Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Regina Pocienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-1172-318/2011 Teisėjas Robertas Rainys Teisminio proceso Nr. 1-48-3-00015-2011-6 Procesinio sprendimo kategorija:

2.9.; 1.2.4.8.

2011 m. gruodžio 28 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Pocienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios D. L. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. Ž. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., neįrodžius jos dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Ž. buvo kaltinama tuo, kad 2011 m. liepos 25 d. apie 01 val. (duomenys neskelbtini), eidama į namus iš kaimynų pirties, prie namo stovėjusiajai nukentėjusiajai D. L. pasisveikinus, atsakė necenzūriniais žodžiais ir sudavė vieną smūgį į veidą. Dėl to nukentėjusioji nukrito ant žemės. Pastarajai atsikėlus, A. Ž. vėl sudavė vieną smūgį D. L. į veidą. Tokiu būdu A. Ž. nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.

Nukentėjusioji tvirtina, jog apylinkės teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus. Teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų A. Ž. ir K. L. parodymais, kad jokio konflikto tarp A. Ž. ir D. L. nebuvo, o A. Ž. jokių smūgių nukentėjusiajai nesudavė. Pastarieji, apeliantės manymu, yra suinteresuoti bylos baigtimi – A. Ž. yra kaltinamosios vyras, o K. L. – jos draugė. Be to šių liudytojų parodymus paneigia liudytojų B. M. ir J. L. parodymai. Jos girdėjo konfliktą tarp D. L. ir A. Ž., o liudytoja J. L. pro langą matė, kad jos buvo susikibusios ir tuo metu D. L. suklupo. Šios liudytojos nėra suinteresuotos bylos baigtimi, jų parodymai yra nuoseklūs, logiški, neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, todėl nebuvo ir nėra pagrindo jais netikėti.

Teismo posėdyje nukentėjusioji D. L. prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Išteisintoji A. Ž. ir jos gynėjas prašė nukentėjusiosios D. L. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiosios D. L. apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

Apylinkės teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir pagrįstai jais remdamasis padarė išvadą, kad nenustatyta, jog A. Ž. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, todėl pagrįstai ją pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. išteisino Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p. pagrindu.

Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad, kokie duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie neabejotinai patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti, o teismas ištyręs ir įvertinęs visus įrodymus sprendžia ar jų pakanka kaltinamojo kaltei pagrįsti.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t.y. siekiant sukelti fizinį skausmą, nežymiai sužaloti ar trumpam susargdinti arba sąmoningai leidžiant kilti tokiems padariniams.

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 2536/10(01) matyti, kad tyrimas buvo pradėtas 2010 m. liepos 29 d. 10.25 val. D. L. buvo nustatyta: kairio skruostikaulio kūno srityje apie 3 x 2 cm melsvai žalsva poodinė kraujosruva. Kitų sužalojimų nenurodo. Šis sužalojimas galimai padarytas 2010 m. liepos 25 d. ir vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l. 11). Apeliacinės instancijos teisme minėtą tyrimą atlikęs specialistas Viačeslav Kolomiec šią specialisto išvadą patvirtino, tačiau paaiškino, jog negali tiksliai nurodyti, kad sužalojimas buvo padarytas būtent įvykio dieną. Sprendžiant iš tyrimo metu buvusios poodinės kraujosruvos spalvos, sužalojimas padarytas kietu buku daiktu vienu trauminiu poveikiu, bet jis galėjo būti padarytas ir dieną prieš tiriamą įvykino, ir dieną po jo.

Nukentėjusioji D. L. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad A. Ž. padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. kad pastaroji sudavė vieną smūgį į veidą, po kurio nukentėjusioji nukrito ant žemės. Jai atsikėlus, A. Ž. vėl sudavė vieną smūgį D. L. į veidą. Vėliau trečią smūgį į veido sritį sudavė kaltininkės vyras A. Ž., tačiau tai prieštarauja specialisto paaiškinimui, kad sužalojimas jos veido srityje padarytas vienu trauminiu poveikiu.

Išteisintoji A. Ž., liudytojai A. Ž. bei K. L. parodė, kad 2010 m. liepos 25 d. naktį, tarp D. L. ir A. Ž. jokio konflikto nebuvo ir jie nematė, kad kas nors nukentėjusiajai būtų sudavęs smūgius, taip padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaip jau minėta, teismo medicinos ekspertas paaiškino, jog negalima kategoriškai tvirtinti, kad sužalojimas padarytas inkriminuojamo įvykio metu, nes pagal objektyviuosius sužalojimo požymius jis galėjo būti padarytas ir dieną prieš, ir dieną po įvykio. Taigi specialisto išvada kategoriškai nepatvirtina, kad nukentėjusioji buvo sužalota inkriminuojamo įvykio metu.

Be to nepagrįstas nukentėjusiosios skundo argumentas, kad minėtų asmenų parodymus paneigia liudytojų B. M. ir J. L. parodymai. Nors liudytojos B. M. bei J. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad girdėjo išteisintosios ir nukentėjusiosios balsus, tačiau nei viena iš jų tiesiogiai nematė A. Ž. smūgių sudavimo momento. Be to faktiniai bylos duomenys tvirtina, kad veiksmas vyko lauke prie namo galo, o minėtos liudytojos nukentėjusiosios kaimynės kiekviena buvo savo bute, žiūrėjo televizorių. Jų parodymai atsirado ne iš karto po įvykio. Todėl, esant šioms aplinkybėms, teismas neturėjo pagrindo jų parodymus vertinti, kaip neabejotinus įrodymus, A. Ž. kaltei dėl D. L. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo pagrįsti. Kaip matyti iš nukentėjusiosios paaiškinimų apeliacinės instancijos teismo posėdyje, pastaroji nesutaria su išteisintąja dėl kitų, su byla nesusijusių dalykų, todėl jos parodymais apylinkės teismas galėjo remtis tiek, kiek juos patvirtina kiti bylos objektyvūs faktiniai duomenys. Jų šiuo konkrečiu atveju, kolegijos manymu, nėra.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Jas apylinkės teismas pagrįstai įvertino išteisintosios naudai ir padarė teisingą išvadą, jog byloje nepakanka objektyvių faktinių duomenų, kad A. Ž. dalyvavo inkriminuoto nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., padaryme.

Todėl naikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 11 d. nuosprendį dėl D. L. apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nukentėjusiosios D. L. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.