- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-25
- Bylos Nr.
- AN2-138-888/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00242-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Laima Šeputienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- S. S.
- Institucija
- Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. kovo 25 d. nutarties S. S. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2021 m. lapkričio 5 d. nutarimu S. S. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį ir jai paskirta nuobauda – 950 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 15 mėnesių už tai, kad ji 2021 m. rugpjūčio 3 d. apie 21.15 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje vairavo automobilį „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas 0,97 promilių neblaivumas ir tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto nuostatas. Šis nutarimas buvo skundžiamas apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
2. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. kovo 25 d. nutartimi pareiškėjos S. S. skundas atmestas. Apylinkės teismas nutartyje konstatavo, jog Institucijos 2021 m. lapkričio 5 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas ir nėra pagrindo jo keisti ar naikinti.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) apygardos teismui, pareiškėja S. S. prašo skundžiamą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. kovo 25 d. nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti.
3.1. Skunde pareiškėja teigia, kad tiek Institucijos priimtas nutarimas, tiek apylinkės teismo priimta nutartis priimti pažeidžiant esminius procedūrinius ANK nustatytus nagrinėjimo principus. Teigia, kad jai nebuvo žinoma nagrinėjimo data, jai nebuvo leista susipažinti su visa administracinio nusižengimo bylos medžiaga. Jos manymu, liudytojų parodymais nėra pagrindo tikėti, kadangi jų parodymai buvo skirtingi, surašyti Institucijai palankiam sprendimui priimti, kas sukėlė pagrįstas abejones. Nurodo, jog tiek Institucija, tiek apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį nevertino pareiškėjos pateiktų paaiškinimų, kurie, anot jos, yra reikšmingi nagrinėjamu atveju ir dėl kurių turi būti priimtas naujas sprendimas – administracinė teisena jos atžvilgiu nutraukiama. Kadangi rašytiniuose paaiškinimuose ji nuosekliai išdėstė visas įvykio aplinkybes, kuriomis netikėti nėra jokio pagrindo.
3.2. Pareiškėja skunde atkreipia dėmesį į tai, jog apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį tik formaliai perrašė visus Institucijos nutarimo motyvus, neanalizavo įrodymų visumos, nesiėmė jokių realių veiksmų abejonių pašalinimui. Nežinodama apie bylos nagrinėjimo datą ir priimamus šališkus sprendimus apklausiant pareigūnus, kurie nurodė skirtingas aplinkybes savo tarnybiniuose pranešimuose, siekiant priimti Institucijai palankų sprendimą, nuslepiant policijos pareigūnų netinkamus, galbūt net neprofesionalius veiksmus tiek pažeidimo vietoje, tiek ir nagrinėjant šią bylą, buvo apribotos jos procesinės teisės ir tokiu būdu buvo pažeista esminė konstitucinė teisė į gynybą.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į pareiškėjos S. S. apeliacinį skundą, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas Giedrius Šimoniūtis prašo netenkinti apeliacinio skundo ir palikti galioti nepakeistą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. kovo 25 d. nutartį.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
S. S. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
6. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo ar bylą nagrinėjančio organo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui ar bylą nagrinėjančiam organui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus, todėl proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs S. S. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl jos kaltės jai inkriminuoto administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padaryme. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo priimtą procesinį sprendimą, vadovaujantis tik pareiškėjos S. S. apeliacinio skundo argumentais, kurie jokiais objektyviais duomenimis apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes nepagrįsti, teisinio pagrindo nėra. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Minėtoje nutartyje yra aiškiai išdėstyti priimto procesinio sprendimo motyvai bei įrodymai, kuriais teismas pagrindė savo išvadas, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Remiantis šiomis aplinkybėmis sutiktina, kad apylinkės teismas tinkamai atliko įrodymų vertinimą ir teisės taikymą, todėl nėra teisinio pagrindo nepritarti nutartyje teismo išdėstytoms išvadoms. Vien ta aplinkybė, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi pareiškėja, nesudaro pakankamo pagrindo teisėtos ir pagrįstos apylinkės teismo nutarties panaikinimui.
8. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimą arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą iki patikrinimo. Toks administracinis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 Eur iki 1 100 Eur. Taip pat už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.
