Kauno apygardos teismo nutartis

2009-11-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-547-120-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-11-20
Bylos Nr.
1A-547-120-2009
Teisminio proceso Nr.
1-20-1-01092-08
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Majauskienė (pirm.), Arūnas Paštuolis, Romualdas Lincevičius
Civilinis atsakovas
UAB “K“
Nukentėjusysis
G. S.
Pranešėja Regina Majauskienė Byla Nr. lA-547 -120/2009Teisėjas Rimantas Grigas Proceso Nr. 1-20-1-01092-08Procesinio sprendimo(S)kategorija: 2.4.6.3.4.KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUKaunas 2009 m. lapkričio 20d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: Arūno Paštuolio, Romualdo Lincevičiaus, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, nuteistojo gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinio atsakovo UAB “K“ apeliacinį skundą dėl 2009 m. rugpjūčio 11 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažinus kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1d. ir nuteisus 20 (dvidešimties) MGL, t.y. 2600 (dviejų tūkstančių šešių šimtų) Lt bauda, iš dalies patenkintas civilinis ieškinys ir iš UAB „K“ nukentėjusiai G. S. padarytos neturtinės žalos atlyginimui priteista 3000 (trys tūkstančiai) Lt bei pripažinta jai teisė į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą, išklausiusi pranešėjos pranešimo, proceso dalyvių nuomonių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. pagal BK 281 str.1d. nuteistas už tai, kad 2008-11-01 apie 09⁵⁰ val. Kaune, kelyje A1, vairuodamas vilkiką „Skania“ v/n (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Scmitz“ v/n xxx, važiuodamas kryptimi link Vilniaus, 98,550 kilometre pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 106, 109 punktų reikalavimus, t.y., būdamas eismo dalyviu, nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgdamas taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, kitiems asmenims ar jų turto saugumui, prieš keisdamas kryptį neįsitikindamas, kad tai daryti saugu ir nekliudys kitiems eismo dalyviams, persirikiavimo metu nedavęs kelio ta pačia kryptimi gretima dešine eismo juosta važiavusiam R. S. vairuojamam automobiliui „(duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) susidūrimo su šiuo automobiliu metu, automobiliui „BMW“ trenkusis į kelio atitvarus, jo keleivei G. S. buvo padaryti nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlę kūno sužalojimai. Tenkinant nukentėjusios G. S. civilinį ieškinį, jis, dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš UAB „K“ priteista 3.000 lt, o civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo, pripažinus G. S. teisę į turtinės žalos atlyginimą, perduotas sręsti civilinio proceso tvarka.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu civilinis atsakovas UAB „ K“ prašo 2009 m. rugpjūčio 11d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį dalyje, kuria nukentėjusiosios G. S. ieškinys patenkintas iš dalies, pakeisti ir dėl netinkamo atsakovo ieškinį šioje dalyje atmesti. Nurodo, kad transporto priemonė - vilkikas „Skania“ valst. Nr.(duomenys neskelbtini), kurią įvykio dieną vairavo A. P., apdrausta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo ne UAB „K", bet UAB „BTA ". UAB „K“ negalėjo būti laikoma tinkamu civiliniu atsakovu išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje, nes prievolę atlyginti autoįvykio metu padarytą žalą turėjo ne UAB „K", bet draudikas UAB „BTA", kuriam, pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 straipsnio 2 ir 5 dalis, nustatančias, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi apdraudžiama yra draudimo sutartyje ar (ir) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijime (polise) nurodytą transporto priemonę naudojančių valdytojų civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo ir, kad eismo įvykio žala laikoma per eismo įvykį padaryta žala nukentėjusiojo trečiojo asmens turtui, nukentėjusiajam asmeniui ir (ar) vėliau kaip eismo įvykio padarinys atsiradusi neturtinė žala. Pagal minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatas, dėl vieno eismo įvykio transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumą sudaro 500 000 eurų dėl žalos asmeniu, tarp jų 1000 eurų suma numatyta neturtinės žalos atlyginimui ir 100.000 eurų – žalos, padarytos turtui, atlyginimui, todėl UAB „ BTA draudimas“, nukentėjusiosios prašoma priteisti 10 000 lt. suma visiškai padengia pareikštą ieškinį.

