą viešo paskelbimo būdu ir išsiunčiant pranešimus (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis, 6 b. l.). Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys prašymų papildyti bylos medžiagą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pareiškėjas pateikė teismui skundą dėl antstolio veiksmų, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso VI dalies „Vykdymo procesas“ normos, reglamentuojančios vykdomųjų dokumentų pateikimo ir priėmimo vykdyti bei atskirų vykdymo veiksmų atlikimo tvarką. Antstolio veiksmai vertinami atsižvelgiant į tai, ar antstolio padaryti pažeidimai sudaro pagrindą juos pripažinti neteisėtais. Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CPK 584 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vykdytini yra teismo sprendimai, o vykdomieji dokumentai yra vykdomieji raštai, kuriuos ir išduoda teismai tam, kad būtų vykdomi jų priimti sprendimai. Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublik?s teritorijoje (CPK18 straipsnis). CPK 587 str. įtvirtinta, kad vykdomaisiais dokumentais yra teismo sprendimai ir nutartys – kai pagal įstatymus jie laikomi vykdomaisiais dokumentais. Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586, 587 straipsniai).
Pabrėžtina, kad antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, o bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Teismo išduotas įsiteisėjęs teismo įsakymas yra vykdomasis dokumentas, kuris apibrėžia antstolio veiklos ribas.
Skolininkas S. D. mano, kad antstolio Arturo Bložės 2016 m. vasario 5 d. patvarkymas Nr. BLO005420 nurašyti 90,10 Eur lėšas yra neteisėtas, priimtas nepagrįstai, nesilaikant įstatymo numatytų vykdomojo proceso normų. Skolininkas antstolio veiksmų neteisėtumą argumentuoja ta aplinkybe, jog antstoliui visa skola jau buvo sumokėta, apie palūkanų sumokėjimą jo sutuoktinė nebuvo informuota, o išieškant palūkanas, kurios jo paskaičiavimu sudaro apie 0,90 Eur, atsirado papildoma 90,10 Eur suma, kuri buvo nurašyta nuo jo sąskaitos.
Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (LR Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko teisių bei teisėtų interesų. CPK 613 straipsnyje nustatyta, kad vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu. Antstolio priimti patvarkymai skundžiami CPK 510 str. nustatyta tvarka.
Pareiškėjas nurodo, kad pagrindinė skolos suma (be palūkanų) buvo sumokėta 2016-01-31. Tačiau iš vykdomųjų bylų medžiagos matyti, kad 2016-01-31 buvo sumokėta 298,66 Eur suma: skola pagal tris vykdomąsias bylas ir vykdymo išlaidos (po 46 Eur) dviejose vykdomosiose bylos (Nr. 41-51/16 ir Nr. 41-52/16). Apie sumokėtą skolą duomenys antstolio kontorai buvo pateikti 2016-02-08 (19 vykd. b.l. Nr. 41-53/16). Vykdymo išlaidos vykdomojoje byloje Nr. 41-53/16 nebuvo sumokėtos. Visose vykdomosiose byloje procesinės palūkanos taip pat nebuvo sumokėtos. Antstolio padėjėjas M. K. pareiškėjo S. D. sutuoktinei D. D. 2016-02-26 patvarkymu Nr. BLO006617 dėl informacijos pateikimo, nurodė, kad 2016-01-31 mokėjimu visos skolos iš S. D. padengtos nebuvo, nes pagal vykdomuosius dokumentus iš S. D. turi būti išieškomos ir 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo bylų iškėlimo teisme (šiuo atveju – nuo 2015-11-20) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, kurias galima paskaičiuoti tik skolininkui padengus įsiskolinimą. Įsiskolinimai pilnai padengti 2016-02-08, o visi taikyti apribojimai šiuo metu yra panaikinti. Tuo tarpu, kai buvo pradėti priverstiniai skolos išieškojimo veiksmai – daromos užklausos ir antstolis surašė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, skolininkas duomenų apie skolos sumokėjimą antstoliui pateikęs nebuvo. Skolininko sutuoktinės pasiteiravimas telefonu apie mokėtiną skolą ir jos dydį nelaikytinas tinkamu prievolės įvykdymu, tuo labiau, kad kaip nurodo pats pareiškėjas, apie skolą buvo teirautasi telefonu 2016-01-22, skola sumokėta tik 2016-01-31, o apie skolos sumokėjimą antstoliui pranešta tik 2016-02-08. Be to, pareiškėjui iš teismo