Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Danutės Milašienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyriaus atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „EKO-L“ skundą suinteresuotiems asmenimis AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyriui ir bankrutuojančiai UAB „VESTEKA“ dėl kreditorių susirinkimo nutarimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas UAB „EKO-L“ kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2009 m. birželio 8 d. BUAB „Vesteka“ kreditorių susirinkimo nutarimo dalį, kuria nuspręsta BUAB „Vesteka“ priklausantį ir AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyriui įkeistą turtą – 40 žemės sklypų (plotas 5,139 ha), esančius Baukštininkų k., Klaipėdos r. sav. – pardavinėti atskirai parduodant 37 žemės sklypus (plotas 3,86 ha), kuriems numatytas naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų, proporcingai šių žemės sklypų plotui bendrosios dalinės nuosavybės teise priskiriant dalis infrastruktūrai skirtų žemės sklypų (3 žemė sklypai, bendras plotas 1,279 ha) ir nebaigtas statyti inžinerines komunikacijas.

Pareiškėjas nurodė, kad jis yra kreditorius BUAB „Vesteka“ bankroto byloje. BUAB „Vesteka“ nuosavybės teise valdo žemės sklypus ir nebaigtas statyti inžinerines komunikacijas, tačiau šių daiktų teisinis statusas, taikomų daiktinių teisių apribojimai, vertė nėra vienodi. 40 žemės sklypų yra įkeisti kreditoriui AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyriui, dėl šių žemės sklypų pardavimo sąlygų bankroto procese pareiškėjas ginčo nekelia, tačiau nesutinka su nutarimo dalimi, jog BUAB „Vesteka“ nuosavybės teise valdomos ir nebaigtos statyti inžinerinės komunikacijos būtų pardavinėjamos su įkeistais žemės sklypais, jas priskiriant prie parduodamų įkeistų žemės sklypų, už tą pačią parduodamų žemės sklypų kainą. BUAB „Vesteka“ nuosavybės teise valdomos ir nebaigtos statyti inžinerines komunikacijos nėra įkeistos kreditoriui AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyriui, todėl iš šio turto pardavimo savo reikalavimus patenkinti galėtų kreditoriai, kuriems prievolių įvykdymas nėra užtikrintas hipoteka (įkeitimu). Pardavinėjant nebaigtas statyti inžinerines komunikacijas kartu su įkeistu daiktu, neišskiriant neįkeisto daikto kainos, pažeidžiami pareiškėjo, kaip kreditoriaus, interesai, pareiškėjas negalės patenkinti savo reikalavimų iš BUAB „VESTEKA“ turto, nes nebaigtas statyti komunikacijas pardavus už tą pačią kainą, kiek yra verti įkeisti žemės sklypai, nebus gauta lėšų, iš kurių būti tenkinami pareiškėjo reikalavimai, kadangi iš gautų lėšų be eilės bus tenkinami įkaito turėtojo reikalavimai. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad nebaigtos statyti inžinerinės komunikacijos negali būti laikomos žemės priklausiniais, nes tai savarankiškas statinys (pagrindinis daiktas), ir todėl joms negali būti taikomas CK 4.171 straipsnio 2 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas ir su tuo susijusios pasekmės. Hipotekos sutartyje nustatyta, kad kreditoriui AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyriui įkeisti tik žemės sklypai. Įkeičiant žemės sklypus, inžinerinių komunikacijų net nebuvo. Dėl šių priežasčių nebaigtos statyti inžinerinės komunikacijos turi būti pardavinėjamos kaip atskiras daiktas, nustatant ir atskirą jų kainą. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad skundžiamą nutarimo dalį inicijavo ir už ją balsavo tik kreditorius AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyrius.