Atsiliepimas

Civilinis atsakovas UAB“ BTA“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio patenkinimo palikti nepakeistą. Nurodo, kad draudimo bendrovės atsakomybė yra sutartinė, o atsakomybės dydį ir sąlygas reglamentuoja LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo įstatymas bei jį lydintis Vyriausybės nutarimas dėl „eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo". Pagal šių taisyklių 12.1. punkte įtvirtintas neturtinės žalos skaičiavimo taisykles, kurias šiuo atveju privalėtų taikyti draudimo bendrovė, nukentėjusiajai tapus laikinai nedarbinga, laikino nedarbingumo atveju turi būti mokama po 20 Lt už kiekvieną nedarbingą dieną. Atsižvelgus į tai, kad nukentėjusioji G. S. buvo nedarbinga 38 dienas, draudimo bendrovė išmokėjo jai 760 Lt neturtinės žalos (20 Lt * 38 dienos = 760 Lt) atlyginimo ir tuo draudimo bendrovė savo prievolę visiškai įvykdė, todėl žalos dydis, viršijantis draudimo išmoką, turi būti solidariai priteistas iš eismo įvykio kaltininko ir jo darbdavio - UAB „K". Įstatymas tikrai numato, kad draudikas maksimaliai atlygina iki 1000 eurų neturtinės žalos, tačiau tai pagrindo apelianto skundą laikyti pagrįstu, neduoda, nes tokia suma pagal tų pačių taisyklių 12 punktą išmokama gali būti tik itin sunkiais atvejais (esant asmens mirčiai, visiškai netekus darbingumo ir pan.). Apelianto nurodomas LR CK 6.254 str. šiuo atveju negali būti taikomas, nes Įstatymas yra speciali teisės norma LR CK atžvilgiu, ir taikomas jis tik subsidiariai (LR CK 6.1018 str.). Minėtiems teisės aktams numatant specialią draudiko atlyginamos neturtinės žalos sąlygų tvarką, būtina vadovautis Taisyklių, priimtų vadovaujantis LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu 19 str. 16 d.

Motyvuojamoji dalis

Civilinio atsakovo UAB „K“ apeliacinis skundas pagrįstas ir tenkinamas. Teismo nuosprendis neturtinės žalos priteisimo dalyje keičiamas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų.

BPK 109 str. suteikia teisę asmeniui, dėl nusikalstamos veikos patyrusiam turtinę ar neturtinę žalą, baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam, kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Duomenys byloje rodo (b.l. 25), kad 2009 m. vasario 3 d. nemotyvuotu ir įstatymo nustatyta tvarka motyvuotai nepagrįstu ieškininiu pareiškimu, adresuotu vyr. tyrėjui R. M., nukentėjusioji G. S., teigdama, kad dėl nesunkiai sutrikdytos sveikatos ji patyrė bendrą 10.000 lt turtinę, fizinę, moralinę žalą ir prašydama ją šiai sumai pripažinti civiliniu ieškovu, konkretaus civilinio atsakovo nenurodė. Nepaisant to, tą pačią dieną priimtu vyr. tyrėjo nutarimu ji, konstatavus, kad nusikaltimu jai padaryta buvo 10.000 lt turtinė žala, pripažinta buvo civiliniu ieškovu (b.l. 26). Tolesnė ikiteisminio tyrimo eiga rodo, kad, įstatymo nustatyta tvarka to motyvuotai nepagrindus, 2009 m. vasario 17 d. nutarimais ikiteisminį tyrimą atlikęs pareigūnas civiliniais atsakovais šioje byloje įtraukė UAB „BTA“ ir UAB „K“ (b.l. 41-44).