įsakymų turinio turėjo būti žinoma apie priteistas procesines palūkanas. Vykdymo proceso šalimis laikomi išieškotojas ir skolininkas (CPK 633 str. 1 d.). Fizinį asmenį procese gali atstovauti tik advokatai, advokato padėjėjai ar asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui) (CPK 56 str.). D. D. nepateikė duomenų, jog ji atitiktų minėtus reikalavimus ir galėtų būti teisėtu savo sutuoktinio atstovu vykdymo procese. Pareiškėjo sutuoktinės kreipimasis į antstolį dėl informacijos pateikimo neįpareigoja antstolį teikti informaciją, nes proceso šalis šiuo atveju yra ne pareiškėjo sutuoktinė, o pats skolininkas – S. D., kuris ir turėjo teikti prašymą suteikti informaciją apie skolą. Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos 2005-10-27 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-352, 49 punktas nustato, kad kai vykdomajame dokumente yra nurodytos palūkanos, kurios turi būti išieškotos iš skolininko už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Civilinio kodekso 6.37 straipsnis), palūkanų suma neįskaičiuojama į išieškotiną sumą, nustatant mokėtinas vykdomosios bylos būtinas vykdymo išlaidas, tačiau palūkanų suma įskaičiuojama į bendrą išieškotiną ir išieškotą sumas, nustatant atlygio antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą dydį. Skolininkui sumokėjus vykdomajame dokumente nurodytą pinigų sumą (be palūkanų), antstolis privalo apskaičiuoti palūkanas nuo vykdomajame dokumente nurodytos dienos iki vykdomajame dokumente nurodytos pinigų sumos sumokėjimo dienos. Todėl S. D. procesinės palūkanos buvo paskaičiuotos tik sumokėjus skolą, vykdomojoje byloje Nr. 41-51/16 palūkanos sudarė 0,85 Eur, vykdomojoje byloje Nr. 41-52/16 palūkanos sudarė 0,59 Eur, o vykdomojoje byloje Nr. 41-53/16 jos net nebuvo paskaičiuotos. Palūkanos buvo paskaičiuotos laiku - tik skolininkui sumokėjus skolą ir, nors vykdomojoje byloje nėra palūkanų paskaičiavimo, tačiau teismui atlikus skaičiavimus, nustatyta, jog iš esmės jos buvo paskaičiuotos teisingai.
Antstolis priverstinius išieškojimo veiksmus pradėjo pasibaigus laikotarpiui geranoriškai sumokėti skolą (po 20 d. nuo pranešimo apie teismo įsakymą priėmimo skolininkui įteikimo, t. y., teismo įsakymui įsiteisėjus ir jį perdavus vykdyti antstoliui), tikrindamas skolininko turtinę padėtį antstolis patyrė Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyto dydžio vykdymo išlaidas, jis įgijo teisę reikalauti vykdymo išlaidų atlyginimo. Vykdymo išlaidų dydį ir jų apmokėjimo tvarką reglamentuoja LR CPK normos ir Sprendimų vykdymo instrukcija (LR CPK 609 str. 2 d.). Pagal LR CPK 610 str. vykdymo išlaidas apmoka išieškotojas, išskyrus Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytas išimtis. Įvykdžius sprendimą, šios išlaidos išieškomos iš skolininko. Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos 2005-10-27 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-352, 34 punktas nustato, kad vykdymo išlaidos yra skirstomos į: vykdomosios bylos administravimo išlaidas, jas sudaro kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti būtinos išlaidos ir šios Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 lentelėje nurodytos papildomos išlaidos, kurios patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje, ir atlygį antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą. Kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, iš skolininko išieškomos būtinos ir papildomos vykdymo išlaidos, išskyrus vykdymo išlaidas, susijusias su skolininko asmens ir kitų duomenų, susijusių su vykdoma vykdomąja byla ar skolininko turtine padėtimi, patikrinimu. Atlygis antstoliui už sprendimo įvykdymą iš skolininko šiuo atveju neimamas (Sprendimų vykdymo instrukcijos 67 p.). Kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos (Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 p.). Kadangi įsiskolinimas vykdomosiose bylose Nr. 41-51/16 ir Nr. 41-52/16 buvo sumokėtas raginimo laikotarpiu, vykdymo išlaidos skolininkui nepadidėjo, atlygis antstoliui