- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-03-10
- Bylos Nr.
- A2.6.-3951-1015/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02479-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Pažeidėjas
- R. P.
- Advokatai
- Nerijus Strazdas
- Kategorijos
- 2.7.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. P. 2016 m. vasario 13 d., apie 16.05 val., Maironio g. 13, Vilniuje, vairuodama automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatsargi, išvažiuodama iš stovėjimo vietos pro stovintį automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį, jį apgadino bei pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus. Taip R. P. pažeidė KET 9, 126, 222 punktus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus.
Teismo posėdžio metu R. P. paaiškino, kad išvažinėjo atbuline eiga iš aikštelės, nepastebėjo, kad apgadino mašiną, kadangi BMW automobilyje reikia sėdėti žemiau, grojo muzika, todėl nuvažiavo. Nei ji, nei kartu važiavusi dukra nepastebėjo, todėl ji nebuvo sustojusi pažiūrėti. Grįždama toje aikštelėje pastebėjo policijos pareigūnus, pagalvojo, o jeigu ji ką nors padarė, todėl prie Šv. Onos bažnyčios apsisuko ir grįžo atgal. Begrįžtant ją jau sustabdė policijos pareigūnai, pasakė, kad pasišalino iš įvykio vietos. Grįžus jai parodė filmuotą medžiagą, kurią nufilmavo iš paskos važiavęs automobilis video registratoriumi. Nurodė, kad ant jos automobilio nieko nebuvo matyti, o ant kito automobilio – matyti įbrėžimas. Prašė, jeigu teismas manys, kad ji pasišalino iš įvykio vietos ir skiriama nuobauda, skirti ją kuo mažesnę.
Administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu R. P. nurodė, kad 2016 m. vasario 13 d., apie 16.00 val., vairavo automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį U. P.. Stovėjo stovėjimo aikštelėje prieš Maironio g. 13. Išvažiuodama iš aikštelės nepastebėjo, kad vos vos užkliudė automobilį (jos automobilyje įbrėžimų galima sakyti nematyti), todėl išvažiavo iš eismo įvykio vietos. Grįždama iš senamiesčio pastebėjo, kad aikštelėje stovi policijos automobilis. Suprato, kad tai tikriausiai dėl jos, todėl pavažiavusi prie Onos bažnyčios apsisuko ir grįžo atgal. Pakeliui ją pasivijo policijos automobilis (b.l. 12).
Be R. P. dalinio prisipažinimo, jos kaltė, padarius pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:
– BIRT ataskaitų žiūrykle, iš kurios matyti, kad 2016 m. vasario 13 d., 16.05 val. bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta apie tai, kad Maironio g. 14, Vilniuje (Onos bažnyčia), moteris automobiliu BMW, v/n (duomenys neskelbtini) kliudė stovintį automobilį VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) kurio savininko nėra ir iš įvykio vietos pasišalino. Yra vaizdo registratoriumi filmuota medžiaga (b.l. 7);
-Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-ojo būrio vyr. patrulio V. T. 2016 m. vasario 13 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2016 m. vasario 13 d., apie 16.05 val. gavo pranešimą, kad Maironio g. 13 automobilis BMW, v/n (duomenys neskelbtini), kliudė stovintį automobilį VW, v/n (duomenys neskelbtini) iš įvykio vietos nuvažiavo. Pranešė eismo dalyvis, kuris viską nufilmavo. Apie 16.30 val. atvykus į įvykio vietą su pranešėju A. V. žiūrėjo vaizdo įrašą ir pastebėjo, kaip automobilis BMW (duomenys neskelbtini) Maironio g. nuvažiavo link B. R. g. Prisivijus ir sustabdžius paaiškėjo, kad BMW vairuotoja yra R. P., kuri paaiškino, kad važiuoja į įvykio vietą. Apžiūrėjus automobilio VW sugadinimus, BMW vairuotoja paaiškino, kad sėdi labai žemai ir dėl to nepastebėjo, kad kliudė VW (b.l. 6);
- eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuota automobilio VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo vieta susidūrimo metu (b.l. 9);
- papildomais duomenimis apie eismo įvykį nustatyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilio VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis (b.l. 10)
- E. M. 2016 m. vasario 15 d. duotais paaiškinimais, iš kurių matyti, kad 2016 m. vasario 13 d., apie 15.30 val. automobilį VW, v/n (duomenys neskelbtini) pastatė automobilių stovėjimo aikštelėje Maironio g. 13. Grįžusi prie automobilio rado policijos parnešimą, kad jos automobilį apgadino kitas automobilis, kuris iš įvykio vietos pasišalino. Pati įvykio nematė (b.l. 11).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs nurodytus įrodymus, teismas pripažįsta, kad R. P. kaltė padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, t. y. kad ji padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą), yra neabejotinai įrodyta – tiek jos pačios prisipažinimu dėl šio pažeidimo, tiek ir kitais minėtais įrodymais, todėl ji baustina.