Žemesnės instancijos teismas

Bylą teismui perdavus nagrinėti teisiamajame posėdyje, UAB „BTA“ pareiškimu bei prie jo pateiktais dokumentais informavo teismą, jog priimtu sprendimu ji yra nutarusi nukentėjusiai išmokėti 984,53 lt draudimo išmoką, kad nukentėjusios prašymo dalis išmokėti jai draudimo išmoką už vaistus, nagrinėjama bus tik nukentėjusiai pateikus šį reikalavimą pagrindžiančius dokumentus bei, kad iš nukentėjusios bendrovė iki šiol nėra gavusi pretenzijos dėl jokios kitokios jai padarytos žalos atlyginimo ir jokių kitų su žalos atlyginimu šiai nukentėjusiajai susijusių prievolių, bendrovė neturi (b.l. 70,72-74, 88, 90-92, 94-98). UAB „K“ tuo metu jokios informacijos teismui nepateikė.

Bylos nagrinėjimo teisme dienai, t.y. 2009 m. birželio 30 d. UAB „BTA“ 2009 m. birželio 1 d. pranešimu informavo teismą, kad su civiline ieškove G. S. ši bendrovė jau yra pilnai atsiskaičiuosi, kad jai reiškiamos pretenzijos yra nepagrįstos ir todėl nukentėjusios pareikštas civilinis ieškinys turi būti atmestas (b.l. 109-113). Tai pačiai bylos nagrinėjimo teisme dienai teismui pateiktu atsiliepimu į ieškinį UAB „K“ informavo teismą, kad pagal su UAB „BTA “ sudarytą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, prievolę atlyginti padarytą žalą turi ne darbdavys, t.y. ne UAB „K“, bet UAB „BTA, todėl UAB „K“ nėra tinkamas civilinis atsakovas nagrinėjamoje byloje ir jai pareikštas civilinis ieškinys turi būti atmestas (b.l. 115-116). UAB „K“ nuomonę teisiamajame posėdyje palaikė ir šioje byloje nuteistas A. P. (b.l. 120). Esant tokiai padėčiai, teismas, priimdamas nuosprendį, privalėjo motyvuotai pagrįsti, kuris iš ikiteisminio tyrimo metu įtrauktų civilinių atsakovų ir kodėl privalo atlyginti nukentėjusiai padarytą žalą, tačiau teismo surašyto nuosprendžio turinys rodo, kad, priimant nuosprendį, tai padaryta nebuvo.

Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nukentėjusioji, teismo posėdyje reikštu ieškiniu prašydama priteisti jai 3.000 lt. turtinei ir 3.000 lt neturtinei žalai atlyginti, konkretaus civilinio atsakovo, taip pat nenurodė. Teismas, priimtu nuosprendžiu, nukentėjusios civilinį ieškinį jai padarytos turtinės žalos atlyginimo dalyje pripažinęs nukentėjusiai teisę į jo patenkinimą, ieškinio dydžio klausimą perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Šioje dalyje teismo nuosprendis neapskųstas, tad kolegija, neturėdama teisės išeiti už apeliacinio skundo ribų, teismo nuosprendžio šioje dalyje tikrinti ir vertinti teisės neturi, todėl teismo nuosprendis tikrinamas ir vertinamas tik civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti dalyje.

