- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-11
- Bylos Nr.
- N-62-611-11
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Virgilijus Valančius, Antanas Ablingis (pran.)
- Kategorijos
- 50.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. D., atstovaujamo advokato R. V., apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 8 d. nutarties R. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos (toliau – ir Komisija) 2009 m. rugsėjo 15 d. nutarimu R. D. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 188 straipsnį paskirta administracinė nuobauda – 150 Lt bauda už tai, kad jis 2009 m. balandžio 20 d., 00:30 val. savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydamas tikrą ar tariamą teisę, kartu su tėvu R. D., pakeitė buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), apatinės spynos šerdelę, taip neleisdamas žmonai A. D., gyvenančiai anksčiau minėtu adresu, patekti į butą, kuriame buvo jos asmeniniai daiktai, drabužiai, dokumentai ir vaistai.
Šalies argumentai
R. D. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas nutarimą panaikinti. Paaiškino, kad po konflikto su žmona A. D., ši su ketverių metų sūnumi ir visais savo asmeniniais daiktais išvažiavo ir persikėlė gyventi pas savo tėvus sodų bendrijoje „Neris“, Valų kaime, Trakų rajono savivaldybėje. Nuo to laiko žmona bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, negyveno, draudė bendrauti su sūnumi. Nurodė, kad 2009 m. balandžio 19 d. lankė sūnų, gyvenantį kartu su žmonos tėvais, po šio apsilankymo žmona kartu su pareiškėju ir jo tėvais atvyko į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu žmona pareikalavo perregistruoti butą jos vardu arba įforminti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Pareiškėjas atsisakė tai padaryti, pareikalavo grąžinti buto raktus, o jai atsisakius, nutarė pakeisti durų apatinio užrakto šerdelę. Tuo metu bute nebuvo jokių žmonos ir vaiko asmeninių daiktų. Nurodė, jog įvykis žmonos išgalvotas, savavaldžiavimo nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 8 d. nutartimi skundo netenkino. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi R. D. paaiškinimu, A. D. pareiškimu Vilniaus m. 7 policijos komisariato Viršuliškių policijos nuovadai, J. G. paaiškinimu, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu. Vadovaudamasis Civilinio kodekso 3.84 straipsnio 1 dalimi, 3.86 straipsnio 1 dalimi, V skyriaus nuostatomis, taip pat įvertinęs tai, kad santuoka su A. D. sudaryta 2008 m. rugsėjo 6 d., 2009 m. liepos 10 d. A. D. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui padavė ieškinį, prašydama nutraukti santuoką dėl vieno sutuoktinio kaltės, teismas nurodė, kad šiuo atveju nėra svarbu, kokiu pagrindu pareiškėjas pakeitė savo buto durų spyną. Teismas nustatė, kad A. D. į butą dėl šios priežasties patekti negalėjo. Kadangi minėtas butas yra šeimos turtas ir tokiu laikomas iki pasibaigiant šeimos turto teisiniam režimui, R. D. veikoje yra ATPK 188 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėtis.
II.