9. Pareiškėjos S. S. apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, ir prašoma administracinio nusižengimo bylą jos (S. S.) atžvilgiu nutraukti. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog pareiškėja nesutinka su jos veiksmų teisiniu vertinimu, kadangi buvo pažeistos jos teisės. Pažymėtina, kad skundo motyvai yra identiški, kurie buvo nurodyti apylinkės teismui ir į kuriuos apylinkės teismas nutartyje labai išsamiai ir detaliai atsakė. Sprendžiant iš apeliaciniame skunde nurodomų argumentų, akivaizdu, kad jame iš esmės pateikiami subjektyvūs, S. S. palankiai dėstomi samprotavimai, kurie taip pat išdėstyti ir jos (S. S.) paaiškinimuose dar nusižengimą tiriant Institucijai, jie nėra nauji ir skundžiama apylinkės teismo nutartimi argumentuotai įvertinti. Jie tiek Institucijos, tiek apylinkės teismo konstatuotų faktinių aplinkybių, jų vertinimo bei atitinkamai išvados dėl S. S. kaltės, nekeičia. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir konstatuoja, kad spręsdamas S. S. kaltės klausimą jai inkriminuoto administracinio nusižengimo padaryme, teisės taikymo klaidų pirmosios instancijos teismas nepadarė. Naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo.
10. S. S. pripažinta padariusi nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, tai yra dėl to, kad pažeidė KET 14 punkto reikalavimus. Bylos duomenimis nustatyta, kad S. S. 2021 m. rugpjūčio 3 d. apie 21.15 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje vairavo automobilį „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas 0,97 promilių neblaivumas. Nors pareiškėja savo kaltės nepripažįsta, nurodanti, kad alkoholį vartojo sustojusi ir dėl to galimai galėjo būti iškreipti alkotesterio rezultatai, ir kad supainiojusi gertuves netyčia išgėrė alkoholio. Tačiau aukštesnysis teismas, įvertinęs nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinktus ir tinkamai tiek Institucijos, tiek pirmosios instancijos teismo įvertintus įrodymus, su tokiais pareiškėjos S. S. motyvais nesutinka ir vertina juos kaip pasirinktą gynybos poziciją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
Žemesnės instancijos teismas
11. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausti liudytojais policijos pareigūnai M. R. ir S. S. patvirtino savo parodymus, kuriuos buvo nurodę tiek savo tarnybiniuose pranešimuose, tiek apklausti administracinio nusižengimo tyrimo metu. Liudytojai nurodė iš esmės tapačias, analogiškas bei tarpusavyje neprieštaraujančias aplinkybes, kurias patvirtina ir šių policijos pareigūnų nešiojamais vaizdo registratoriais užfiksuota filmuota vaizdo bei garso medžiaga. Policijos pareigūnai patvirtino, jog įvykio dieną jie kartu dirbo policijos ekipaže ir apie 18.00-19.00 val. gavus pranešimą apie galimai neblaivų vairuotoją, kuris vairuoja raudonos spalvos automobilį „Toyota“, taip pat sužinojus valstybinio Nr., šį automobilį jie pastebėjo važiuojantį dar prieš (duomenys neskelbtini) tiltą, paskui jį važiavo maždaug 50-100 metrų atstumu, ir tik pravažiavus (duomenys neskelbtini) tiltą, įjungė specialius šviesos bei garso signalus ir bandė stabdyti automobilį, kurio vairuotojas ne iš karto sustojo, todėl jie dar paskui jį pavažiavo apie 100-150 metrų. Automobiliui sustojus šalikelėje, liudytojas policijos pareigūnas M. R. pirmas išlipo iš tarnybinio automobilio ir priėjo prie vairuotojos, kuri atidarė durelių langą. Vizualiai vairuotoja atrodė neblaivi, jos akių vyzdžiai buvo išsiplėtę, jautėsi alkoholio kvapas, todėl vairuotojai buvo paaiškinta, kad turės pasitikrinti blaivumą. Tai sužinojusi, vairuotoja staiga paėmė skaidrią vandens gertuvę, kurioje buvo apie 100-200 g. skysčio ir jo išgėrė. Iš karto po to policijos pareigūnas paėmė iš vairuotojos gertuvę ir įspėjo, kad draudžiama gerti bet kokius gėrimus prieš blaivumo patikrinimą. Vairuotoja aiškino, kad iš gertuvės ji išgėrė alkoholio, nors iš gertuvės jie (policijos pareigūnai) nejautė jokio specifinio alkoholio kvapo. Patikrinus vairuotojos blaivumą alkoholio kiekio matuokliu, jai buvo nustatytas neblaivumas. Visą laiką sustabdyto automobilio vairuotoja buvo labai nerami, vis muistėsi, kažko lyg ieškojo. Kai atliko pirmą vairuotojos blaivumo patikrinimą ir įspėjo, kad yra pareiga išlaukti 15 minučių iki bus galima atlikti antrąjį patikrinimą, vairuotoja išsiėmė iš savo rankinės dar vieną buteliuką ir bandė iš jo atsigerti, bet dėl staigios policijos pareigūno M. R. reakcijos, to padaryti nespėjo. Vairuotojos blaivumas buvo patikrintas du kartus ir abu kartus jai buvo nustatytas apie 1 promilės neblaivumas.
