- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-29
- Bylos Nr.
- I-805-402/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02529-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Čekanauskas, Natalja Zelionkienė, Janina Vitunskienė
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus
- Pareiškėjas
- A. B.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gintaro Čekanausko ir Janinos Vitunskienės,
dalyvaujant atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei G. L. –G.,
nedalyvaujant pareiškėjui A. B. , trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas patikslintu skundu prašo: iš dalies panaikinti 2016-03-31 atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau tekste – VSDFV) Kauno skyriaus sprendimą Nr. PE-SPl-5788 ir 2016-11-04 VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštą Nr. (6.5)1-6267, kuriais atsisakyta paskirti ir mokėti pareiškėjui kas mėnesį nuo 2016-03-11 dvi pensijas - netekto darbingumo ir senatvės; įpareigoti VSDFV Kauno skyrių užtikrinti teisę gauti netekto darbingumo ir senatvės pensijas, ir paskirti ir mokėti pareiškėjui kas mėnesį nuo 2016-03-11 dvi pensijas - netekto darbingumo ir senatvės (b. l. 7, 14).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2016-03-31 sprendimu Nr. PE-SPl-5788 atsakovas VSDFV Kauno skyrius nusprendė jam nuo 2016-03-11 skirti tik 252,78 eurų per mėnesį senatvės pensiją ir neteisėtai atėmė teisę iš jo gauti kas mėnesį iki 2016-03-11 mokėtą jam priklausančią netekto darbingumo pensiją, kadangi nustatyta netekto darbingumo pensija buvo ir turi būti mokama teisėtai ir pagrįstai kaip paskirta nuosavybė, kuri gali būti atimta tik visuomenės poreikiams tenkinti teisingai atlyginant, o neatlygintinai kaip sankcija už teisės pažeidimą, kas leidžiama tik įstatymų nustatyta tvarka ir atvejais (CK 4.67str.). 2016-11-04 raštu Nr. (6.5)l-6267 VSDFV prie Socialinės saugos ir darbo ministerijos atmetė jo skundą ir nustatė, kad atsakovo VSDFV Kauno skyriaus 2016-03-31 sprendimas Nr. PE-SPl-5788 yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti sprendimą ir mokėti dvi pensijas - netekto darbingumo ir senatvės, nėra teisinio pagrindo.
Neteisėtas atsisakymas mokėti dvi netekto darbingumo ir senatvės pensijas nuo 2016-03-11 yra pagrindžiamas pensijų įstatymo nuostatomis. Tačiau minėtos pensijų įstatymo nuostatos prieštarauja ne tik CK 4.67str.,bet ir Konstitucijos 21, 23, 52 str., kadangi netekto darbingumo pensija kaip ir senatvės pensija, kaip nuosavybės pajamos yra neliečiamos, nes paskiriamos įvykus tik tam tikriems faktams ir gali būti paimamos tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams, teisingai atlyginantį valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir netekto darbingumo pensijas, bet Konstitucijoje nenustatyta, kad laiduoja tik teisę gauti senatvės arba netekto darbingumo pensiją. Todėl 2016-03-31 sprendimas ir 2016-11-04 raštas yra neteisėti.
Atsiliepimas
Atsakovas su skundu nesutinka, atsiliepime į skundą (b. l. 29-31) nurodė bei atsakovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad netekto darbingumo ir senatvės pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (toliau - Pensijų įstatymas) ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 „Dėl Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ (toliau - Nuostatai). Pagal Pensijų įstatymo 28 straipsnio 2 dalį, teisė gauti netekto darbingumo pensiją (iki 2005-07-01 - invalidumo pensija) išlieka, kai nedarbingais ar iš dalies darbingais pripažinti asmenys senatvės pensijos amžių sukanka netekto darbingumo (invalidumo) pensijos gavimo laikotarpiu. Jei tokie asmenys tuo pat metu turi teisę gauti ir senatvės pensiją, taikomos Pensijų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurios nurodo, jog, asmenims, kuriems šio įstatymo nustatyta tvarka mokamos netekto darbingumo (invalidumo) pensijos ir kurie tuo pat metu turi teisę gauti senatvės pensiją, mokama didesnioji arba jų pasirinkimu viena iš šių pensijų. Nuostatų 89 punkte nustatyta, kad netekto darbingumo (invalidumo) pensija nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005-07-01 - invalidais) pripažintiems asmenims, kuriems sukakus senatvės pensijos amžių teisė gauti netekto darbingumo (invalidumo) pensiją išlieka (Pensijų įstatymo 28 straipsnio 2 dalis ir 53 straipsnio 3 dalis), baigiama mokėti nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį netekto darbingumo (invalidumo) pensijos gavėjas sukako senatvės pensijos amžių, pirmosios dienos. Pažymėjo, jog teisinis reguliavimas suponuoja išvadas, kad asmenims, turintiems tuo pat metu teisę į netekto darbingumo pensiją ir senatvės pensiją, turi būti laikomasi taisyklių: asmeniui tuo pat metu gali būti mokama tik viena iš šių pensijų; asmeniui mokama didesnioji arba asmens pasirinkimu viena iš šių pensijų.