Nors tarp UAB „K“ ir UAB „BTA“ sudaryta draudimo sutartis nepateikta, tačiau Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas neginčijamai patvirtina, kad draudiminis įvykis įvyko 2007 m. spalio 29 d. tarp bendrovių sudarytos draudimo sutarties galiojimo metu. UAB „BTA“ ir UAB „K“ teismui rašytų raštų turinys rodo, kad, tarp šių bendrovių sudarytos draudimo sutarties sąlygos pilnai atitiko Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo Įstatyme nustatytas sąlygas. Vadinasi, pagal 2007 m. spalio 29 d. tarp bendrovių sudarytą draudimo sutartį, jos sudarymo metu galiojusiame Įstatyme, dėl vieno eismo įvykio transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo 500.000 eurų draudimo sumoje neturtinei žalai atlyginti numatyta buvo 1.000 eurų suma. Abiejų bendrovių raštų turiniai rodo, kad jos tai pripažįsta, todėl pagrindo atidėti bylos nagrinėjimą ir, dėl neturtinės žalos atlyginimo sąlygų nustatymo reikalauti papildomus įrodymus, t.y., tarp bendrovių „BTA“ ir „K“ sudarytą draudimo sutartį, nėra.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pagrindu, nukentėjusiam asmeniui padarytą žalą atlyginti įpareigotas yra draudikas. Neturtine žala įstatymas laiko asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertintą pinigais (CPK 6.250 str. 1 d.). Žala, fiziniam asmeniui padaryta sužalojant jam sveikatą, visada turi būti atlyginta, tad nukentėjusios ieškinys šioje dalyje yra pagrįstas.

Įstatymai neturtinės žalos nei minimumo, nei maksimumo nenustato. Nukentėjusi jai padarytą neturtinę žalą įvertino 3.000 lt. Nors nukentėjusioji nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu jai padarytos neturtinės žalos dydžių įstatymo nustatyta tvarka motyvuotai negrindė, tačiau neginčytinai akivaizdu, jog fizinį skausmą, kūno sužalojimus, išgyvenimus dėl sužaloto veido bei pasekmių ateityje ir kita, nukentėjusioji patyrė, tad pagrindą priteisti jai neturtinės žalos atlyginimą, teismas turėjo.

Iš nuosprendžio matyti, kad teismas, nors įstatymo nustatyta tvarka to motyvuotai ir nepagrindė. Priteisdamas nukentėjusiajai 3.000 lt neturtinei žalai atlyginti, faktiškai tokio dydžio neturtinės žalos padarymą teismas jai konstatavo. Skundo, teismo konstatuoto padarytos neturtinės žalos dydžio dalyje, nėra, tad ir pagrindo keisti teismo nustatytą padarytos neturtinės žalos dydį, kolegija neturi.

2007 m. spalio 19 d. UAB „BTA“ sutartis su UAB „K“ yra sutartinė. Ja buvo apdraustas draudėjo (UAB „K“) turtinis interesas. Prievolė atlyginti nukentėjusiajam sveikatos sužalojimu padarytą žalą reiškia ne tik atsakingo už ją asmens pareigą atlyginti visus sužaloto asmens patirtus nuostolius, bet taip pat ir pareigą atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą. Draudimo prievolės esmė garantuoja apdraustojo atsakomybės už padarytą žalą atlyginimo užtikrinimą draudimo įmonės lėšomis. Nukentėjusios prašoma atlyginti 3.000 lt neturtinės žalos suma įstatymu nustatytos 1.000 eurų draudimo sumos, t.y. apie 3450 lt draudimo sumos, skirtos neturtinei žalai atlyginti, neviršija, todėl šiuo konkrečiu atveju, civilinio atsakovo – UAB „BTA“ prašoma taikyti subsidiari atsakomybė, būtų neteisėta. Šiuo konkrečiu atveju nukentėjusiai padarytą neturtinę žalą tiesiogiai atlyginti privalo ne UAB „K“, bet UAB „BTA“, todėl UAB „K“ nėra ir negalėjo būti laikoma civiliniu atsakovu šioje byloje. Vadinasi, UAB „K“ skundas yra pagrįstas ir todėl tenkinamas.