nebuvo paskaičiuotas ir jo skolininkas nemokėjo. Vykdomojoje byloje Nr. 41-53/16 išieškoma suma buvo mažesnė nei 57 Eur, todėl raginimas nebuvo siųstas ((duomenys neskelbtini) str. 2 d.). Kadangi raginimas nebuvo siunčiamas, antstolis įgijo teisę į visas vykdymo išlaidas (Sprendimų vykdymo instrukcijos 66² p.), taip pat ir į atlygį antstoliui, kuris minėtoje vykdomoje byloje sudaro 40 Eur. Įvertinus antstolio paskaičiuotas vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje Nr. 41-53/16, nustatyta, kad pagal išieškomą sumą antstolis teisėtai paskaičiavo būtinas išlaidas, atlygį antstoliui ir kitas vykdymo išlaidas, kurios atitinka Sprendimų vykdymo instrukcijoje 1, 2, 3 lentelėse nurodytus dydžius. Be to, išieškojimuose iki 57 eurų antstolis įsiskolinimo, būtinų vykdymo išlaidų ir pašto (kurjerių) išlaidų išieškojimą nukreipia į skolininko banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas (Sprendimų vykdymo instrukcijos 5 p.), ką antstolis ir padarė, nurašydamas iš skolininko sąskaitos paskaičiuotas vykdymo išlaidas. Šie duomenys, leidžia daryti išvadą, kad antstolis visose vykdomosiose bylose atliko visus galimus vykdymo veiksmus siekiant užtikrinti lėšų išieškojimą iš skolininko, papildomos išlaidos susidarė dėl paties skolininko kaltės, nes jis būdamas skolininku net keliose vykdomosiose bylose, pats vykdymo procese elgėsi nepakankamai rūpestingai ir atidžiai, nes laiku nesiėmė veiksmų, kad informuotų antstolį apie skolos sumokėjimą bei laiku sumokėtų palūkanas. Nors skolininkas ir nurodo, kad vykdymo išlaidos padidėjo, nes antstolis siuntė laiškus adresais, kur negyvena nei jis, nei jo sutuoktinė, tačiau tokie adresai nurodyti kreditoriaus teismo įsakymuose, be to, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 644 str. įtvirtinta skolininko pareiga nedelsiant informuoti antstolį apie savo gyvenamosios vietos, buveinės ar darbo vietos pasikeitimą, taip pat įtvirtinta pareiga aktyviai domėtis vykdymo eiga. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus dėl skolų išieškojimo iš S. D., ėmėsi aktyvių priemonių, siekdamas surasti skolininko turtą bei pajamas ir išieškoti priteistas sumas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismui nenustačius antstolio atliktų vykdymo veiksmų neteisėtumo, pareiškėjo S. D. skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.
Vertindamas pareiškėjo reikalavimą priteisti jam 100 Eur moralinę kompensaciją dėl antstolio veiksmų, teismas pažymi, kad civilinėse bylose dėl antstolio veiksmų teisėtumo, nagrinėtinose ypatingos teisenos tvarka, gali būti keliami tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 1 dalyje nurodyto pobūdžio reikalavimai, t. y. gali būti ginčijamas tam tikrų antstolio procesinių veiksmų ar neveikimo teisėtumas, tačiau tokio pobūdžio bylose negali būti keliamas reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo, nes pastarieji reikalavimai gali būti reiškiami teisme, pareiškiant ieškinį ginčo teisenos tvarka ir sumokant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyto dydžio žyminį mokestį, skaičiuotiną nuo prašomos priteisti sumos. Todėl pareiškėjo reikalavimas dėl 100 Eur moralinės kompensacijos priteisimo paliktinas nenagrinėtu. Pažymėtina, kad tai neužkerta kelio kreiptis pareiškėjui į teismą įstatymo nustatyta tvarka su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, kartu su ieškiniu pateikiant žalą patvirtinančius įrodymus bei sumokant žyminį mokestį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsniu, 513 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškėjo S. D. skundą dalyje dėl antstolio Arturo Bložės veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 41-51/16, Nr. 41-52/16, ir Nr. 41-53/16 pripažinimo neteisėtais atmesti.
Pareiškėjo S. D. skundą dalyje dėl 100 Eur moralinės kompensacijos priteisimo palikti nenagrinėtą.
Nutarties kopijas išsiųsti proceso dalyviams.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas grąžinti antstoliui.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.