Suinteresuotas asmuo AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyrius prašė skundą atmesti. Nurodė, kad BUAB „VESTEKA“ kreditorių susirinkimas nepriėmė jokio nutarimo dalyje dėl žemės sklypuose sumontuotų inžinerinių komunikacijų, kurias pareiškėjas yra pradėjęs įrengti, teisinio statuso, todėl nutarimu niekaip nėra pažeidžiamos pareiškėjo teisės. Nutarimu patvirtintoje žemės sklypų pardavimo tvarkoje tik nustatyta, kad pirkėjas, įsigydamas bet kurį iš 37 žemės sklypų, kartu įgis nuosavybės teisę į 3 sklypų, skirtų infrastruktūrai, dalį. Toks sprendimas buvo motyvuotas tuo, kad žemės sklypo, skirto gyvenamajam namui statyti, pirkėjas privalo įgyti teises į tokio sklypo naudojimui būtiną infrastruktūrą, taigi ir į infrastruktūrai įrengti skirtų žemės sklypų dalis. Priešingu atveju gyvenamo namo statybai skirto žemės sklypo pirkėjas, negalėdamas įsirengti gyvenamajam namui eksploatuoti būtinų komunikacijų, negalėtų naudoti įsigyto turto pagal paskirtį. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad BUAB „VESTEKA“ balanse apskaitomos nebaigtos statyti inžinerinės komunikacijos nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, todėl šiuo metu jos nėra nekilnojamojo turto objektas. Taigi svarstyti, ar tai savarankiškas statinys ar žemės sklypo priklausinys, nėra jokio teisinio pagrindo. Be to, dėl šių aplinkybių skundo nuostata, kad nebaigtos statyti inžinerinės komunikacijos turi būti pardavinėjamos kaip atskiras daiktas, negali būti įgyvendinta. Suinteresuoto asmens manymu, po hipotekos sandorio įregistravimo suformuoti aptariami inžineriniai tinklai yra žemės sklypų priklausiniai ir laikytini įkeistais kartu su pagrindiniais daiktais (žemės sklypais) (CK 4.40 straipsnio 1 dalis, 4.171 straipsnio 2 dalis).

Suinteresuoto asmens BUAB „Vesteka“ administratoriaus nuomone, nutarimas parduoti žemės sklypą su inžinerinėmis komunikacijomis yra teisingas ir susirinkime buvo tikslinga nustatyti turto vertę. Taip pat nurodė, kad inžinerinių tinklų kaina BUAB „Vesteka“ balanse yra 900 000 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. kovo 8 d. nutartimi pareiškėjo UAB „EKO-L“ skundą tenkino ir apskųstą kreditorių susirinkimo nutarimo dalį panaikino.

Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, kad iš byloje pateiktų Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, jog aptariamų inžinerinių komunikacijų statusas nenurodytas kaip priklausinių. Nebaigtos statyti inžinerinės komunikacijos nebuvo įkeistos įkeičiant žemės sklypus, nes tuo metu jų nebuvo. Hipotekos sutartyje nustatyta, kad kreditoriui AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyriui įkeisti tik žemės sklypai. Kreditoriaus AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyriaus naudai nustatyta hipoteka neapima nebaigtų statyti inžinerinių komunikacijų, todėl nebaigtos statyti inžinerinės komunikacijos turi būti pardavinėjamos kaip atskiras daiktas, nustatant ir atskirą jų kainą. Piešingu atveju būtų pažeistos kitų BUAB „Vesteka“ kreditorių teisės. Be to, Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartimi UAB „Vesteka“ iškėlus bankroto bylą, jokie įmonės turto įkeitimai nebegalimi.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyrius prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartį ir pareiškėjo skundą atmesti. Apeliantas pateikia šiuos argumentus:

1. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad inžinerinės komunikacijos, kurios yra pradėtos rengti infrastruktūrai skirtuose sklypuose, turi būti parduodamos kaip atskiras daiktas, nustatant atskirą jų kainą ir gautas lėšas dalijant visiems kreditoriams.

Inžineriniai statiniai laikytini nekilnojamuoju daiktu. Nekilnojamasis daiktas tampa nuosavybės teisės objektu po to, kai jis nustatyta tvarka įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre. Inžinerinės komunikacijos nebuvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, taigi jos nebuvo ir nėra laikytinos turto objektu. Todėl darytina išvada, kad BUAB „VESTEKA“ kreditoriai, priimdami nutarimą, neturėjo teisinio pagrindo traktuoti inžinerines komunikacijas kaip atskirą turtinį vienetą, jas įkainoti bei skelbti jų pardavimą varžytinėse.

2. Teismo teiginys, kad hipoteka neapima inžinerinių komunikacijų, yra nepagrįstas.

Civilinis kodeksas statinius pripažįsta žemės sklypo priklausiniais (CK 4.40 straipsnio 1 dalis). Be to, sprendžiant, ar daiktas yra antraeilis (priklausinys) ar pagrindinis, turi būti nustatoma, kokios jo sąsajos su pagrindiniu daiktu. Šioje byloje akivaizdu, jog žemės sklypų, kurių Nekilnojamojo turto registre užfiksuotas naudojimosi pobūdis yra susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos, priklausiniais būtų laikomos inžinerinės komunikacijos, suformuotos tuose žemės sklypuose. Pažymėtina, kad po hipotekos sandorio įregistravimo pradėtos įrengti inžinerinės komunikacijos yra laikomos įkeistomis kartu su pagrindiniais daiktais (žemės sklypais) (CK 4.171 straipsnio 2 dalis).