Kaip minėta, teismas, visą nukentėjusiai padarytą neturtinę žalą yra įvertinęs 3.000 lt. UAB „BTA“ atsiliepimu į apeliacinį skundą tvirtina Įstatymu bei taisyklėmis numatytą atlyginti neturtinę žalą, atlyginusi. Tokie UAB „BTA“ teiginiai nepagrįsti. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės, neturtine žala laiko ne tik už draudimo bendrovės nurodomus šių Taisyklių 12.1 ir 12.2 str. numatytus nukentėjusio laikino nedarbingumo laiką, darbingumo sumažėjimo laiką, neįgalumą, bet ir Taisyklių 12.4 str. numatytą į Taisyklių 12.1 ir 12.2 str. sudėtį neįeinančią neturtinę žalą, atsiradusią dėl už nukentėjusio patirtų sužalojimų sunkumo, jų dydžio, nukentėjusio patirtų nepatogumų, fizinių bei dvasinių kančių pobūdžio ir kt.

UAB „BTA“ pateikti duomenys rodo, kad draudimo bendrovė, nukentėjusiajai išmokėjo 760 lt, t.y. po 20 lt už kiekvieną gydymosi dieną, 132,20 lt negautų pajamų ir 92,33 lt už vaistų įsigijimą, (b.l. 1110-111). Draudimo bendrovės nukentėjusiai išmokėti 132,20 lt negautų pajamų ir 92,33 lt už vaistų įsigijimą, laikomi yra padarytos turtinės žalos atlyginimu. Duomenys byloje akivaizdžiai rodo, kad, draudimo bendrovė nukentėjusiai padaryta neturtine žala pripažinusi ir laikydama ja tik už kiekvieną nedarbingumo dieną nukentėjusiai išmokėtą 760 lt sumą, draudimo Įstatymą ir Taisykles taikė netinkamai. Taisyklių 12.1 str. sumas, išmokėtas nukentėjusiam už kiekvieną gydymosi dieną, tikrai laiko padarytos neturtinės žalos atlyginimu, tačiau draudimo bendrovė neįvertino to, kad tų pačių Taisyklių 12.4 str., neturtine žala taip pat laiko ir Taisyklių 12.1 bei 12.2 str. nenumatytus atvejus, įpareigodamas nukentėjusiam atlyginti ir neturtinę žalą, susidariusią dėl nukentėjusio patirtų nepatogumų, fizinių bei dvasinių jo patirtų kančių pobūdžio ir kt. Vadinasi, visą teismo nuosprendžiu konstatuotą nukentėjusiai padarytą neturtinę žalą atlyginti privalo tik draudino bendrovė „BTA“. Tiesa, nukentėjusioji dėl neturtinės žalos atlyginimo Taisyklių 12.4 str. pagrindu į UAB „BTA“ nėra kreipusis, tačiau, šiuo konkrečiu atveju, nors, būdama trečiuoju asmeniu, ji į draudimo bendrovę dėl visos jai padarytos neturtinės žalos atlyginimo ir nesikreipė, CK 175 str. nuostatų pritaikymas aiškiai prieštarautų prievolės iš draudimo sutarties esmei, todėl nukentėjusios ieškinys neturtinės žalos atlyginimui priteistinas iš draudimo bendrovės. Įvertinus tai, kad dalį nukentėjusiai padarytos neturtinės žalos draudimo bendrovė yra atlyginusi, iš draudimo bendrovės nukentėjusiai priteistina likusi neatlyginta neturtinės žalos suma.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį neturtinės žalos atlyginimo dalyje, kurioje 3.000 (tris tūkstančius) lt nukentėjusiai G. S. padarytos neturtinės žalos atlyginimui priteisti iš UAB „K“ dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų, pakeisti.

Panaikinti 3.000 lt neturtinės žalos priteisimą iš UAB „K“ ir :

- nukentėjusiai G. S. padarytą 3.000 (trijų tūkstančių) lt neturtinę žalą priteisti iš civilinio atsakovo – UAB „BTA“.

- į nukentėjusiai G. S. priteistos 3.000 lt neturtinės žalos atlyginimą įskaičiuoti jai neturtinės žalos atlyginimui UAB „BTA“ išmokėtą 760 (septynių tūkstančių šešiasdešimties)lt sumą.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Teisėjai: Regina MajauskienėRomualdas LincevičiusArūnas Paštuolis