Apeliaciniu skundu R. D., atstovaujamas advokato R. V., prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį ir Komisijos 2009 m. rugsėjo 15 d. nutarimą ir bylą nutraukti. Taip pat prašo priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės tarybos bylinėjimosi išlaidas, tarp jų – išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad butą jis įsigijo asmeninės nuosavybės teise iki santuokos sudarymo 2007 metais. 2008 m. gruodį žmona A. D. be sutuoktinio žinios išėjo iš darbo vaikų darželyje, kas ženkliai apsunkino šeimos finansinę padėtį, ir pareikalavo visą pareiškėjo gaunamą darbo užmokestį ir kitas pajamas kiekvieną mėnesį perduoti jai. R. D. atsisakius, kilo konfliktas, po kurio ji, kartu su ketverių metų sūnumi, pareiškėjo žinios, su visais jos ir sūnaus asmeniniais daiktais persikėlė gyventi pas savo tėvus į namą. Atkreipia dėmesį, kad žmona yra oficialiai deklaravusi savo gyvenamąją vietą tėvų bute. Nuo to laiko pareiškėjas su sūnumi ir žmona matydavosi tik sodų bendrijoje esančiame jos tėvų name. Paaiškina, kad A. D. pareiškime policijai išdėstyti faktai neatitinka tikrovės. 2009 m. balandžio 19 d. pareiškėjas aplankė sūnų, kuris tuo metu gyveno žmonos tėvų name sodų bendrijoje. Šio apsilankymo metu žmona išreiškė norą taikytis. Kartu su pareiškėjo tėvais ji, palikusi sūnų savo tėvų namuose, atvyko į jo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pokalbio metu ji pareikalavo perregistruoti butą jos vardu arba įforminti bendrą jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Pareiškėjas atsisakė tai padaryti, kadangi buto įsigijimą iki santuokos sudarymo finansavo jo tėvai, o jų sutikimo pareiškėjas negavo. Pokalbio metu pareiškėjas paprašė žmoną grąžinti buto raktus, kuriuos ji išsinešė 2008 m. gruodį. Žmonai atsisakius juos grąžinti ir siekdamas apsaugoti turtą nuo jos brolio, grasinusio pareiškėjui susidorojimu ir turto sugadinimu, R. D. pagrįstai nutarė pakeisti spynos apatinio užrakto šerdelę. Nurodo, kad rūpintis savo ir tėvo asmens bei nuosavybės saugumu nedraudžia jokie įstatymai, tuo labiau, kad bute neliko jokių žmonos ir vaiko asmeninių daiktų, nes juos žmona išsivežė 2008 m. gruodį. Faktą, kad žmona administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku negyveno kartu su pareiškėju bei neketino toliau su juo gyventi, liudija tas faktas, kad pareiškėjo žmona 2009 m. liepos 10 d. pateikė ieškinį Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui dėl santuokos nutraukimo. Protokole nurodytą naktį pareiškėjas kartu su tėvu R. D. nakvojo namuose, tačiau jokių skambučių ir/ar beldimo į duris negirdėjo. Tai įrodo, kad įvykis yra išgalvotas, tokio savavaldžiavimo fakto apskritai nebuvo. 2009 m. balandžio 20 d., 6 val. 15 min. pareiškėjas išvyko į darbą. Nurodo, kad žmonai, bandžiusiai patekti į butą nakties metu, niekas netrukdė iškviesti policijos pareigūnų mobiliuoju telefonu, kurį ji turėjo su savimi bei galėjo pranešti pareiškėjui ar kitiems artimiesiems, kad negali patekti į butą. Nurodo, kad apklausti teismo posėdyje R. D. ir A. D. paneigė nukentėjusiosios pareiškime nurodytą aplinkybę, kad pareiškėjas ją išvarė iš namų kartu su vaiku. Liudytojai patvirtino, kad ji, kartu su pareiškėjo tėvais į Vilnių atvyko be vaiko. Be to, pati nukentėjusioji teismo posėdyje patvirtino, kad 2009 m. balandžio 19 d., sutuoktiniams nepavykus susitaikyti, ji pati išėjo iš pareiškėjo buto, nes jos pasiimti automobiliu atvyko jos artimieji. Kaimynė J. G. taip pat patvirtino, kad nukentėjusioji į minėtą butą atėjo jau kitos dienos ryte, kai pareiškėjas ir jo tėvas buvo išvykę į darbą. Nukentėjusiosios parodymus, kad ji buvo su vaiku ir visą naktį praleido laiptinėje paneigė ne tik R. D., bet ir liudytojai R. D., A. D. bei kaimynė J. G.. Apelianto nuomone, A. D., melagingai pranešdama apie tariamą pažeidimą, siekia jai naudingo faktų vertinimo civilinėje byloje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusioji A. D. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas neneigia kartu su tėvu pakeitęs buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apatinės spynos šerdelę. Po šio veiksmo A. D. prarado galimybę pateikti į butą, kuriame šeima gyveno kartu. Nors butas priklauso R. D., tačiau pagal įstatymą jis pripažįstamas šeimos turtu ir tokiu laikomas iki santuokos nutraukimo. Aplinkybę, kad 2009 m. balandžio 20 d. nukentėjusioji negalėjo patekti į butą, patvirtino liudytoja J. G.. Pažymi, kad galimybė naudotis šeimos turtu A. D. ir vaikui taip ir nebuvo suteikta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkintinas. ATPK 188 straipsnyje numatyta, kad savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms – užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų ir baudą pareigūnams – nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų litų. ATPK 188 straipsnio analizė nulemia išvadą, kad savavaldžiavimu yra laikomas savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas teisės nepriklausomai nuo to, ar tokia teisė yra tikra, ar tariama. Tai vienas iš būtinų savavaldžiavimo objektyvių požymių, kuris organiškai susijęs su tuo, kad ta vykdoma teisė yra ginčijama kito asmens, o vykdant teisę sukelti neigiami padariniai nepadaro esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms įmonėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į nuosavybę, tačiau įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Esant civilinių teisių pažeidimams, jos gali būti nustatyta tvarka apgintos teismo įstatymų numatytais būdais (Civilinio kodekso 1. 137 str. 2-3 d., 1. 138 str.). Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog remiantis CK 3.84 straipsnio 1 dalies bei 3.86 straipsnio 1 dalies nuostatomis, butas (duomenys neskelbtini), Vilniuje turi būti laikomas šeimos turtu, nepriklausomai nuo to, kad jis buvo įgytas iki santuokos ir registruotas vieno iš sutuoktinių vardu. Pažymėtina, kad nors A. D. gyvenamoji vieta nustatyta kitoje vietoje, tačiau visi teismo posėdyje apklausti asmenys patvirtino, kad šeima po vestuvių gyveno būtent šiame bute. Tad sutinkamai su minėtomis CK nuostatomis, toks turto teisinis režimas baigiasi nutraukus santuoką. 2009 m. balandžio 20 d., kuomet buvo pakeista spyna, santuoka dar nebuvo nutraukta, todėl nėra reikšmingi apelianto argumentai dėl laiko, kada faktiškai žmona iš to buto išsikraustė. Be to, ankstesnį jos išsikraustymą iš buto patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad pirminiame paaiškinime (b. l. 31) pats R. D. nurodė, jog 2009 m. balandžio 19 d. jo žmona dar gyveno (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir tik po įvykusio konflikto išvyko pas tėvus, o jis pakeitė spyną ir raktų žmonai nedavė. Komisijos posėdžio metu pareiškėjas taip pat pripažino padarytą pažeidimą, dėl jo gailėjosi bei nurodė, kad šiuo metu daiktai yra grąžinti (b. l. 23). Pastabų dėl Komisijos posėdžio protokolo R. D. nepateikė, todėl jame užfiksuoti duomenys laikytini teisingais. Tad vėlesni jo paaiškinimai atmestini kaip prieštaraujantys byloje surinktiems įrodymams ir laikytini pasirinkta gynybos versija. Atsižvelgus į bylos aplinkybes, galima daryti išvadą, kad R. D., realizuodamas teisę į nuosavybę, piktnaudžiavo teise. Kliudydamas savo sutuoktinei patekti į šeimos gyvenamąjį būstą, nesilaikė bendro gyvenimo taisyklių nuostatų, geros moralės principų. R. D. veiksmai, neleidžiant nukentėjusiajai laisvai patekti į butą, pagrįstai kvalifikuoti pagal ATPK 188 straipsnį kaip savavaldžiavimas. Tad pirmosios instancijos teismo išvada, kad apelianto veika atitinka administracinio teisės pažeidimo sudėtį, numatytą ATPK 188 straipsnyje, yra teisinga. R. D. nepateikė jokių įrodymų, jog grėsė realus pavojus jo nuosavybei ir jis savo teisių negalėjo apginti kitaip, kaip neleisdamas A. D. patekti į butą. Argumentai dėl to, ar 2009 m. balandžio 19 d. sūnus buvo kartu su A. D., ar buvo pas jos tėvus, taip pat dėl ko šeimoje kilo konfliktai ar kokie buvo jų sprendimo būdai, nėra susiję su šia byla, įtakos R. D. veikos kvalifikavimui neturi, todėl atmestini kaip nereikšmingi. Taip pat pažymėtina, jog administracinės nuobaudos skyrimo taisyklės taikytos teisingai, nuobauda individualizuota tinkamai, todėl atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima daryti išvadą, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis yra pagrįsta, o jos panaikinti nėra pagrindo.Apeliantas taip pat prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Toks jo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi tam nėra įstatyminio pagrindo (ATPK 279 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
R. D., atstovaujamo advokato R. V., apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį R. D. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.