Kauno apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims A. K., M. K., Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. K., M. K., Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Bylų nagrinėjimas ypatingąją teisena (Civilinio proceso kodekso XXVI skyrius) reikšmingas asmenų teisių apsaugai. Teismas priimamu sprendimu apsaugo asmens subjektinę teisę bei sudaro sąlygas ją įgyvendinti (CPK 443 straipsnio 8 dalis).

Palikimo priėmimas yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikrus teisinius padarinius – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą, t.y. tapti palikėjo turto savininku, turi būti išreikšta aktyviais veiksmais, įstatymo nustatytu būdu, be to, per įstatymo nustatytą terminą. Tam, kad priimtų palikimą, įpėdinis turėjo išreikšti savo valią per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą (CK 1.8 straipsnio 1 dalis, CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors dalį palikimo ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja Z. V. (buv. K.) ir V. K. susituokė (duomenys neskelbtini) (8 b.l.). Pareiškėjos sutuoktinis V. K. mirė (duomenys neskelbtini) (4 b.l.). Po palikėjo mirties VĮ Registrų centro duomenimis liko V. K. turtas – 66/525 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuri jam priklauso pagal 2001 m. balandžio 13 d. Apskrities viršininko sprendimą Nr. 54066-62-9720 ir Apskrities viršininko įsakymą Nr. 10-05-264 (13-16,28-29 b.l.). Bylos duomenimis pareiškėja Z. V. (duomenys neskelbtini) sudarė kitą santuoką su A. V.. Suinteresuoti asmenys A. K. ir M. K. yra pareiškėjos sūnūs. Valstybės įmonės registrų centro pažyma apie asmens duomenis patvirtina, kad pareiškėjos sūnus A. K. yra miręs (duomenys neskelbtini). Ginčo dėl palikimo tarp įpėdinių nėra. Suinteresuoti asmenys atsiliepimuose patvirtino, kad jų motina įstatymo nustatytu terminu priėmė tėvui priklausančius asmeninio naudojimo daiktus, gyveno ten pat. Nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad po sutuoktinio mirties pareiškėja toliau naudojosi jų įsigytais namų apyvokos daiktais, sutuoktinio asmeninio naudojimosi daiktais, toliau tvarkė ir rūpinosi turtu, nuo pat santuokos sudarymo iki šiol nepertraukiamai gyveno ir gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini) (kuris priklauso Kauno miesto savivaldybei, o nuomos teisė - pareiškėjos motinai) bei atliko kitus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Teismas nenustatė pagrindo abejoti nurodytais įrodymais, kadangi pareiškėjos, suinteresuotų asmenų atsiliepimuose nurodytos aplinkybės nuoseklios, neprieštaraujančios tarpusavyje (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjos pareiškimas laikytinas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). Konstatuotina, jog pareiškėja priėmė palikimą po sutuoktinio mirties pradėjusi faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo turtą jai nebuvo išduotas (CK 5.51 straipsnio 1 dalis) (16 b. l.). Aptartos įstatymo normos, reglamentuojančios įpėdinio teisės į palikimą įgyvendinimą, taikytinos ir tuo atveju, kai įpėdinis yra pergyvenęs sutuoktinis. Pareiškėja Z. V. (buv. K.) jo mirties metu buvo palikėjo V. K. sutuoktinė. Kadangi pirmos eilės įpėdiniai pretenzijų dėl palikimo nereiškia, byloje nėra duomenų, kad V. K. palikimą būtų paveldėję kiti asmenys, pareiškėja turi teisę paveldėti turtą, likusį po jos sutuoktinio mirties (CK 5.13 straipsnis). Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Kadangi pareiškėjos prašomą nustatyti faktą patvirtino pareiškėjos paaiškinimai, kiti byloje esantys įrodymai, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Tai reiškia, kad išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu, kad jo nebuvo.

Taigi, atsižvelgiant į įstatymų, reglamentuojančių palikimo priėmimą nuostatas, bei įvertinus pareiškėjos pareiškime nurodytas faktines aplinkybes ir nagrinėjamojoje civilinėje byloje pateiktus rašytinius įrodymus, suinteresuotų asmenų atsiliepimus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos prašymas yra pagrįstas ir įrodytas. Palikimo priėmimo fakto nustatymas pareiškėjai turės juridinę reikšmę – suteiks teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Todėl, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, pareiškėjos prašomas faktas nustatytinas (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Iš pareiškėjos, kaip asmens, kuris inicijavo procesą, priteistinos 7,16 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, b. l. 1).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. V. (buvusi pavardė K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą, atsiradusį po sutuoktinio V. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė, pradėdama faktiškai paveldėtą turtą valdyti per trijų mėnesių laikotarpį.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu bei paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

Priteisti iš pareiškėjos Z. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 7,16 Eur (septynis eurus 16 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Duomenis apie išlaidų sumokėjimą (kvitą) pateikti teismo raštinei.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.