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Kauno II teritorinis skyrius nustatė pareiškėjui 30 procentų darbingumo lygį (netektas darbingumas - 70 procentų) iki 2016-03-10. Atsakovas, sutinkamai su Nuostatų 89 punktu, 2015 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. PE SP10-1052 nustatė netekto darbingumo pensiją pareiškėjui mokėti iki 2016-03-31. Senatvės pensijos amžių pareiškėjas sukako 2016-03-11, t. y. netekto darbingumo pensijos gavimo laikotarpiu, todėl jis turi teisę gauti netekto darbingumo pensiją ir senatvės pensiją, bet pagal Pensijų įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, jis gali pasirinkti gauti tik vieną iš šių pensijų. 2016-03-03 pateiktame prašyme skirti senatvės pensiją pareiškėjas išreiškė pageidavimą gauti didesnę pensiją. Sutinkamai su pareiškėjo 2016-03-03 prašymu ir vadovaujantis Pensijų įstatymu ir Nuostatais, skundžiamu 2016 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. PE_SP1-5788 jam paskirta ir mokama 252,78 Eur dydžio senatvės pensiją, nes ši pensija didesnė už iki tol mokėtą netekto darbingumo pensiją, kurios dydis 2016 metų kovo mėnesį buvo 239,74 Eur.
Šalies argumentai
Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo 2016 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. PE_SP1-5788, 2016-09-30 skundu kreipėsi į Fondo valdybą, prašydamas panaikinti 2016 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. PE_SP1-5788 ir įpareigoti Skyrių tuo pačiu metu mokėti jam iki gyvos galvos dvi pensijas - netekto darbingumo ir senatvės. Fondo valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, raštu įformintu 2016-11-04 sprendimu Nr. (6.5) I-6267 nustatė, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą teisingai taikė Pensijų įstatymo ir Nuostatų nuostatas, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pareiškėjas prašo: iš dalies panaikinti 2016-03-31 atsakovo VSDFV Kauno skyriaus sprendimą Nr. PE-SPl-5788 ir 2016-11-04 VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštą Nr. (6.5)1-6267, kuriais atsisakyta paskirti ir mokėti pareiškėjui kas mėnesį nuo 2016-03-11 dvi pensijas - netekto darbingumo ir senatvės; įpareigoti VSDFV Kauno skyrių užtikrinti teisę gauti netekto darbingumo ir senatvės pensijas, ir paskirti ir mokėti pareiškėjui kas mėnesį nuo 2016-03-11 dvi pensijas - netekto darbingumo ir senatvės (b. l. 7, 14).
Ginčas šioje byloje kilo dėl teisės tuo pačiu metu gauti dvi pensijas - netekto darbingumo ir senatvės.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 „Dėl Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“.
Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, jog Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Kauno II teritorinis skyrius nustatė pareiškėjui 30 procentų darbingumo lygį (netektas darbingumas - 70 procentų) iki 2016-03-10 (b. l. 15, 16). Atsakovas, sutinkamai su Nuostatų 89 punktu, 2015 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. PE SP10-1052 nustatė netekto darbingumo pensiją pareiškėjui mokėti iki 2016-03-31 (b. l. 24). Senatvės pensijos amžius pareiškėjui sukako 2016-03-11, t. y. netekto darbingumo pensijos gavimo laikotarpiu. 2016-03-03 pateiktame prašyme skirti senatvės pensiją pareiškėjas išreiškė pageidavimą gauti didesnę pensiją (b. l. 25-26). Atsakovas, vadovaujantis pareiškėjo 2016-03-03 prašymu ir sutinkamai su Pensijų įstatymu ir Nuostatais, skundžiamu 2016 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. PE_SP1-5788 paskyrė ir moka pareiškėjui 252,78 Eur dydžio senatvės pensiją, nes ši pensija didesnė už iki tol mokėtą netekto darbingumo pensiją, kurios dydis 2016 metų kovo mėnesį buvo 239,74 Eur (b. l. 27).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje numatyti viešojo administravimo subjektų priimtų ir skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai, t.y. skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jei skundžiamas aktas (ar jo dalis ): neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas; neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Taip pat skundžiamas aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais. Nagrinėjamoje situacijoje nenustatyta teisinio pagrindo naikinti ginčijamus administracinius aktus, tokį teisinį pagrindą nenurodė ir pareiškėjas.
Kaip jau minėta aukščiau, netekto darbingumo ir senatvės pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 „Dėl Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“. Pagal Pensijų įstatymo 28 straipsnio 2 dalį, teisė gauti netekto darbingumo pensiją (iki 2005-07-01 - invalidumo pensija) išlieka, kai nedarbingais ar iš dalies darbingais pripažinti asmenys senatvės pensijos amžių sukanka netekto darbingumo (invalidumo) pensijos gavimo laikotarpiu. Jei tokie asmenys tuo pat metu turi teisę gauti ir senatvės pensiją, taikomos Pensijų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurios nurodo, jog, asmenims, kuriems šio įstatymo nustatyta tvarka mokamos netekto darbingumo (invalidumo) pensijos ir kurie tuo pat metu turi teisę gauti senatvės pensiją, mokama didesnioji arba jų pasirinkimu viena iš šių pensijų. Nuostatų 89 punkte nustatyta, kad netekto darbingumo (invalidumo) pensija nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005-07-01 - invalidais) pripažintiems asmenims, kuriems sukakus senatvės pensijos amžių teisė gauti netekto darbingumo (invalidumo) pensiją išlieka (Pensijų įstatymo 28 straipsnio 2 dalis ir 53 straipsnio 3 dalis), baigiama mokėti nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį netekto darbingumo (invalidumo) pensijos gavėjas sukako senatvės pensijos amžių, pirmosios dienos. Taigi, teisinis reguliavimas suponuoja išvadas, kad asmenims, turintiems tuo pat metu teisę į netekto darbingumo pensiją ir senatvės pensiją, turi būti laikomasi šių taisyklių: asmeniui tuo pat metu gali būti mokama tik viena iš šių pensijų; asmeniui mokama didesnioji arba asmens pasirinkimu viena iš šių pensijų. Darytina išvada, jog santykis tarp šių pensijų toks, kad tuo pat metu gali būti mokama tik vienos rūšies pensija.
Aukščiau išdėstytas ginčo santykius reguliuojantis teisinis reglamentavimas teismui nekelia abejonių, todėl kreiptis į LR Konstitucinį Teismą tikslu nustatyti, ar išdėstytas teisinis ginčo santykius reguliuojantis teisinis reglamentavimas neprieštarauja Konstitucijos 52 str., kaip to prašo pareiškėjas, nėra įstatyminio pagrindo. Taigi, darytina išvada, jog skundžiami sprendimai yra teisėti, todėl naikinti juos nėra įstatyminio pagrindo.
Pareiškėjas prašo įpareigoti VSDFV Kauno skyrių užtikrinti teisę gauti netekto darbingumo ir senatvės pensijas, ir paskirti ir mokėti pareiškėjui kas mėnesį nuo 2016-03-11 dvi pensijas - netekto darbingumo ir senatvės. Teismui nustačius, jog skundžiami sprendimai yra teisėti, ir jų nepanaikinus, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo VSDFV Kauno skyrių mokėti pareiškėjui netekto darbingumo ir senatvės pensijas, todėl skundas atmestinas visoje apimtyje.
Visus likusius proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo atmetimui (patenkinimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 str., 88 str. 1 d. 1 p.
nusprendžia:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.