12. Apylinkės teismas, vertindamas anksčiau paminėtų liudytojų parodymus bei jų sąsają su kitais bylos duomenimis, iš administracinio nusižengimo byloje esančio Policijos registruojamų įvykių registro išrašo pagrįstai ir teisingai nustatė, jog 2021 m. rugpjūčio 3 d. 20.41 val. buvo gautas ir užregistruotas privataus fizinio asmens pranešimas apie tai, kad važiuojant paskui raudonos spalvos automobilį „Toyota“, kurį vairuoja galimai neblaivi moteris, nes automobilis „plaukioja po kelią“. Peržiūrėjus filmuotą vaizdo bei garso medžiagą, kuri užfiksuota policijos pareigūno nešiojamu vaizdo registratoriumi (Bodycam), nustatyta, kad ši medžiaga pradedama fiksuoti nuo to momento, kai policijos pareigūnai eina link kelkraštyje stovinčio S. S. automobilio. Policijos pareigūnui bendraujant su S. S. ir paklausus dėl alkoholio vartojimo, ši nurodė, kad va ką tik išgėrė alkoholio ir parodo talpą su skysčiu. Policijos pareigūnas iš karto paprašė pateikti tą talpą, iš kurios S. S. atsigėrė, ji geranoriškai pateikė talpą. Policijos pareigūnas apžiūrėjęs melsvos spalvos plastiko gertuvę bei pauostęs jos turinį policijos pareigūnas konstatavo, jog toje gertuvėje esantis skystis neturi alkoholiui būdingo kvapo ir tai greičiausiai yra vanduo. Policijos pareigūnui pakartotinai klausė S. S., kada ji vartojo alkoholį, ši dar kartą nurodė, kad ką tik išgėrė alkoholio iš minėtos melsvos gertuvės. Policijos pareigūnams neužuodus jokio alkoholio kvapo iš paimtos gertuvės, buvo atliekamas pirmas S. S. blaivumo patikrinimas alkoholio kiekio matuokliu, kurio metu jai buvo nustatytas 0,98 promilių neblaivumas. Nors po pirmojo neblaivumo nustatymo S. S. dar kartą nurodė, kad ji ką tik gėrė alkoholį iš minėtos melsvos gertuvės, tačiau policijos pareigūnas informavo S. S., kad ta gertuvė yra paimama ir bus atliktas jos turinio tyrimas/ekspertizė. Kaip matyti iš byloje esančio Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto, iš S. S. paimtame melsvo plastiko butelyje (gertuvėje) esantis skystis yra vanduo, ir jame etilo alkoholio nėra. Vertinant filmuotą vaizdo bei garso medžiagą, apylinkės teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, jog iki pirmo blaivumo patikrinimo S. S. nevartojo jokių kitų gėrimų, išskyrus minėtą gertuvę, kurią pateikė pareigūnams ir kurioje, atlikus specialų tyrimą, nustatyta, jog skystis yra vanduo. Svarbu ir tai, jog nuo pirmo S. S. blaivumo patikrinimo iki pakartotinio tikrinimo prie jos visą laiką buvo bei ją stebėjo liudytojas policijos pareigūnas M. R., kuris patvirtino, kad vairuotoja laukiant antro patikrinimo, bandė kažko išgerti iš kito buteliuko, tačiau pareigūnas jai sutrukdė ir neleido to daryti. Peržiūrėjus filmuotą vaizdo bei garso medžiagą, akivaizdu, kad užfiksuoti duomenys įvykio vietoje visiškai patvirtina liudytojų policijos pareigūnų S. S. ir M. R. parodymus, kitus byloje esančius duomenis, kurių neatsiejama visuma patvirtina faktinę aplinkybę, jog S. S. vairavo automobilį būdama neblaivi, kartu paneigia S. S. gynybinę poziciją.