Apeliantas taip pat nurodo, kad nutarimu nėra pažeidžiamos kitų BUAB „VESTEKA“ kreditorių – ne įkaitų turėtojų teisės, nes inžinerinės komunikacijos, jeigu būtų nustatyta tvarka įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, taptų žemės sklypų priklausiniu ir būtų laikomos įkeistomis AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyriui.

Atsiliepimų į atskirąjį skundą byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, kad hipotekos sutartimi kreditoriui AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyriui keliuose iš įkeistų žemės sklypų šiuo metu esančios nebaigtos tiesti ginčo inžinerinės komunikacijos įkeistos nebuvo; įkeitimo metu inžinerinės komunikacijos žemės sklypuose apskritai nebuvo pradėtos įrenginėti, šios komunikacijos nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Apeliantas nurodytų aplinkybių neginčija.

CK 4.171 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad hipotekos objektu gali būti atskiri viešame registre registruojami, iš civilinės apyvartos neišimti nekilnojamieji daiktai, kurie gali būti pateikti parduoti viešose varžytynėse. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, įkeičiant pagrindinį daiktą, laikoma, jog yra įkeičiami ir esantys bei būsimi daikto savininko valia prijungti ar dėl gamtinių įvykių prie pagrindinio daikto prisijungę priklausiniai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad aptariama norma reglamentuoja situacijas, kada hipotekos objektas yra ne žemė, o kitoks pagrindinis daiktas (CK 4.12 straipsnis), turintis ar galintis turėti priklausinį, kurio apibūdinimas atitinka CK 4.19 straipsnio 1 dalį. Atvejai, kada hipotekos objektas yra žemė, specialiai reglamentuojami CK 4.171 straipsnio 12 dalyje, kurioje numatyta, kad įkeičiant žemę kaip priklausiniai įkeičiami ir joje esantys statiniai, jei hipotekos sutartyje nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo Nordea Bank Finland Plc prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo, bylos Nr. 3K-3-171/2010).

Minėta, hipotekos objektu gali būti tik atskiri viešame registre registruojami nekilnojamieji daiktai, tačiau, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, įkeitimo metu įkeičiamuose žemės sklypuose inžinerinės komunikacijos nebuvo pradėtos tiesti; jos Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos ir šiuo metu (b. l. 53, 58, 65). Taigi CK 4.171 straipsnio 12 dalies nuostata, kad įkeičiant žemę kaip priklausiniai įkeičiami ir joje esantys statiniai, šiuo atveju negali būti taikoma, nes įkeitimo metu ginčo inžinerinių komunikacijų nebuvo. Todėl darytina išvada, kad žemės sklypų hipoteka neapima juose vėliau pradėtų statyti komunikacijų.

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiu, kad inžinerinės komunikacijos laikytinos nekilnojamuoju daiktu – statiniu (CK 4.2 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 2, 9 dalys). Tačiau negalima pritarti apelianto pozicijai, jog nekilnojamasis daiktas tampa nuosavybės teisės objektu po to, kai jis nustatyta tvarka įregistruojamos Nekilnojamojo turto registre. Šiuo atveju naujo nekilnojamojo daikto įregistravimas viešame registre atlieką išviešinimo, o ne nuosavybės teisę sukuriančią funkciją – nuosavybės teisė atsiranda sukūrus daiktą (CK 4.47 straipsnio 4 punktas, 4.253 straipsnis, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnis).

Kaip matyti iš bylos aplinkybių, pareiškėjas UAB „EKO-L“ iš esmės siekia, kad parduodant AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyriui įkeistus žemės sklypus, atskirai būtų išskirta keliuose sklypuose esančių inžinerinių komunikacijų kaina, tokiu būdu sudarant galimybę neprivilegijuotiems bankrutavusios bendrovės kreditoriams gauti dalį lėšų už kartu su žemės sklypais parduotas inžinerines komunikacijas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, žemės sklypuose esančių komunikacijų kainos išskyrimas neužkerta kelio perleisti žemės sklypus kitiems asmenims (CK 6.396 straipsnio 1 dalis, 6.397 straipsnio 2 dalis), todėl apelianto argumentai, kad kreditoriai, priimdami ginčijamą nutarimą, neturėjo teisinio pagrindo įkainoti inžinerines komunikacijas, atmestini kaip nepagrįsti.

Teisėjų kolegija, įvertindama aukščiau išdėstytą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Artūras Driukas Danutė Milašienė Vigintas Višinskis