Vertindamas R. P. kaltę dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo – t. y. kad ji, pažeisdama Kelių eismo taisykles, pasišalino iš eismo įvykio, kurį sukėlė, vietos – teismas pirmiausia pažymi, jog R. P. nesutiko su šiuo pažeidimu, nurodydama, kad jos veiksmuose nėra tyčios, t. y. siekio išvengti atsakomybės už savo veiksmus bei sąmoningumo pasišalinti iš įvykio vietos, kaip vieno iš subjektyviųjų požymių. Tačiau tokią R. P. poziciją teismas vertina kritiškai. Pažymėtina, kad, kaip ji pripažino, vėliau atvykusi į įvykio vietą, ji matė apgadinimus ant automobilio VW Passat – t. y. įbrėžimą. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad patį eismo įvykį, o būtent – kad ji, išvažiuodama atbuline eiga iš stovėjimo aikštelės pro stovintį automobilį, nepaliko pakankamo saugaus tarpo iš šono, jį kliudė bei apgadino – pamatė iš paskos važiavusio automobilio vairuotojas (užfiksavęs įvykį video registratoriumi). Taigi atsižvelgiant į tai, kad kitos transporto priemonės vairuotojas pastebėjo įvykį, jis jam buvo akivaizdus, be to, atsižvelgiant ir į įvykio mechanizmą – apgadinimai kitai transporto priemonei, išvažiuojant atbuline eiga, buvo padaryti priekine R. P. vairuoto automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi, teismas turi pagrindo vertinti, kad R. P. turėjo pajusti, kad kliudė kitą transporto priemonę. Tačiau, kaip minėta, iš įvykio vietos ji pasišalino. Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog R. P. padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
Už ATPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimą numatyta bauda vairuotojams nuo 28 iki 57 eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trijų iki šešių mėnesių, o 130 straipsnio 1 dalis numato baudą vairuotojams nuo 868 iki 1158 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.
Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į nustatytą R. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – ji prisipažino ir gailėjosi dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Pagal pateiktus duomenis apie jos baustumą administracine tvarka, nustatyta, kad galiojančių administracinių nuobaudų ji neturi.
Teismas taip pat vertina padarytų pažeidimų pobūdį bei jų padarymo aplinkybes, o būtent, kiek tai aktualu dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimo, kad padaryti kitos transporto priemonės apgadinimai nežymūs, o kiek tai susiję su ATPK 130 straipsnio 1 dalies pažeidimu, atsižvelgtina į tai, jog ji, pamačiusi policijos pareigūnus įvykio vietoje, jos paaiškinimais, norėjo grįžti į įvykio vietą ir išsiaiškinti, grįžusi į įvykio vietą, nevengė atsakomybės dėl padaryto pažeidimo (ATPK 127 str. 2 d.), bendradarbiavo su policijos pareigūnais ir pan. Atsižvelgtina ir į pateiktus duomenis – tai, kad siekiant užtikrinti pilnavertį savo nepilnametės dukros ugdymą, jos tinkamą laisvalaikį bei užsiėmimus, jai būtina teisė vairuoti transporto priemones, taip pat R. P. darbovietės pateiktą jos teigiamą charakteristiką.
Atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje padarymą R. P. skirtina minimali straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda – 28 eurų bauda. Savo ruožtu skirdamas nuobaudą už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, teismas vertina, kad net minimalios šio straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas nagrinėjamu atveju būtų neproporcinga priemonė, atsižvelgiant į tai, kad yra pagrindo manyti, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, R. P. atžvilgiu būtų pasiekti ir paskyrus mažesnę nei ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinę nuobaudą. Todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas, vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti mažesnę administracinę nuobaudą, nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali.
Paskirtos nuobaudos bendrintinos ATPK 33 straipsnio pagrindu, taikant nuobaudų apėmimo principą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
R. P. pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus ir už juos skirti:
- pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 28 eurų baudą;
- pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, - 500 eurų baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi galutinę administracinę nuobaudą skirti 500 (penkių šimtų) eurų baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Išaiškinti pažeidėjai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokant baudą būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, įmokos kodą ir ROIK Nr. 16055290734. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.