13. Taip pat aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš administracinio nusižengimo byloje esančio Neblaivumo nustatymo akto (administracinės bylos 13 lapas), nustatyta, kad pirmojo S. S. neblaivumo patikrinimas alkoholio kiekio matuokliu buvo atliktas 2021 m. rugpjūčio 3 d. 21.16 val. ir jai nustatytas 0,96 promilių neblaivumas, o pakartotinis tikrinimas – 2021 m. rugpjūčio 3 d. 21.34 val. ir nustatytas 1,05 promilių neblaivumas. Nuo pirmojo iki pakartotinio pareiškėjos S. S. neblaivumo patikrinimo išlaikytas 18 minučių terminas. Nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeista jos blaivumo patikrinimo tvarka, kuri reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“. Atsižvelgiant į tai, laikoma, jog S. S. blaivumo tikrinimo metu jai buvo nustatytas 0,96 promilių neblaivumas bei įvertinus alkoholio kiekio matuoklio matavimo paklaidą, nustatytas galutinis neblaivumo rezultatas iš esmės nekeičia jos teisinės padėties bei jos veikos kvalifikavimo, kadangi tikrinimo metu jai buvo nustatytas ženkliai didesnis girtumas nei minimali riba, nuo kurios atsiranda administracinė atsakomybė.
14. Tiek apeliaciniame skunde, tiek skunde apylinkės teismui pareiškėja akcentavo tai, jog liudytojai ir tyrėja, priėmusi nutarimą, yra šališki ir priešiškai nusiteikę S. S. atžvilgiu, kadangi ji praeityje yra dirbusi Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų grupėje. Tačiau į tokius skundo argumentus apylinkės teismas labai išsamiai ir detaliai atsakė juos paneigdamas ir tokiai apylinkės teismo argumentacijai iš esmės pritaria ir aukštesnysis teismas. Nutartyje apylinkės teismas pažymėjo, jog teismo posėdžio metu policijos pareigūnai M. R. ir N. Z. nurodė, jog niekada neturėjo jokių asmeninių ar tarnybos konfliktų su S. S.. Be to, teismui aiškinantis nurodytą aplinkybę dėl galimo policijos pareigūnų šališkumo, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdyba informavo apylinkės teismą, jog S. S. dirbant Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų grupėje, ši neatliko ir nepriėmė sprendimų dėl paminėtų policijos pareigūnų. Taigi vien tai, jog S. S. praeityje buvo susijusi darbo santykiais su minėtais policijos pareigūnais, atliko jų veiksmus kontroliuojančio pobūdžio darbo funkcijas, savaime nereiškia, kad šie pareigūnai yra tendencingi bei siekia jai pakenkti. Apklausiant policijos pareigūną liudytoju S. S., pastarasis nurodė, kad gal prieš aštuonetą metų jo drausminės atsakomybės klausimą yra sprendusi S. S., tačiau nuo to įvykio praėjo labai daug laiko, jam buvo pareikšta pastaba, su ja sutiko, nes jautėsi, kad buvo nubaustas pagrįstai, todėl niekada nejautė priešpriešos šiam asmeniui. Niekada nežinojo kokį automobilį vairuoja pažeidėja ir niekada nesiekė jai pakenkti. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių manyti, jog liudytojai policijos pareigūnai yra suinteresuoti melagingai apkalbėti S. S. ir apkaltinti ją nebūto administracinio nusižengimo padarymu, todėl teismas neturėjo jokios priežasties liudytojų paaiškinimais netikėti. Pažymėtina ir tai, kad visos liudytojų nurodytos aplinkybės yra analogiškos ir toms, kurias jie nurodė tirdami administracinio nusižengimo bylą savo tarnybiniuose pranešimuose. Įvertinus visas šias aptartas aplinkybes, skundo teiginiai dėl galimo policijos pareigūnų šališkumo S. S. atžvilgiu atmetami kaip nepagrįsti bei deklaratyvūs, siekiant sumenkinti policijos pareigūnų parodymų svarbą ir patikimumą šioje byloje.
15. Sutikti su skundo argumentais, jog neva apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, kad apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi tik liudytojų policijos pareigūnų parodymais bei, kad liudytojais apklausti policijos pareigūnai yra galimai suinteresuoti šios bylos baigtimi, yra nepagrįsti. Teigiama, kad šie argumentai yra subjektyvi pareiškėjos nuomonė, su kuria aukštesnės instancijos teismas neturi jokio pagrindo sutikti. Nei apylinkės teismas, nei aukštesnės instancijos teismas nenustatė jokių duomenų, kad liudytojai policijos pareigūnai M. R. ir S. S. yra suinteresuoti šios administracinio nusižengimo bylos baigtumu. Be to, liudytojai parodymus pirmosios instancijos teisme davė būdami įspėti dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį.
16. Apeliaciniame skunde pareiškėja taip pat pakartotinai nurodo, kad buvo pažeistos jos teisės priimant tiek Institucijai nutarimą, tiek apylinkės teismui skundžiamą nutartį. Tačiau su tokiais S. S. skundo argumentais bei motyvais, aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo sutikti, kadangi jie yra visiškai nepagrįsti, kadangi iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos yra teisingai ir pagrįstai nustatyta, kad tiek Institucija, tiek ir pati S. S. visus procesinius dokumentus bei informaciją siuntė elektroniniu paštu. Eilę kartų administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas buvo atidėtas dėl S. S. teikiamų prašymų. Kas kartą atidėjus administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, S. S. tuo pačiu būdu – elektroniniu paštu buvo informuota apie kitą paskirtą bylos nagrinėjimo laiką bei vietą. Taigi, vertinant paminėtas aplinkybes, sprendžiama, jog Institucija, teikdama procesinius dokumentus administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. S., laikėsi ANK 573 straipsnyje numatytos šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimo administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims tvarkos. Iš administracinio nusižengimo bylos nustatyta, kad pareiškėja S. S. turėjo galimybę susipažinti su visa medžiaga (administracinės bylos 72 lapas). Elektroninio laiško kopija patvirtina, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. 13.05 val. N. Z. S. S. išsiuntė visą skenuotą administracinio nusižengimo bylos medžiagą. Todėl sutikti su pareiškėjos skunde nurodytais argumentais, jog neva buvo pažeistos jos teisės bei Institucijos nutarimas ir apylinkės teismo nutartis priimti pažeidžiant esminius procedūrinius ANK nustatytus nagrinėjimo principus, nėra jokio teisinio pagrindo. Tokie apeliacinio skundo argumentai vertinami kaip gynybine pareiškėjos versija, kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad nei administracinės teisenos metu, nei bylą nagrinėjant apylinkės teisme, nebuvo pažeistos nei S. S. teisės, nei buvo padaryti esminiai ANK pažeidimai.
17. Apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai pasisakė apie S. S. jos pateiktus medicininius dokumentus, paaiškinimus, patvirtinančius jai nustatytus sveikatos sutrikimus, lėmusius įvykio metu ją ištikusį panikos priepuolį. Su tokiais pareiškėjos pateiktais dokumentais bei jos rašytiniais paaiškinimais apylinkės teismas neturėjo jokio pagrindo sutikti ir jais patikėti. Atkreiptinas dėmesys, kad Institucija, atlikusi byloje surinktų įrodymų analizę, vertino S. S. pateiktus paaiškinimus bei įvykio aplinkybes, analizavo jos pateiktus medicininius dokumentus ir todėl Institucijos padaryta išvada, kad S. S. pateikti medicininiai dokumentai neturi esminės reikšmės, vertinant bei kvalifikuojant jos neteisėtus veiksmus, yra visiškai teisingai ir pagrįsta, kuriai nepritarti neturėjo jokio pagrindo apylinkės teismas. Aukštesnysis teismas sutinka tiek su Institucijos nutarime nurodytais motyvais, tiek su apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje nurodytais motyvais ir neturi pagrindo abejoti pateikta surinktų ir ištirtų įrodymų analize.
18. Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Administracinė nuobauda paskirta nepažeidus ANK 32, 34 straipsnio reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai niekaip nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų ir tėra pažeidėjos savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija, ir tai nėra priežastimi, dėl kurios reikėtų apylinkės teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip ir naikinti apylinkės teismo priimtą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams.
19. Apygardos teismas konstatuoja, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. kovo 25 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nėra pagrindo ją naikinti skunde nurodytais argumentais ar kitais motyvais, todėl ji paliekama nepakeista, o pareiškėjos S. S. apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. kovo 25 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir pareiškėjos S. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.